„Man rūpi tai, kad tokie svarbūs sprendimai priimami neįvertinus galimų padarinių“, – taip diskusiją dėl Lietuvos konflikto su Kiniją pradėjo E. Leotjeva.
Laidoje „Delfi tema“ ji kalbėjo, kad šiuo metu netgi elementariam įstatymo pataisymui, kuris iš esmės keičia kažkokias sąlygas, yra privaloma atlikti poveikio vertinimą, numatyti scenarijus, tačiau net šiuo atveju tai padaryta nebuvo.
„Mes kovojame, kad jie (poveikio vertinimai-red.) būtų taikomi kažkur, kur nėra tokio rezonanso, o čia, didžiulio rezonanso poveikis be to numatymo, be alternatyvų, be konsultavimosi su žmonėmis, kurie supranta orientalistiką ir žino, kokios reakcijos (iš Kinijos-red.) galima tikėtis“, – sakė ji bei tikino, kad tai Lietuvai tikrai atsilieps.
„Čia bus investuojama ne tik mažiau, bet dalis įmonių akivaizdžiai trauksis veikti kitur.
Jeigu Kinija taikys spaudimą mūsų partneriams, kurie naudoja Lietuvoje pagamintus komponentus, o tokių signalų esama, ta griūtis nebus greita, bet gali būti palaipsnė. Tai viena įmonė sužinos, kad jos paslaugų nebereikia, tai kitai grąžins kontraktą ir toms įmonėms tikrai bus didžiulis iššūkis rasti naujų rinkų“, – kalbėjo ji.
Vienintelis dalykas, pasak E. Leontjevos, kuris šiandien dar šiek tiek gelbėja situaciją yra tai, kad pasaulyje dabar yra visų komponentų trūkumas.
„Galbūt tai šiek tiek palengvina situaciją, bet, žinoma, jei partneris neturi galimybės visiškai eksportuoti į Kiniją dėl to, kad maža (prekės-red.) dalis yra pagaminta Lietuvoje, tai jis tikrai ieškos būdų išspręsti tą situaciją, tik ar to bus galima išvengti „apiforminimo“ keliais, ar bus nutraukiami kontraktai.
Manau, kad ir mūsų valdžios požiūris keisis matant poveikio bangas“, – sakė ji.
Paklausta, gal Lietuvai ir mūsų valdžiai reikėjo išvis nesivelti į ginčus su Kinija, E. Leontjeva tikino, kad vienu metu atidaryti per daug frontų yra tiesiog neišmintinga.
„Aš visus metus dirbau tam, kad Vyriausybė savo prioritetu pasirinktų viešo administravimo formą. Ir aš labai gerai žinau, koks yra ribotas žmogaus, kuris yra valdžioje, laikas.
Ir tai pandemija, tai migrantų krizė, tai Baltarusijos įvykiai nuolat trukdė toms reformoms, kurios yra esminės absoliučiai visiems sektoriams. Mano įsitikinimu, atidaryti per daug frontų vienu metu yra tiesiog neišmintinga, nes suprantama, kad žmogus tiesiog stokos laiko skirti po valandą posėdyje aptarti kiekvieną iš karštų aktualijų.
Jei yra kažkokie prioritetai, aiškiai įvardyti, deklaruoti per rinkimus, visą širdį ir protą ir reikia dėti į tuos sprendimus, o visko pasaulyje nuveikti neįmanoma, juo labiau, vienu metu“, – sakė ji.
