I. Lepp atkreipia dėmesį, kad didžiausią įtaką vartojimui šalyje tuo metu darė du veiksniai: COVID-19 ir infliacija. Ji neabejoja, kad dėl karo neįtikėtinu mastu keičiamos ekonominio bendradarbiavimo taisyklės ir beprecedentis Rusijos izoliavimas kainų veiksniui leis dominuoti išties ilgai.
„Kaip rodo 2021 m. gruodį atliktas „NielsenIQ“ pasaulinis tyrimas, 28 proc. apklaustųjų manė, kad pandemija turės įtakos ir šiais metais, o net pusė tikėjo, kad pandemija atsilieps ir 2023 metais. Įdomus aspektas, kad užtikrinčiausiai dėl savo ateities jaučiasi ne tik pasiskiepiję sustiprinamąja doze, bet ypač nesiskiepiję. Tokių yra net 26 proc. Kad ir kaip būtų, karas yra tai, kas dabar labiausiai keis vartotojų elgesį: jų baimes, nerimą, lūkesčius, todėl neverta abejoti, kad būtent tai bus nauja mūsų realybė“, – sakė ji.
Anot I. Lepp, pandemija neabejotinai išryškino ir įvairiausių sveikatos aspektų svarbą. Vartotojams tapo svarbi ne tik fizinė, bet ir psichologinė savijauta, galimybės suvaldyti patiriamą stresą, atsipalaiduoti, išsimiegoti, užsitikrinti emocinę paramą.
Nenuspėjamumo faktoriumi pasižyminti COVID-19 pandemija skatino vartotojus būti atsargesnius ir planuojant savo finansinę padėtį. Ryškėjo sprendimas atliekančius pinigus dažniau atidėti taupymui ir tai gali tik sustiprėti.
„Pastarieji dveji metai parodė, kad sveikata ir saugumas yra svarbiausi dalykai ir tai netampa mažiau svarbu, žvelgiant į ateitį. Žinoma, planuoti pandemijos bangas, viruso atmainas ir jų plitimą yra beveik neįmanoma misija. Tačiau mes vis tiek esame linkę pradėti taupyti, nes maža kas gali atsitikti ateityje. Daliai pasaulio koronaviruso infekcijos plitimas išliks svarbus, tačiau Europos regione ima dominuoti kitas – šalia prasidėjusio karo veiksnys“, – sako mažmeninės prekybos rinkos ekspertė.
Jos teigimu, pandemija pakeitė visuomenės darbo, bendravimo bei pramogų įpročius ir to bus sunku greit atsikratyti. Vartotojai atskleidžia, kad darbas iš namų jiems visai patiko, per pandemiją atprato nuo dažno lankymosi parduotuvėse, o 2022 metų pradžioje vartotojų planai buvo sutelkti į būtiniausias išlaidas ir buvimą namuose.
„Infliacija yra apėmusi visą pasaulį. Auga tokių žaliavų, kaip cukrus ar pienas kainos, brangsta energetiniai ištekliai. Be to, susiduriame su tiekimo kaštų augimu, keliamos algos, trūksta darbuotojų. Jau nekalbu apie tokius ilgo poveikio veiksnius, kaip klimato kaita ar migracija. Kylant infliacijai ir vykstant karui žmonės sako, kad daugiau pinigų išleis maistui ir pirmo būtinumo prekėms, komunalinėms paslaugoms“, – teigia I. Lepp.
Potencialiai labiausiai vartotojai metų pradžioje dėl kainų kilimo buvo pasiruošę apleisti pramogas ne namuose, kadangi kylant kainoms lieka mažiau pinigų linksmintis ne namuose.
I. Lepp neabejoja, kad esant tokiai situacijai sudėtingi pasirinkimai iškils ne tik vartotojams, bet ir verslams, kuriuos negailestingai spaudžia augantys kaštai ir kurie turės spręsti klausimą dėl gaminių ar paslaugų kainų peržiūrėjimo. Tokiu atveju pigesnių prekių ieškantys vartotojai tiesiog dairysis kitų pasirinkimų.
Nors Lietuvoje vartotojų optimizmas pasuko mažėjimo linkme, tačiau vis tiek išlieka pakankamai aukštas ir pernai spalį siekė 82 procentinius punktus. Daugėja abejonių dėl darbo perspektyvų, asmeninių finansų būklės bei abejojama, ar dabar tikrai yra tinkamiausias laikas pirkti.
„Beveik trečdalis vartotojų yra pasiryžę atliekamus pinigus atidėti taupymui. Pastebėčiau, kad mažiau išleido ir atostogoms bei namų tobulinimui ir dekoravimui, kas Lietuvos vartotojams paprastai yra prioritetinės sritys“, – sako „NielsenIQ Baltics“ vadovė.
