Prekyba – pasienyje
Vos pervažiavus Lietuvos-Lenkijos valstybinę sieną ties Lazdijais, buvusio muitinės terminalo prieigose esančioje buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje įsikūrusi Romano Maksimowicziaus firmos prekybos aikštelė. Čia prekiaujama trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis ir kita ūkininkams paklausia produkcija.
Didžioji dalis produkcijos – lietuviškos gamybos. Paklausiausios čia – Jonavos „Achemos“ gamybos trąšos: amonio salietra, kalcio amonio salietra, karbamidas, įvairūs kompleksinių trąšų mišiniai.
Šią produkciją dėl priimtinos kainos perka tiek Lenkijos, tiek ir pasienio savivaldybių Lietuvoje ūkininkai.
Kalnai maišų su trąšomis sudėti krūvose tiesiog aikštelėje, po atviru dangumi.
Pardavimų vadybininke čia dirbanti ponia Urszula Maksimowicz sako, kad priežastis įkurti prekybos vietą pačiame pasienyje buvo nulemta ūkininkų iš Lietuvos patogumui.
Pirkėjų apgulties nesimato, tačiau čia sutiktas ūkininkas iš Lazdijų rajono Veisiejų seniūnijos Mindaugas Matulevičius perka toną kalcio amonio salietros. Jonavoje pagaminta lietuviška trąša Lenkijoje parduodama po 250 eurų už toną.
„Girdėjau, kad Krosnoje (Lazdijų rajonas) esančiame UAB „Agrochema“ sandėlyje tokia pati salietra parduodama po 230 eurų už toną. Tačiau man į pasienį atvykti arčiau, todėl įskaičiavęs transporto kaštus, pasirinkau pirkti Lenkijoje“, – sako ūkininkas.
Pirkėjai – ir iš Lietuvos
Populiariausia Lenkijos pasienyje – lietuviškosios „Achemos“ amonio salietra. Pasak pardavėjos, kaina priklauso nuo perkamo kiekio ir išfasavimo: 50 kg maišuose tona amonio salietros kainuoja 280 eurų už toną, didmaišiuose po 500 kg – po 260 eurų už toną.
Itin populiarių Lenkijoje pagamintų kompleksinių trąšų NPK, tinkamų šakniavaisiams, daržovėms bei braškėms tręšti, 25 kg maišelis Lenkijos pasienyje kainuoja 10 eurų. Tona šių trąšų pirkėjui atsieitų 400 eurų.
Ponia Urszula neslepia, kad jų pirkėjai – aplinkinių Seinų, Punsko valsčių ūkininkai. Tačiau produkciją veža ir į toliau esančius Suvalkus, Augustavą.
„Turime ir nemažai pirkėjų iš Lietuvos. Pastarieji paprastai perka didesnį kiekį, kurį mes papildomai ir atvežame už tą pačią kainą. Perka Lazdijų, Varėnos, net Trakų ir Vilniaus krašto ūkininkai“, – pasakoja U. Maksimowicz.
Lietuviškų trąšų Lenkijoje pardavėjai parduodamą produkciją įsigyja Lietuvoje. Kaip sako ponia Urszula, kadangi firma yra PVM Lenkijoje mokėtojas, Lietuvoje perka produkciją su nuliniu PVM tarifu. Parvežę lietuviškas trąšas į Lenkiją, jas parduoda su 8 procentų PVM, kai tuo tarpu Lietuvoje šis mokestis siekia 21 procentą nuo parduodamos prekės kainos.
Lietuvoje – pigiau
Tuo tarpu už 30 kilometrų nuo lenkiškosios prekybos trąšomis vietos esančiame Lazdijų rajono Krosnos miestelyje įsikūrusiame UAB „Agrochema“ produkcijos sandėlyje visos šios trąšos yra parduodamos pigiau nei Lenkijoje.
Čia jau kelerius metus sandėlininku – pardavėju dirbantis Alius Markevičius sako, kad paskutiniąsias tris savaites pirkėjai tiesiog apgulę parduotuvę.
„Lazdijų, Alytaus, Kalvarijos, Marijampolės, net Vilkaviškio“, – vardija pavadinimus savivaldybių, iš kurių į Krosną atvyksta pirkėjai.
Patikriname čia parduodamų prekių kainas. Jos – Lietuvos naudai. Štai ta pati „Achemos“ amonio salietra čia kainuoja po 263,78 euro už toną su PVM, kalcio amonio salietra – po 226,27 euro už toną su PVM, tona karbamido atsieis 333,96 euro už toną su PVM. Baltarusiškos gamybos kompleksinių trąšų NPK tona – 377,52 euro už toną su PVM.
A. Markevičius atkreipia mūsų dėmesį į tai, kad šios kainos yra su įskaičiuotu PVM, kuris Lietuvoje siekia 21 procentą.
„Stambesni pirkėjai ir ūkininkai, kurie yra PVM mokėtojai, šį mokestį iš valstybės gali susigrąžinti. Taigi, skaičiuojant be PVM, pas mus parduodamos amonio salietros tona kainuoja 218 eurų, kalcio amonio salietra – 187 eurų už toną, karbamidas – po 276 eurus už toną, o kompleksinės trąšos – po 312 eurų už toną“, – sako Krosnos trąšų sandėlio sandėlininkas.
Lietuvą renkasi dėl lanksčios atsiskaitymo schemos
Pusantro tūkstančio hektarų plotą – didžiausią Lazdijų rajone ūkį, valdanti viena iš bendrasavininkų ūkininkė Alma Rutkauskienė neslepia, kad pirkdami trąšas visada renkasi tik lietuviškuosius pardavėjus.
Ir tai, anot moters, ne tik dėl produkcijos kainos, bet ir dėl lanksčios ir ūkininkams itin palankios atsiskaitymo už perkamas trąšas politikos.
„Jei atvirai, net nesu lyginusi lietuviškų trąšų kainų su užsienyje parduodamomis, nes visuomet renkuosi tik lietuviškus pardavėjus. Tokį pasirinkimą lemia ir man tinkama kaina, ir nemokamas atvežimas, ir mokėjimų atidėjimas. Galiu tik pasidžiaugti ir padėkoti, kad, pavyzdžiui pernai metais, kai Dzūkijoje dėl sausros grūdinių kultūrų derlius buvo kai kur vos 0,5 tonos iš hektaro ir praktiškai neturėjome ką parduoti, kad turėtume ūkyje atliekamų lėšų trąšoms, tai mus trąšų tiekėjai praktiškai kreditavo ir sutiko atidėti atsiskaitymus. Lenkijoje tokios paslaugos tikrai vargu ar gautume“, – sako ūkininkė A. Rutkauskienė.
Iš valdomų 1500 hektarų Rutkauskai pasėliais apsėja apie 850 ha. Ūkyje taip pat auginami mėsiniai galvijai, iš šiaudų gaminamos granulės kraikui, kurui.
Pasak ponios Almos, vien šiuo metu tręšiamiems žiemkenčiams pirmam pavasariniam tręšimui šis ūkis sunaudos apie 100 tonų trąšų.
„Ūkininkaujame nederlingose žemėse, tačiau savikaina neleidžia tręšti tiek, kad galėtume gauti didesnį nei 4–5 tonas derlių iš hektaro, kai tuo tarpu derlingose žemėse ūkininkaujantys prikulia ir po 6–7 tonas iš hektaro. Šiuo metu turime pasėję iš rudens 250 ha žieminių rapsų, 280 ha žieminių kviečių, 150 ha žieminių rugių. Dar planuojame sėti apie 100 ha kukurūzų, apie 200 ha žolių, vasarinių kviečių ir avižų“, – pasakoja ūkininkė A. Rutkauskienė.
Iš viso per sezoną Rutkauskų ūkyje auginamos grūdinės kultūros tręšiamos tris - keturis kartus. Pirmasis žiemkenčių tręšimas vyko dar rudenį, o ir dabar jau baigiamas pirmas ankstyvasis pavasario tręšimas. Žieminiai rapsai ir kviečiai per sezoną bus tręšiami dar du kartus. Vienam tręšimui ūkiui vidutiniškai reikia apie 100 tonų įvairių trąšų.
