Pagal ekonomikos vargo indeksą, Lietuva 3 vietoje iš galo, praneša „LNK Žinios“. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sako, kad šį indeksą sudaro trys pagrindiniai ekonomikos rodikliai.
„Bendro nacionalinio produkto augimas, apie kurį mes dažnai kalbame, nedarbas ir infliacija. Kol nežinojome tikrų infliacijos skaičių, atrodė, kad ekonomika auga, mes džiaugiamės ir įmonių augančiomis produkcijos apimtimis, pelnais.
Tik metams pasibaigus, sužinoję tikrus infliacijos skaičius, supratome, kad tas augimas buvo nominalus. Perskaičiuojant tikromis kainomis, jei jos būtų nepakitusios, paaiškėjo, kad mes jau nuo 2021 metų trečio ketvirčio – BVP realiai visai neaugo, o ketvirtame ketvirtyje buvo toks nedidelis augimas – 0,5 proc.“, – sakė ji.
E. Leontjeva aiškino, kad didžiausią vaidmenį padarė tai, kad įmonėms, kurios turėjo paklausos ir galimybių plėstis trūko darbuotojų.
„Valdžia tikrai labai ribojo darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimą. Tų pačių ukrainiečių iki karo pradžios atvykimas buvo apsunkintas. Įmonės, kurios galėjo plėstis, galėjo gaminti daugiau, realiai buvo suvaržytos būtent darbuotojų skaičiaus. Atlyginimai gi tuo pačiu metu augo, o realus našumas galimai netgi mažėjo“, – sakė ji.
LLRI prezidentė kalbėjo, kad dabar atvykstantys ukrainiečiai pagelbsti, bet daugiausiai atvyksta moterys, vaikai ir seneliai.
„Įmonėms taip pat reikia ir vyrų, pajėgių dirbti. Kaip tik dabar pradedama svarstyti įstatymo pataisos, institutas prisideda prie jų, kad būtų palengvintas darbuotojų atvykimas iš kitų trečiųjų šalių, ne tik Ukrainos.
Matome prasmę tame, kad tiek Migracijos departamentas, tiek Užimtumo tarnyba neatlikinėtų funkcijų, kurios yra perteklinės. Kaip parodė ukrainiečių priėmimas, galima labai radikaliai sumažinti valstybės funkcijų ratą, tuomet ir leidimai bus išduodami greitai, skaidriai, žmonės galės pasiekti jų laukiančias darbo vietas“, – sakė ji.
E. Leontjeva dar dėstė, kad valdžia jau pripažįsta, jog reikia įsileisti ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir vidutinės, visokios kvalifikacijos darbuotojų.
„Svarbu suprasti ekonominę logiką, kai žmonės ima dirbti mažiau kvalifikuotus darbus, kur ir kalbos nereikia, tai vietos gyventojai gali tikrai kilti karjeros laiptais. Dabar dažnai žmogus būna tiesiog surakinamas, nes įmonė negali veikti, jei nėra sandėlininko. Žmogus priverstas dirbti sandėlininku, kai jis jau galėtų tapti logistikos vadybininku“, – sakė ji.
Pašnekovė dėstė, kad Lenkijos, Maltos, Vokietijos, Skandinavijos šalių padėtis, lyginant su Lietuva, gerokai geresnė.
„Žemiau už Lietuvą yra tik Ispanija ir Graikija. Kitų šalių geresnius rodiklius lėmė žemesnė infliacija. Vis dėlto, prie mūsų aukštos infliacijos tikrai prisidėjo darbo jėgos suvaržymai. Atlyginimai kilo, o našumas nekilo. Tai, kas vienam žmogui yra atlyginimas, kitam žmogui yra kaina. Tai yra infliacinis augimas, kurio dabar norime išvengti ir panašiai.
Svarbu matyti tą ekonominį ryšį, tikrai prieš šaltinio kovoti su ta infliacija. Situaciją dabar pablogina ir geopolitinė padėtis, daugybės prekybos santykių nutraukimas. Galima prognozuoti, kad bendras ekonomikos našumas globaliu mastu mažės, o tai reiškia, kad gerovė globaliu mastu bus mažesnė. Tai atsispindės visuose ekonominiuose rodikliuose“, – sakė ji.
E. Leontjeva aiškino, kad jei valdžia suvaržymus nuims greitai ir padės įmonėms adaptuotis prie vykstančių ekonomikos pokyčių, galima tikėtis augimo.
„Perskirstymas bus didžiulis, gamyklų perkėlimas iš tam tikrų kraštų tikrai turės didelį mastą. Galime būti ir laimėtojai“, – sakė ji.
Čia galima pažiūrėti LNK video:
