Prie infliacijos prisidėjo ir valdžia
Laidoje „Delfi tema“ E. Leontjeva kalbėdama apie šiuo metu visame pasaulyje fiksuojamą spartų kainų augimą, teigė, jog prie to daugiausia yra prisidėję centriniai bankai, kurie pandemijos metu į rinkas išleido didžiulius kiekius pinigų.
Buvo teigiama, kad vien tik Europos Centrinis Bankas (ECB) pinigų bazę nuo pandemijos pradžios praktiškai padvigubino.
„Tikslas ir buvo – skatinti vartojimą, paklausą“, – sakė ji.
„Tai dabar, kai mes matome, kad ta paklausa taip stipriai viršija pasiūlą, kad kainos auga, bet niekaip negali susilyginti, vis tiek trūksta žaliavų ir jos vis tiek toliau brangsta...
Mes matome, kad vis dėlto negalima suprasti infliacijos fenomeno nenagrinėjant pinigų politikos ir iki šiol ir Lietuvos banko vadovai, ir ECB vadovė vengė kalbėti apie pinigų politiką, kaip apie veiksnį, kuris prisideda prie pinigų infliacijos.
Bet prieš keletą dienų Christine Lagarde pirmą kartą paminėjo, kad bus mažinamas obligacijų supirkimas, o tai reiškia, kad vis dėlto centriniai bankai imasi veiksmų ir pradės mažinti pinigų masę. Žinoma, čia irgi yra ilgi vėlavimai, tai ekonomikai atsilieps ne iš karto“, – kalbėjo E. Leontjeva.
Lietuvoje, pasak jos, prie to, kad infliacija didėjo viena sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, prisidėjo ir situacija Lietuvos darbo rinkoje. Ji aiškino, jog rinkoje esantis darbuotojų trūkumas leido atlyginimams augti labiausiai visoje euro zonoje, o tai atsiliepė ir kainų augimui.
„Taip pat darbo rinkoje yra ir daugybė bedarbių, kurie negali grįžti į darbo rinką, yra ir labai apribotos procedūros norintiems dirbti iš trečiųjų šalių“, – problemas vardijo E. Leontjeva.
Paklausus, ar Lietuvos valdžia kažkaip prisidėjo prie infliacijos kėlimo, ji teigė, kad galima sakyti, jog tai ir susiję su „dirbtiniais darbo rinkos ribojimais.“
„Kova dėl talentų vyksta visame pasaulyje ir mūsų kaimynai lenkai sugebėjo naudingai (į darbo rinką-red.) įtraukti, kaip skaičiuojama, vien tik milijoną ukrainiečių. Ten procedūros yra tokios, kad žmogui atvažiuoti lengva“, – tikino ekonomistė.
Anot jos, kai kurios gamyklos Lietuvoje šiandien net nebegali dirbti pilnu pajėgumu, nes joms paprasčiausiai trūksta darbuotojų.
Siūlo PVM grąžinti į 18 proc.
Lenkijai kovojant su infliacija ir nuo vasario mėnesio naikinant PVM maisto produktams, E. Leontjeva tai vadino bėgimu iš paskos ir kova ne su infliacijos šaltiniais, bet su padariniais.
„Manyčiau, kad kovoti su padariniais yra beprasmiška, be to, ekonomikos teorija taip pat kalba apie tai, kad taip galima užsukti dar didesnę infliacijos spiralę.
Ypač kalbant apie PVM svarbu suprasti, kad vis dėlto tai yra pagrindinis biudžeto formavimo šaltinis. Beveik 50 proc. Lietuvos biudžeto surenkama būtent šio mokesčio pagalba ir jis gerai veikia tada, kai yra visiems vienodas ir neutralus, nes kai tik prasideda mažinimai, skirtingi tarifai, jo panaikinimas, tuoj pat atsiranda sutrikimai ekonomikoje ir beveik neišvengiamai įvairūs piktnaudžiavimai“, – teigė ji.
„Tokio mokesčio, ypač dabar, tokiais sunkiais ekonomikai metais, geriau būtų nejudinti, žinoma, noriu priminti, kad jis Lietuvoje buvo padidintas laikinai tokioje senoje ir tolimoje krizėje ir valdžia turėjo daug progų grįžti prie 18 proc. PVM, tą, turbūt, būtų galima svarstyti dar ir šiandien, nes tai būtų pakankamai stipri ir vienodai taikoma mokesčio bazė“, – apie Lietuvą kalbėjo ekonomistė.
Pasak jos, tai būtų gražus valdžios gestas ir išraiška, jog valdžia yra atsakinga ir aiškiai prisimena savo pažadus.
„Suprantu, kad dabar ją bus sunku įkalbėti žengti tą žingsnį, bet mes tikrai matome daug nenuoseklumų tiek kalbant apie pensijų sistemą, tiek apie kitus dalykus. Bet laikytis žodžio yra labai geras bruožas“, – sakė ji.
E. Leontjeva teigė, jog artimiausiu metu infliacija dar bus dviženklė, tačiau ilgesnėje perspektyvoje viskas priklausys nuo centrinių bankų veiksmų.
„Ir, žinoma, jei kalbame apie Lietuvą, nuo darbo rinkos padėties esminio pagerinimo. Kitaip atlyginimai toliau augs, žmonių trūks, o mes visi daugiau gaudami, daugiau ir mokėsime“, – apibendrino ji.
Redakcija primena, kad dabartinis 21 proc. PVM tarifas buvo pakeltas 2009-ųjų rudenį. Jis buvo nustatytas per finansų krizę, siekiant užtikrinti papildomas biudžeto pajamas, kurios buvo būtinos fiskaliniam deficitui mažinti ir valstybės finansų stabilumui užtikrinti.
Tuometinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė teigė, kad PVM tarifas didinimas laikinai, iki finansų krizės pabaigos.
