Vanduo, glaistas, kone penktadalis augalinių riebalų, pieno milteliai arba regeneruotas pienas. Tokios sudėtinės dalys nurodytos kone ant visų iš Estijos, Lenkijos, Vokietijos importuotų ledų. Pigesnių, tokių, kurie ne iš pieno ir grietinėlės, o iš pakaitinių produktų – pieno miltų ir augalinių riebalų – gaminamų ledų pirkėjams siūlo ir Lietuvos pieno perdirbimo įmonės. Iš pieno ar grietinėlės gaminamiems lietuviškiems ledams, atrodo, sunku atremti įvežtinių gausą. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) duomenimis, valgomųjų ledų importas šių metų kovą, palyginti su pernykščiu kovu, pasistiebė 21,4 procento.
Nors pasaulio rinkose – pieno perteklius, o pieno miltai per metus atpigo kone trečdaliu, ledų laižytojams šiemet teks daugiau išlaidauti, mat ledai pabrango. LAEI duomenimis, pernai kovą importuotų ledų kilogramas vidutiniškai kainavo 4,8 lito, šiemet – 5,13 lito. Maždaug 6 proc. per metus pabrango ir vietos gamintojų ledai – nuo 6,7 iki 7,49 lito už kilogramą.
„Atpigę pieno miltai gali turėti tam tikros įtakos ledų kainai, tačiau gerų ledų vien iš jų nepagaminsi. Ledų savikainai daugiausia įtakos turi energijos sąnaudos”, – sakė LAEI Rinkotyros skyriaus tyrėja Deiva Mikelionytė.
Anot „Iki” atstovo Valdo Lopetos, ledų kainų šiemet nemažino nei Lietuvos, nei užsienio tiekėjai. Bet tai netrukdo didėti pardavimui.
„Ledai – viena populiariausių vasaros prekių, todėl kone visą sezoną skirtingoms ledų rūšims yra taikomos nuolaidos. Tačiau įprastinė kaina pastaruoju metu nekito”, – sakė „Maxima” atstovė Olga Malaškevičienė.
Anot „Norfos” atstovo D.Ryliškio, šį mėnesį ledų pardavimas, palyginti su pernai geguže, šoktelėjo 25 proc. „Tam įtakos turi ne tik geri orai, bet ir gerokai didesnis ledų asortimentas”, – sakė D.Ryliškis.
