aA
Lietuvos banko atliktas komercinių bankų komisinių ir mokėjimo paslaugų pajamų tyrimas atskleidė, kad gyventojai, pasirinkę mokėjimo krepšelius, gerokai sutaupė, o daugiausia bankams jie sumoka už operacijas grynaisiais pinigais. Bankų pajamų padidėjimą iš įmonėms pasiūlytų paslaugų krepšelių ir taikyto sąskaitos tvarkymo įkainio atsvėrė sumažėjimas iš komisinių atlyginimų už lėšų įskaitymą.
© DELFI / Andrius Ufartas

„Tyrimas atskleidė, kad pernai pasiūlyti įvairūs mokėjimo paslaugų krepšeliai padeda sutaupyti. Vis dėlto dar kone kas antras klientas liko prie senojo atsiskaitymo būdo, kai mokama už kiekvieną paslaugą atskirai. Daugeliu atvejų tokie klientai permoka - neretai net dvigubai. Todėl dar kartą ragintume gyventojus įvertinti savo pasirinkimą. Mes savo ruožtu, siekdami dar labiau paskatinti keisti mokėjimo įpročius ir pasirinkti racionaliausią mokėjimo paslaugų pasiūlymą, rudenį peržiūrėsime pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainos nustatymo metodiką ir pačią jo kainą“, - sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, kaip numato teisės aktai, tai bus daroma po konsultacijų su visuomene, įskaitant ir rinkos dalyvius.

Tyrimo duomenimis, įvairius mokėjimo paslaugų krepšelius 2017 m. pabaigoje buvo pasirinkę 1,6 mln. bankų klientų, tačiau apie 1,5 mln. klientų už paslaugas, pavyzdžiui, pervedimus eurais, grynųjų pinigų operacijas, sąskaitos tvarkymą ir pan., kas kartą mokėjo atskirai. Krepšelius pasirinkę gyventojai vidutiniškai per metus sumokėjo 10,4 Eur už pasirinktą mokėjimo paslaugų krepšelį ir naudojosi visomis į jį įeinančiomis paslaugomis.

Krepšelių nepasirinkę gyventojai ne tik mažiau naudojosi mokėjimo paslaugomis, bet ir už jas sumokėjo daugiau nei dvigubai brangiau - daugiau kaip 22 Eur per metus. Didžiausia dalis išlaidų - apie trečdalis - teko už sąskaitos tvarkymą, šiek tiek mažiau (30 %) - už grynųjų pinigų pasiėmimą bankomatuose, kita suma sumokėta už mokėjimo korteles ir pervedimus eurais.

Didžiajai daliai krepšelius pasirinkusių gyventojų pakanka į jų sudėtį įeinančių mokėjimo paslaugų - jie moka tik krepšelio komisinį atlyginimą. Tačiau nedidelė dalis - apie dešimtadalis - krepšelius pasirinkusių gyventojų naudojosi krepšelių sudėtį viršijančiomis paslaugomis. Už jas gyventojai vidutiniškai per metus sumokėjo apie 8,8 Eur. Daugiausia jie sumokėjo už grynųjų pinigų operacijas bankomatuose (viršijus nustatytą į krepšelį įeinančią grynųjų pinigų pasiėmimo sumą ar pasinaudojus kito banko Lietuvoje ar užsienyje bankomatu) ir už papildomas mokėjimo korteles.

Tyrimo duomenimis, pernai bendros bankų komisinių ir paslaugų pajamos sudarė 241 mln. Eur ir buvo 14 proc. didesnės nei 2016 m. Daugiau nei du trečdalius šios sumos bankai gavo už mokėjimo paslaugas - fiziniai ir juridiniai asmenys už mokėjimo paslaugas sumokėjo panašią sumą (atitinkamai 83 mln. ir 85 mln. Eur).

Bankų pajamas už mokėjimo paslaugas didino intensyvesnis paslaugų naudojimas, taip pat įtakos turėjo ir kainodaros pokyčiai. Pavyzdžiui, 2017 m. reikšmingai išaugo atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis (17 %), el. sąskaitų naudojimas (15 %), tarptautiniai pervedimai (8 %). Pagrindiniai kainodaros pokyčiai - tai mokėjimo paslaugų krepšelių atsiradimas ir gautų mokėjimų įskaitymo į sąskaitą įkainio panaikinimas, jis nuo šiol įtraukiamas į sąskaitos tvarkymo komisinį atlyginimą.

Pernai apie 14,4 mln. Eur padidėjo bankų pajamos už įmonių ir fizinių asmenų sąskaitų tvarkymą. Neturintieji mokėjimo paslaugų krepšelio moka atskirai už sąskaitos tvarkymą, o šios paslaugos įkainius dauguma bankų padidino, taip pat pradėjo taikyti komisinį atlyginimą už anksčiau nemokamai tvarkytas sąskaitas. Tačiau sąskaitos tvarkymas apima ir gautų mokėjimų įskaitymą į sąskaitą, už juos komisinis atlyginimas nebetaikomas, dėl to įmonės ir gyventojai per metus sumokėjo 8,6 mln. Eur mažiau.

Lietuvos banko paraginti šalies komerciniai bankai šiemet ėmėsi aktyvių veiksmų ir uždarė daugiau nei ketvirtadalį (apie pusę milijono) visų nenaudojamų klientų sąskaitų. Kartu jie patikino, kad klientams, kurių sąskaitos tuščios ir nenaudojamos ilgą laiką, uždaryti jas nieko nekainuos.

Pernai daugiausia - ketvirtadalį (22,3 mln. Eur) - už mokėjimo paslaugas gyventojų patirtų išlaidų sudarė grynųjų pinigų pasiėmimas iš bankomatų. Pažymėtina, kad net 40 proc. šių išlaidų sudarė komisinis atlyginimas už operacijas užsienyje ir kitų bankų bankomatuose.

„Vartotojų padėtį labai koncentruotoje mokėjimų rinkoje labiausiai gerina stiprūs nauji rinkos dalyviai, kurie kovodami dėl klientų priverčia pasispausti senbuvius. Toliau dedame pastangas, kad tokių naujokų daugėtų, ir tikimės, jog jau netrukus vis labiau apčiuopiamus rezultatus pajus vartotojai“, - sako V. Vasiliauskas.

Šiuo metu Lietuvos bankas nagrinėja tris prašymus suteikti specializuotų bankų licencijas, kurios, be kita ko, suteiktų teisę teikti mokėjimo paslaugas. Be to, nuo 2017 m. pradžios Lietuvos bankas mokėjimų srityje konkuruojančioms mokėjimo ir el. pinigų įstaigoms jau suteikė pusšimtį veiklos licencijų. Šiuo metu nagrinėjama dar apie 30 paraiškų.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pigesni vaistai: vyriausybė siūlo valstybines vaistines, vaistininkai – didesnį reguliavimą (3)

Tiek vyriausybės priemonių plane, tiek Seime pateikti siūlymai dėl valstybinių vaistinių...

TVF įspėja, kad tarifai gali turėti „didelę ekonominę kainą“

Didėjanti įtampa dėl prekybos ir apsikeitimas tarifais gali „daug kainuoti“ pasaulio...

Naujo mokesčio nebus: Seimas pasipriešino nepavojingų atliekų degintojų apmokestinimui (2)

Nepavojingų atliekų deginimas aplinkos taršos mokesčiu kol kas nebus apmokestinamas.

Nepaisant prekybos įtampos, indeksai Volstrite siekė naujų rekordų

„Dow“ ir „S&P 500“ indeksai ketvirtadienį pasiekė naujus rekordus, investuotojams kreipiant...

Vaičiūnas Tokijuje pristatė Ignalinos AE uždarymo klausimus (6)

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas , rugsėjo 18-20 d. lankęsis Tokijuje, Japonijoje,...

Top naujienos

Pirmasis kardinolas iš Lietuvos: vos 27 metų sulaukęs įtakingo LDK eretiko sūnus (5)

Katalikiška Lietuva skaičiuoja jau daugiau nei 630 metų istoriją. Iki šiol vieną...

Buvęs Estijos premjeras: apie savo šalį, kaip ir apie šeimą, blogai nekalbame (36)

Estiją krečia vienas didžiausių Europos istorijoje pinigų plovimo skandalų. Kaip galėjo Putino...

Sostinėje atsidarė restoranas, kuris įkandamas ne kiekvienam: šampanas čia kainuoja net 1490 eurų (258)

Vilniuje duris atvėrė naujas restoranas „Nineteen18”, kurio pavadinimas skirtas paminėti...

Skandalingas žvaigždės dūris „Vilkams“ į nugarą – šansas Valančiūnui tapti NBA čempionu? (21)

Didžiausias Minesotos „Timberwolves“ klubo sirgalių košmaras tapo realybe. Prieš kiek daugiau...

Airijoje tautietės emigrantės nužudymu įtariamas vyras – lietuvis (7)

Ketvirtadienio rytą Dandolko apygardos teisme pasirodė žmogus, kaltinamas Ingridos Maciokaitės...

Popiežius kreipėsi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones: norėčiau visus apkabinti (84)

Iki Šventojo Tėvo vizito likus porai dienų, popiežius Pranciškus vaizdo įraše kreipėsi į...

Kaimuose – panika: vilkai puola net prie namų (180)

Švėkšnos seniūnijos Bumbuliškės kaime gyvenantys Ramutė ir Viktoras Kungiai su nerimu kasdien...

Pasibaisėję vestuvių svečiai nusprendė netylėti: nuotakos reikalavimai tiesiog absurdiški (25)

Pasibaisėję vestuvių svečiai pasidalino šokiruojančiu sąrašu taisyklių, kurias jiems prieš...

Norėjo patikrinti statomo namo kokybę, bet buvo išvadinti žiopliais: ką pirkėjai turi žinoti pirkdami namą (17)

Šiuo metu vystytojai giriasi jau nebestatantys žemesnės nei A energetinės klasės pastatų,...

Aiškėja didžiausia mįslė jūrų istorijoje – archeologai aptiko dingusį kapitono Cooko laivą

Kapitono Jameso Cooko laivo „Endeavour“ nuolaužų buvimo vieta galimai pagaliau nustatyta už 17...