1. Kas yra ES daugiametė finansinė perspektyva ir Atsigavimo fondas bei kas jame numatyta Lietuvai?
ES daugiametė finansinė perspektyva (DFP) yra 2021-2027 m. ES biudžetas, kuris, pagal naujausią EVT pirmininko Charles’io Michelio pasiūlymą, turėtų siekti 1,074 trln. eurų (ankstesnis 2014-2020 m. DFP siekė 1,082 trln. eurų).
Šalia pasiūlytas 750 mlrd. eurų nuo koronakrizės Atsigavimo fondas. Šiuos pinigus Europos Komisija planuoja pasiskolinti iš rinkų ir nuo 2021 m. per kelis metus išdalinti valstybėms-narėms subsidijų ir paskolų pavidalu (500 mlrd. eurų – subsidijomis ir 250 mlrd. eurų – paskolomis). Atsigavimo fondo pasiskolintas lėšas planuojam grąžinti per 30 metų nuo 2028-ųjų iš valstybių įmokų į ES biudžetą bei tam tikrų mokesčių, kurių administravimo teisė atitektų Europos Komisijai.
Lietuvai žadama apie 11 mlrd. eurų parama per DFP (tiesa, atmetus įmokas į ES biudžetą, lieka „į rankas“ per 7 mlrd. eurų) ir 6,3 mlrd. eurų iš Atsigavimo fondo (3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų pavidalu).
2. Kodėl Lietuva nėra labai patenkinta?
Lietuva visą laiką pasisakė už didesnį ES biudžetą ir toliau laikosi šio principo, o dabar pateiktas DFP pasiūlymas yra pats mažiausias iš visų siūlytų. ES biudžetas – ilgalaikis ir jo mažinimas gali tapti precedentu svarstant ateinančias ES daugiametes finansines perspektyvas, o Atsigavimo fondas – laikinas, kelių metų projektas.
Be to, Lietuva nepalaikė taip vadinamų permokų į ES biudžetą grąžinimo, kurio, pagal Ch. Michelio pasiūlymą, galės pasinaudoti Austrija, Vokietija, Nyderlandai, Danija ir Švedija.
Taip pat Vilniaus netenkina beveik ketvirtadaliu, lyginant su ankstesniu DFP, mažėjančios lėšos Lietuvai per Sanglaudos politiką. Briuselio skaičiavimais, Lietuva smarkiai priartėjo prie ES vidurkio ir todėl Sanglaudos lėšos, skirtos sumažinti atotrūkį tarp valstybių-narių regionų, jai mažėja. Tiesa, Lietuva gali tikėtis papildomų 180 mln. eurų dėl emigracijos, nors ir ši suma bent jau vasario mėnesį iš G. Nausėdos aplodismentų nesulaukė. Panašios pozicijos, kad suma mažoka, Prezidentūra laikosi ir iki šiol.
Kitas ypač svarbus Lietuvai momentas – ES tiesioginių išmokų žemdirbiams sulyginimas. Šiuo metu už hektarą lietuviai gauna 176 eurus, o ES išmokų vidurkis – 266 eurai, nors panaikinti šį atotrūkį žadėta jau seniai ir ne kartą.
Be to, Lietuva nori didesnio finansavimo Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Dabar tam numatyta 490 mln. eurų. Kartu Vilniaus netenkina numatytos lėšos Kaliningrado tranzito užtikrinimui – 139 mln. eurų. Lietuva Ignalinai prašė 692 mln. eurų, o Kaliningrado tranzitui – 215 mln. eurų.
„Lietuvos derybinė pozicija yra logiškai banali. Tokia ji buvo derybose dėl finansinės perspektyvos, kiek prisimenu, nuo 2003 m. Ji visada ta pati: duokite mums tranzitui, Ignalinai ir daugiau Sanglaudos ir tiesiogines išmokas suvienodinkite“, – „Delfi“ komentavo ES ekspertas dr. Klaudijus Maniokas.
3. Dėl ko sutaria ir dėl ko nesutaria ES šalys?
Vienintelis dalykas dėl ko sutaria ES valstybių lyderiai, kad būtina kuo greičiau susitarti. Dar iki koronaviruso pandemijos bauginta, kad nesutarus dėl DFP, Europos laukia sąstingis, strigs įvairios programos bei tokie infrastruktūros projektai, kaip „Rail Baltica“. Dabar, situacija rimtesnė: prognozuojama, kad dėl koronakrizės ES ekonomika 2020 m. bendrai kris 8,2 porc. BVP (pvz., Lietuvos – 7,1 proc.), todėl sprendimo reikia nedelsiant.
„Akivaizdu, kad dabar spaudimas yra didelis, nes šį kartą reikės sprendimą reikės ratifikuoti nacionaliniuose parlamentuose. To ES nebuvo jau labai seniai ir tai daugelį ES vyriausybių verčia laikytis ne į kompromisą orientuotų pozicijų. Net jei pavyks sutarti, nacionaliniai parlamentai turės tik pusę metų ratifikuoti galimą susitarimą. Kas yra rekordiškas laikas, nes paprastai ratifikavimas parlamentuose užtrunka nuo pusantrų iki kelių metų. Spaudimas yra didelis ir grėsmių yra labai daug“, – kalbėjo K. Maniokas
Taigi nesutarimų sąrašas ilgas. Kaip Briuselyje akredituotiems žurnalistams neoficialiai teigė aukštas ES diplomatas, požiūris išsiskiria dėl DFP ir Atsigavimo fondo dydžių, pastarojo santykio tarp paskolų ir subsidijų, jo valdymo, galimybių ES administruoti mokesčius, Sanglaudai ir žemės ūkiui skiriamų lėšų, permokų grąžinimo bei įstatymo viršenybės principo.
Didžiausias konfliktas dėl DFP ir Atsigavimo fondo dydžio. Dar vasario mėnesį vykusioje EVT nepavyko sutarti dėl ES biudžeto, nes taip vadinamas „taupusis ketvertas“ (Austrija, Nyderlandai, Danija ir Švedija) nesutiko su tuometiniu DFP dydžiu, nes jiems atrodė per didelis. Atsigavimo fondo dydis – 750 mlrd. eurų – dabar taip pat erzina „taupiuosius“, kurie yra ES biudžeto vieni didžiausių donorų. Jiems netinka ir tai, kad iš šio fondo didelė dalis pinigų (500 mlrd. eurų) numatyti, kaip subsidijos, o ne paskolos, kurios labiau sudrausmintų pinigų gavėjus.
Daugelį šalių taip pat neramina Atsigavimo fondo pinigų paskirstymas, kai didžioji dalis jų numatyta pietinėms valstybėms, kurios, palyginus su Rytų ES šalimis yra turtingesnės. O su Lenkijai išvis fenomenas: kaip teigia naujausios Europos Komisijos prognozės, Lenkija mažiausiai nukentės nuo koronakrizės (ekonomika kris 4,6 proc.), bet jai planuojama skirti vieną didžiausių sumų iš Atsigavimo fondo (63,8 mlrd. eurų).
Dar vienas rimtas mūšis laukia dėl įstatymo viršenybės principo taikymo, kuris numato, kad ES finansinė parama gali būti sustabdyta, jei valstybė-narė nesilaiko įstatymo viršenybės principo. Tai tiesiogiai nukreipta prieš Lenkiją ir Vengriją, kurių vyriausybės konfliktuoja su Briuseliu dėl tam tikrų esą nedemokratinių reformų. Tarkim, Vengrijos parlamentas priėmė deklaraciją, kuri ragina premjerą Viktorą Orbaną blokuoti DFP ir Atsigavimo fondą, kol nebus nutrauktas tyrimas dėl įstatymo viršenybės principo pažeidimo prieš Vengriją ir Lenkiją.
„Įstatymo viršenybės principas yra labai seniai pasiūlytas Komisijos. Jau porą metų kaip jis diskutuojamas. Akivaizdu, kad čia yra Lenkijos ir Vengrijos klausimas, bet kartu tai ir subtilus klausimas Lietuvai“, – teigė ES ekspertas, turėdamas omeny dilemą Lietuvai: palaikyti strateginę partnerę Varšuvą ar Briuselį. Pasak Lietuvos diplomatų, dabartinė Ch. Michelio pasiūlyta įstatymo viršenybės formuluotė Lietuvai, kaip ir yra tinkama.
4. Kaip vyks Europos Vadovų Tarybos susitikimas ir kieno rankose raktas į susitarimą?
Skirtingai nei įprastai, ES vadovai Briuselyje penktadienį susirinks ryte. EVT pradžia – 10 val. ryto (Briuselio laiku). Yra ir daugiau skirtumų – didžiausias jų, EVT pastate nešurmuliuos minios žurnalistų ir nesiirs alkūnėmis vienas per kitą, norėdami užduoti klausimą ES šalių vadovams prie įėjimo. Dėl esą vis dar didelės koronaviruso rizikos žiniasklaidą EVT stebės nuotoliniu būdu. Taip pat ribojamas ir šalių delegacijų dydžiai. Jei anksčiau delegacijas sudarė 19 žmonių, tai dabar – tik 6. Taigi ES lyderiai užsitikrino sau tam tikrą intymumą bei sumažino informacijos nutekinimo galimybes. Kartu ir jie turės laikytis socialinio atstumo, dėvėti kaukes, o rankų paspaudimai, bučiniai – draudžiami.
Pradžioje numatyta bendras pokalbis su Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli, o toliau sesija ir dvišaliai-daugiašaliai susitikimai iki paryčių. EVT tęsis ir šeštadienį bei net kalbama, kad gali nusikelti į sekmadienį – kol nebus pasiektas susitarimas.
Pagrindinį vaidmenį, neabejotinai, vaidins šį pusmetį ES pirmininkaujančios Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Būtent, į jos įtaką bei į jos sąjungą su kitos ES sunkiasvorės – Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, dedama daugiausia vilčių. Tai puiki galimybė įeiti į istoriją greitai iš politinės scenos pasitraukti planuojančiai A. Merkel. Jau anksčiau ji susitiko su „taupiojo ketverto“ bei kitų šalių vadovais.
„Iš signalų matosi, kad tas „taupusis ketvertukas“ linkęs pozityviau žiūrėti. Ir, matyt, kad dabar brėžiami kompromisų kontūrai“, – svarstė K. Maniokas.
Tiesa, Lietuva sutarė, kad prezidentas G. Nausėda turės galimybę išsakyti mūsų šalies poziciją dėl Rusijos vykdomo istorijos iškraipymo. Abejotina, ar daug kam iš EVT dalyvių bus tai įdomu, nes visų galvose suksis ES milijardai. Kita vertus, gal tai suteiks trumpą atokvėpį nuo ginčų dėl tų pačių ES milijardų.
5. Ar pavyks sutarti ir ką tai reikštų Lietuva?
„Nesam tikri, ar rasime sutarimą, bet nesakau, kad tai neįmanoma“, – teigė minėtas aukštas ES diplomatas, kuris teigė, kad kol kas neplanuojama dar vieno, papildomo EVT susitikimo data.
Tą patį pakartojo ir susitikimo išvakarėse, ketvirtadienį ES pareigūnas: „Dar ne. Nėra garantijos dėl susitarimo, atvirkščiai – skirtumų dar labai daug, reikia statyti tiltus.“
Lietuvos diplomatai taip pat teigė, kad bent ketvirtadienį iki susitarimo buvo labai toli.
„Vokietija norėtų ir deda visas pastangas, kad sprendimas būtų priimtas. Aš duočiau 60:40 tikimybę, kad susitarimą pavyks pasiekti. Jei dar kartą bus viskas atidėta, tuomet aišku, kad nuo kitų metų nebus nei DFP, nei Atsigavimo fondo. O tai yra egzistencinė grėsmė ES“, – prognozavo K. Maniokas.
Sunkiausia užduotis – kaip padaryti, kad visi ES valstybių vadovai grįžę namo galėtų parodyti, kad kovėsi kaip liūtai už savo šalies interesus ir nugalėjo.
Ar G. Nausėda gali tikėtis, kad visi Lietuvos reikalavimai bus įgyvendinti – labai abejotina. Sunku tikėtis, kad DFP bus padidintas, o „taupiajam ketvertui“ atimta galimybė susigrąžinti permokas. Apie Sanglaudos pinigų Lietuvai padidinimą irgi naivoka kalbėti.
Vis dėlto galima tikėtis ir tam tikrų dovanėlių. Kai kurie diplomatai mano, kad Ch. Michelis slaptoje kišenėje turi pasilikęs 2,5 mlrd. eurų, kurių dalį galima būtų gauti išmokų žemdirbiams suvienodinimui. Tarkim, 2013 m. tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė išsikovojo 100 mln. eurų „dovanėlę“ Kaimo plėtros programai.
„Mes tikrai nebūsime lemiami žaidėjai. Mums jau dabar pasiūlė tą 180 mln. eurų kompensaciją už prarastus gyventojus – tai Lietuvos genialus atradimas. Manau, kad mes tikrai daugiau negausime arba pridės vieną kitą dešimtį milijonų prie kokio Kaliningrado tranzito ar Ignalinos, – spėjo ES ekspertas. – Bet šiaip manau, kad nėra mums pagrindo draskytis, nes mums šis pasiūlymas yra visai tinkamas. Gal Pietų ES šalims jis yra geresnis, bet nepavydėkime kito gero. Iš tikrųjų reikėtų daugiau rūpintis, kaip tuos pinigus gerai panaudoti.“
Būtent, ar Lietuva sugebės per trejus metus įsisavinti numatytus jai 6,3 mlrd. eurų iš Atsigavimo fondo? Lietuva nėra tokia lėtapėdė šioje srityje, kaip tarkime Italija, bet palyginus su ankstesnius ES pinigų įsisavinimo tempus, verta sunerimti
„Dabar Vyriausybė deda papildomų pastangų sukurti papildomą mechanizmą per strateginių projektų valdymo instrumentą. Tikiu, kad tų pastangų bus, bet pažadų įgyvendinime galioja tokia paprasta taisyklė – tai vadinamos referencinės klasės kriterijai. T.y. jei kažkas nori pastatyti tiltą per vienerius metus, tai patikrinti jo pažadą galima pasižiūrėjus, kiek maždaug užtruko panašių tiltų statyba anksčiau, – „Delfi“ kalbėjo K. Maniokas. – Taigi pagal tą referencinės klasės kriterijų pažiūrėjus, kiek Lietuva sugebėjo išleisti per metus gauname, kad pajėgumai pastaraisiais metais ne išaugę, o ženkliai kritę. Pastaruosius ketverius metus Lietuva išleisdavo nuo 400 mln. iki 900 mln. ES eurų per metus. Dabar sakoma, kad bus pasišvilpaujant išleisti 6 mlrd. eurų per kelis metus. Taip nebus. Dabar yra kai kurių projektų ciklo pabaiga, tai gal reikalai judės greičiau, bet ši misija yra tiesiog neįmanoma. (...) Reikia kitų būdų. Jų yra, bet reikia, kad kažkas rimtai klausytų ir galvotų. Bet artėja rinkimai ir visi šaukia „valio!“ bei tikisi užmėtyti kepurėmis.“
