„Eksportas į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis išlieka stabilus. Pernai į Baltijos šalis lenkiškos pieno produkcijos buvo eksportuota už 81,06 mln. Eur, o eksportas į Lietuvą padidėjo net 7 procentais. Prognozuojama, kad ateityje pardavimai dėl didesnio pasirinkimo ir konkurencingos kainos toliau kils“, – Pieno vartojimo skatinimo fondo finansuotoje konferencijoje sakė Lenkijos ambasados Vilniuje atstovas Henrykas Szymanskis.
Lenkų pieno gamintojai kaip svarbų savo konkurencinį pranašumą akcentavo ne tik kainą, bet ir kokybę. Pasak Lenkijos pieno rūmų direktorės Agnieszkos Maliszewskos, lenkiški pieno produktai gali būti šiek tiek pigesni nei kiti produktai iš Vakarų Europos, bet ne kokybės sąskaita.
„Netolygų kainų pasiskirstymą prekybos vietose galima paaiškinti tuo, kad mūsų pieno produktų perdirbimo ir gamybos sąnaudos yra mažesnės, palyginti su kitomis šalimis, dėl mažesnių energijos kaštų ir pigesnės darbo jėgos. Mes turime vienus iš moderniausių ūkių Europoje, esame išsaugoję švarią, neužterštą aplinką, todėl galime pasiūlyti labai aukštos kokybės produkciją ir išlaikyti gerą kainos santykį“, – sako A. Maliszewska.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko nuomone, kokybės atžvilgiu lenkiškas produktas iš esmės nesiskiria nuo lietuviško. Tad jei 82 proc. riebumo tiek lenkiškas, tiek lietuviškas sviestas yra identiškas ir skiriasi tik jo kaina, vartotojas pasirinks tą, kuris yra pigesnis.
„Pirkėjas viską skaičiuoja. Jei šiandien įvežtinių lenkiškų produktų į Lietuvą kaina būtų tik truputį didesnė nei pačioje Lenkijoje, tai niekas į Lenkiją daugiau nevažiuotų – viskas būtų perkama čia. Visgi, Lenkijoje pridėtinės vertės mokestis yra 7 procentai, o pas mus – 21, todėl pirkti Lenkijoje yra pigiau. Bet jei šis mokestis taps žemas ir kainos bus beveik vienodos, žmonės nebevažiuos į Lenkiją, kadangi neapsimokės pati kelionė“, – sako A. Stančikas.
Lietuvos pirkėjai dažnai atkreipia dėmesį, kokia yra produkto kilmės šalis. Dažnai tai tampa lemiamu kriterijumi vartotojui apsispresti. Ką žymė „pagaminta Lenkijoje“ pasako apie lenkiškus pieno produktus?
Pasak A. Maliszewskos, nepriklausomai nuo produkcijos šalies gamintojos, visi rinkoje esantys pieno produktai privalo būti saugūs ir kokybiški. Europos Sąjungoje yra taikoma bendros rinkos politika, todėl visiems bet kurioje ES valstybėje gaminamiems pieno produktams saugos reikalavimai yra vienodi.
„Pieno produktų ne tik sauga, bet ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo jų gamybai gaunamos pieno žaliavos. Laimi tie gamintojai, kurių nuolatiniai pieno tiekėjai turi aukštą pieno gamybos technologiją, investuoja ne tik į gamybos procesų tobulinimą, bet ir į aukštos kokybės pieno žaliavos gamintojų paieškas.
Bus skatinama lietuviška produkcija
Sužinojusi apie Lenkijos pieno gamintojų planus, Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad Lenkijos gamintojų siekis didinti pardavimus Lietuvoje yra rimta grėsmė šalies ūkininkams, kurie yra silpniausia pieno sektoriaus grandis.
Dėl to, siekiant apsaugoti šalies gamintojus, planuojama imtis rimtų žingsnių, pavyzdžiui, skatinti lietuviškos produkcijos vartojimą.
Į Žemės ūkio ministrės pasisakymą Lenkijos gamintojai atkerta, kad jie nori bendradarbiauti, pavyzdžiui, pirkdami žaliavas iš Lietuvos ūkininkų. Pavyzdžiui, 2015 metais žaliavos iš Lietuvos ūkininkų lenkai nupirko už 40 milijonų eurų.
Lenkijos pienininkų susitikime su Lietuvos verslininkais teigta, kad 2015 metais pieno produkcijos eksportas iš kaimynės į Lietuvą buvo mažesnis, negu tų pačių produktų eksportas iš Lietuvos į Lenkiją.
Visame pasaulyje lenkiškos produkcijos eksportas 2015 m. siekė 1,851 mln. Eur – tai 12 proc. mažiau nei 2014 m. Didžiausią įtaką tam turėjo maisto produktų embargas į Rusiją.
