Prašė 100 tūkst. Eur

E. Kevišo įmonė, kaip pasakojo, užsiima atvykstamuoju turizmu į Lietuvą. Ji užsieniečiams mūsų šalyje parduoda sanatorinį gydymą ir SPA paslaugas.

Prasidėjus pandemijai, kaip teigė, įmonė tiesiogiai nukentėjo dėl Lietuvos Vyriausybės įvestų draudimų užsieniečiams atvykti į Lietuvą.

„Dėl galiojančio draudimo teikti sanatorinio gydymo ir SPA paslaugas dirbti negalime iki šiol. Karantino metu apyvarta nukrito 100 proc., nes, skirtingai nei restoranai, negalime savo paslaugų teikti „išsinešimui“, – pasakojo įmonės vadovas.

Jis aiškino, kad siekiant darbuotojams išmokėti atlyginimus bei gauti apyvartinių lėšų, įmonė buvo priversta skolintis, o dėl 100 tūkst. Eur paskolos, kaip nuo COVID-19 nukentėjusi įmonė, ji kreipėsi į INVEGĄ.

„Paraiškoje buvo prašoma pateikti 2021 metų verslo prognozę. Mes sąžiningai parašėme, kad nieko prognozuoti negalime, nes nežinome, kada mums bus leista pradėti dirbti.

Jei žinotume kada baigsis karantinas, galėtume prognozuoti, bet kadangi to nežinome ir tai nuo mūsų nepriklauso, tai ir prognozuoti nieko negalime. Parašėme, kad, atsižvelgiant į 2020 metų patirtį, tikimės 2021 metais panašių rezultatų“, – aiškino vadovas.

Tiesa, kaip tikino, INVEGA išnagrinėjusi įmonės paraišką pateikė neigiamą atsakymą, o to priežastis – per mažos prognozuojamos pajamos 2021-aisiais.

„Gavęs šį atsakymą, aš parašiau INVEGA laišką ir dar kartą išdėsčiau, kad mūsų veikla visiškai priklauso nuo LR Vyriausybės įvestų ribojimų ir paprašiau iš naujo pažvelgti į mūsų įmonės paraišką“, – pasakojo jis, tačiau teigė, kad sprendimą persvarstyti buvo atsisakyta.

E. Kevišo nuomone, neteisinga iš kompanijų reikalauti pateikti tikslias prognozes, kai jos net nežino, kada galės pradėti veikti.

„Išeina, kad esame „baudžiami“ už nepakankamai optimistines prognozes, nes kitas verslo subjektas, su analogiškais rodikliais, dirbantis tame pačiame sektoriuje, pateikęs „optimistiškesnę“ prognozę, tikėtina, kad gautų teigimą lengvatinės paskolos atsakymą.

Dar kartą pabrėžiu, kad vertinamos ne mūsų apyvartos, ne buhalterinis balansas, ne darbo stažas, nors dirbame jau 22 metus, ne sumokėti mokesčiai ir net ne sektorius, kuriame dirbame, o mūsų „prognozės“. Ir tai yra absurdiška“, – pyko jis ir tikino, kad šiuo atveju išeina taip, kad kuo tam tikros įmonės darbas šiandien yra apribotas labiau ir kuo ji yra sudėtingesnėje situacijoje, tuo ji mažiau turi šansų išvis tokią paskolą gauti.

„Pinigai reikalingi, kad įmonė išgyventų, kol baigsis karantino ribojimai ir galėtų pratęsti darbą“, – pridūrė vadovas.

Jei nebus pajėgi grąžinti – neskolina

„Delfi“ komentaro kreipėsi į INVEGĄ. Jos generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas sutiko paaiškinti situaciją.

„Remdamasi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos patvirtintu priemonės „Tiesioginės Covid-19 paskolos“ aprašu, INVEGA, siekiant suvaldyti paskolų riziką, yra įpareigota vertinti paskolos gavėjo gebėjimą grąžinti paskolą pagal paties kliento teikiamus prognozuojamus finansinius duomenis.

Tuo tikslu yra parengta ir detali rizikos vertinimo metodika, kuri įteisinta vidiniu INVEGOS dokumentu. Todėl natūralu, kad, jei pateiktos prognozės ir iš jų išplaukiantys finansiniai rodikliai rodo, jog paskolos gavėjas nebus pajėgus grąžinti paskolos, paskola nėra išduodama“, – sakė jis.

Kęstutis Motiejūnas

K. Motiejūno teigimu, šiuo atveju dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kad INVEGA specialistai bet kuriuo atveju vertina paskolų gavėjų teikiamą informaciją – tikrina, ar prognozės, kiek įmanoma, yra realios ir atliepia konkretaus sektoriaus vystymosi perspektyvas bei tendencijas.

„Tad esant neaiškiai situacijai, INVEGOS specialistai užduoda klausimus paskolos gavėjui, tikslina pateiktą informaciją, o būna atvejų, kai tiesiog prašoma patikslinti nerealias finansines prognozes.
Konkrečiai ši įmonė turi su vienu iš bankų pasirašytą paskolos sutartį, pagal kurią 2021 metų III ketvirtį turi grąžinti bankui didelę paskolos sumą, o lėšų tam grąžinimui ji neturi ir nespės užsidirbti. Todėl šiuo atveju INVEGA negali išduoti papildomos paskolos, nes jos grąžinimo tikimybė būtų pernelyg maža.

Tokiais ir panašiais atvejais mes stengiamės patarti įmonėms, paaiškinti galimybes, pvz., kaip pertvarkyti ar atidėti kitų įsipareigojimų grąžinimo terminus, kad būtų sudarytos galimybės realiais tempais grąžinti tiek INVEGOS paskolą, tiek kitus įsipareigojimus.

Ir tikrai yra atvejų, kai įmonėms tai padaryti pavyksta“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (146)