Ekspertams tie duomenys nebuvo staigmena, nors visus nustebino klaidų pripažinti nemėgstančio ministro atvirumas. Premjeras pranešė, kad skylė bus lopoma 8 mlrd. zlotų apkarpius atskirų žinybų biudžetus ir 16 mlrd. padidinus biudžeto deficitą. Biudžeto pataisų projektą vyriausybė Seimui pateiks dar rugpjūtį.
Kad tai būtų galima įgyvendinti, liepos pabaigoje Seimas priėmė vyriausybės parengtą Valstybės finansų įstatymo pataisą, suspenduojančią skolinių įsipareigojimų pokyčių limitą, nustatantį, kad metinė valstybės skola negali viršyti 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Eurostato duomenimis, Lenkijos valstybės skola siekia 57,3 proc. BVP.
Bankrutavo daugybė bendrovių
Vidurvasaris buvo liūdnas Lenkijos bendrovėms. Liepos mėnesį bankrotą paskelbė net 98 verslo įmonės. Darbo neteko 3500 jų darbuotojų. Tai daugiau negu tuo pačiu metu pernai ir ankstesniais metais mėnesio mastu. Trečdalis liepą bankrotą paskelbusių įmonių – tai statybos bendrovės arba susijusios su statybos investicijomis.
Liepos mėnesio duomenys įsirašo į visą pirmojo pusmečio statistiką. Nuo metų pradžios subankrutavo daugiau kaip 580 įmonių, t.y. 7 proc. daugiau negu per tą patį laiką pernai. Daugiausiai bankrutuoja regioninio masto įmonės, dauguma – pietinėje šalies dalyje.
Lenkijoje tapo madinga individuali veikla
Vien per liepą, nepaisant atostogų meto, Lenkijoje buvo įsteigta 11 tūkst. naujų individualių įmonių. Tai daugiau negu pastarųjų 12 mėnesių vidurkis. Vyriausiosios statistikos valdybos duomenimis, birželio pabaigoje Lenkijos juridinių duomenų registre buvo įregistruota beveik 3 mln. individualių įmonių.
Šią statistiką žiniasklaidoje komentuojantys analitikai sako, kad individuali veikla tapo Lenkijoje madinga. Jų pastebėjimu, jei prieš 10–15 metų kiekvieno studento svajonių viršūne buvo įsidarbinti geroje korporacijoje, tai dabar jie siekia tapti nepriklausomi ir laisvai įgyvendinti savo planus. Plinta įsitikinimas, kad į rinkos poreikius pataikytas savas verslas padės geriau pasiekti gerą uždarbį negu karjeros laiptai korporacijoje.
Lenkiški obuoliai skinasi kelius į Kinijos rinką
Lenkų sodininkai – trečias pagal mastą obuolių augintojas pasaulyje – su Europos Sąjungos (ES) parama skinasi kelius į Kinijos rinką. Kaip praneša verslo laikraštis „Puls Biznesu“, tam padės kitais metais planuojama Kinijoje Europos vaisių eksporto skatinimo kampanija, kuriai ES jau skyrė jau 20 mln. eurų.
Lenkija, būdama stambus obuolių tiekėjas, tikisi iš to turėti daugiausia naudos. „Tai geras momentas, nenorime, kad mus kas nors pralenktų“, – spaudai sakė Lenkijos sodininkų sąjungos pirmininkas Miroslawas Maliszewskis, pabrėždamas, kad 70 proc. lenkiškų obuolių eksporto šiuo metu keliauja į Rusijos rinką. Verslo laikraštis primena, kad Lenkija yra trečias obuolių augintojas pasaulyje po Kinijos ir Jungtinių Valstijų.
Per Kalėdas Lenkijoje pradės kursuoti greitieji traukiniai
Penktadienį testams į Lenkiją atvežtas pirmasis Lenkijos valstybinių geležinkelių bendrovės „PKP Intercity“ įsigytas greitasis traukinys „Pendolino“. „PKP Intercity“ užsakė 20 tokių sąstatų, kurių bendra kaina 400 mln. eurų. Investicija kartu su traukinių aptarnavimo bazės įrengimu kainuos 665 mln. eurų. Ketvirtadalį investicijos finansuos ES.
„Tie traukiniai – tai mūsų pasididžiavimas ir pokyčių Lenkijos geležinkeliuose simbolis“, – pristatydamas investiciją prieš keletą mėnesių kalbėjo Lenkijos transporto ir infrastruktūros ministras Slavomiras Novakas, pažadėjęs, kad naujieji traukiniai pradės kursuoti kitais metais, per Kalėdas, tarp Gdansko Varšuvos ir Krokuvos.
Deja, dar daug vandens nutekės kol „Pendolino“, kurio techninės galimybės leidžia išvystyti daugiau kaip 250 km/val. greitį, galės Lenkiją pasiekti 200 km/val. Išskyrus kelias keliasdešimties kilometrų centrinės magistralės atkarpas, šalyje kol kas nėra bėgių, kur „Pendolino“ galėtų taip įsibėgėti. Lenkijos įstatymai kol kas draudžia traukinių eismą didesniu nei 160 km/val. greičiu.
