aA
Lietuvos bankas, priešingai ne Finansų ministerija, gerina šių metų prognozę ir tikisi 2,9 procentų ekonomikos augimo. Nors pandemija skirtingai veikia ekonomikos sektorius, tačiau bendras pandemijos antrosios bangos poveikis ekonomikai yra mažesnis nei pirmosios.
LB gerina prognozes: artėjame prie palankaus scenarijaus, atlyginimai didės 6,3 proc.
© DELFI / Andrius Ufartas

Pagrindinio scenarijaus atveju numatoma, kad BVP šiemet augs 2,9, o kitąmet – 5,1 proc. Tai maždaug 1 proc. punktu geresnė prognozė, nei skelbta pernai gruodžio mėn.

„Labiausiai paveiktas paslaugų sektorius vis dar jaučia viruso plitimui stabdyti įvestų suvaržymų naštą, tačiau pramonė ir eksportuotojai didina apsukas svariai prisidėdami prie spartesnio ekonomikos atsigavimo. Ypač nudžiugino eksporto struktūros pokyčiai ir akivaizdžiai ūgtelėjusi aukštesnės pridėtinės vertės produktų, tokių kaip vakcinų gamyboje naudojamų reagentų, eksporto dalis“, – pranešime sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

BVP papildomai skatins atidėta paklausa, kai tiek gyventojai, tiek įmonės dalį pirkinių dėl įvairių ribojimų atidėjo ateičiai.

Finansų ministerija praėjusią savaitę pateikė prognozę, kad BVP augimas šiemet sudarys 2,6 procento, o kitąmet laukiama 3,2 proc. augimo.

Jei ekonomikos plėtra vyks taip, kaip mes prognozuojame, tai matau pakankamai sėkmingą scenarijų vidutiniu laikotarpiu“, – sako V. Vasiliauskas.

Pernai viešųjų išlaidų injekcija sudarė daugiau nei 9 proc. bendrojo vidaus produkto, tai lėmė, kad ekonomika pernai susitraukė tik 0,8 proc. ir tai buvo vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungoje.

Ekonomikos atsparumas ir numatomas įsibėgėsiantis gyventojų vakcinavimas leidžia Lietuvos bankui prognozuoti, kad ekonomika šiemet pradės atsigauti sparčiau.

Lietuvos banko pagrindiniame ūkio raidos scenarijuje prognozuojama, kad ekonominį aktyvumą varžantys ribojimai 2021 m. bus laisvinami, tačiau dalis iš jų dar galios artimiausius keletą ketvirčių. Mažėjant įvairiems suvaržymams, turėtų pastebimai kilti privatusis vartojimas.

„Latvija buvo labiau pasirengusi ta prasme, kad institucinė struktūra buvo sudėliota ir pagalbos priemonės startavo gerokai greičiau. Na mes dar šiek tiek užstrigome, užtrukome su institucinės struktūros sudėliojimu. Iš kitos pusės ekonominės struktūros šiek tiek skiriasi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, turizmo sektorius mūsuose turi mažesnę dedamąją ekonomikoje“, – apie praėjusius metus kalbėjo V. Vasiliauskas.

Jis akcentavo, kad nors ekonomikos susitraukimas Lietuvoje pernai buvo mažesnis nei pas kaimynus, tačiau didesnės buvo patirtos viešosios išlaidos.

Valstybės skola šiuo metu siekia apie 50 proc. BVP. Anot V. Vasiliausko, ji augs toliau, tačiau ta pati tendencija fiksuojama ir visoje Europoje

„Tiek praėję metai, tiek šie metai planuojami deficitiniai ir su geroku deficitu – jis yra natūralus, nes reikia finansuoti įvairias paramos priemones. Valstybės skolos lygis turi tendenciją didėti. Lietuva čia kažkuo neišsiskiria – kitose valstybėse, taip pat ir ES narėse, euro zonos valstybėse narėse, skolos rodikliai didėja dėl paramos, skatinimo priemonių“, – pastebėjo V. Vasiliauskas.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Sukritikavo mokesčių sistemą: reikia esminės peržiūros

V. Vasiliauskas patikino, kad Lietuvai reikia peržiūrėti mokesčių sistemą.

„Mums reikia atlikti namų darbus, atlikti asmeninę higieną ir pačią mokesčių sistemą peržiūrėti. Ir aš čia kalbu apie sisteminius dalykus, ne apie atskirus mokesčius, ne apie atskirų elementų peržiūrą, bet apie visą sistemą. Ypač atskirai išskirčiau GPM“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Anot jo, esama sistema leidžia mokestinį arbitražą, ir sisteminiai sprendimai jau yra pribrendę.

„Didžiausia bėda, kalbant apie mokestinių pajamų didesnį lygį, yra susijusi su PVM atotrūkiu, todėl bet kurie sprendimai, kurie didintų PVM atotrūkį, tiek, kiek turėtum surinkti, ir tiek, kiek renki, būtų klaidingi“, – pažymėjo V. Vasiliauskas.

Jis patikino, kad PVM mokesčio esmei prieštarautų ir siekis nustatyti lengvatinį PVM tarifą restoranams ar kavinėms, tokį siūlymą pirmadienį pristatė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

„Mano galva sisteminis priėjimas būtų svarbus, ir viena iš pagrindinių problemų yra PVM atotrūkis. Tokie sprendimai tą PVM atotrūkį didintų. PVM savo esme yra vartojimo mokestis. Diskusijose, kurias girdime viešojoje erdvėje, yra akcentas, kad per mažesnį PVM tarifą būtų subsidijuojamas verslas. Mano galva tai prieštarauja PVM kaip vartojimo mokesčio esmei“, – sako V. Vasiliauskas.

Atlyginimų augimas – 6,3 proc. šiemet

Numatoma, kad darbo užmokestis kils sparčiau nei kainos – atitinkamai 6,3 proc. šiemet ir 5,5 proc. kitąmet.

„Atlyginimai 2020 metais augo per visus sektorius, tiek vidutiniškai ekonomikoje skaičius buvo dviženklis, viršijo 10 proc. (12,2 proc.), tiek viešajame sektoriuje, tiek privačiam sektoriuje“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Jis paaiškino, kad priemokas gavo medikai, atlyginimai augo švietimo sektoriuje, valstybės tarnyboje – tai truktelėjo viešojo sektoriaus atlyginimus į viršų.

„Skirtumas tarp mažesnes ir didesnes pajamas gaunančių asmenų padidėjo. Mažiau kvalifikuoto darbo užmokestis didėjo mažiau nei kad labiau apmokamo darbo“, – pastebi V. Vasiliauskas.

Darbo rinkoje padėtis per antrąją pandemijos bangą keičiasi palyginti nedaug – negausėja trumpalaikių, neturinčių darbo iki 1 mėn., bedarbių. Didelė dalis verslo prisitaikė prie darbo pandemijos sąlygomis, o valstybės pagalbos priemonės padėjo išsaugoti darbo vietas.

Eksporto padėtis – išskirtinė

V. Vasiliauskas vertina, kad eksporto situacija išskirtinai gera.

„Eksprotas iš tiesų didėjo ir atskiros eksporto dedamosios nudžiugino puikiais rezultatais“, – sako V. Vasiliauskas.

Anot jo, Lietuvos ekonomikos struktūra yra kitokia nei aplinkinių šalių ir čia labiausiai pandemijos paveiktos sritys, tokios kaip viešbučiai ar turizmas, santykinai užima mažesnę dalį ekonomikoje, lyginant su Baltijos kaimynėmis.

„Matome, žalia spalva –būtent reagentai. Tai tiesioginė koreliacija su pandemine situacija, iš tikrųjų reagentų eksportas gerokai pakeitė eksporto skaičius Lietuvoje. Taip pat žemės ūkio produkcija, čia dėl derliaus, tiek grūdinių kultūrų, tiek tabako, nes tabakas taip pat priskiriamas prie maisto produktų. Tos dedamosios truktelėjo į viršų eksportą“, – sako V. Vasiliauskas.

Jis abejojo dėl eksporto tvarumo, ar besikeičianti struktūra išliks, tačiau įžvelgė tam prielaidų.

„Manyčiau, kad reagentų poreikis ir toliau išliks. O kalbant apie žemės ūkio produkciją, tai susiję su sezoniais dalykais, vieni metai būna geresni, kiti blogesni. (...) Manau, kad sugebėjimas mūsų įmonių konkuruoti užsienio rinkose, bent jau šiuo metu nekelia abejonių“, – tvirtino V. Vasiliauskas

LB gerina prognozes: artėjame prie palankaus scenarijaus, atlyginimai didės 6,3 proc.
© DELFI / Josvydas Elinskas

Pastebi didelį neapibrėžtumą

Vis dėlto neapibrėžtumas tebėra didelis, todėl Lietuvos banko ekonomistai parengė ir alternatyvius ūkio raidos scenarijus. Atšiauriojo scenarijaus atveju pandemija artimiausiu metu būtų suvaldoma tik ribotu mastu, o BVP augimas siektų 1,1 proc. šiemet ir 3,5 p roc. kitąmet. Palankiojo scenarijaus atveju pandemija būtų gana sėkmingai suvaldoma jau artimiausiu metu, o BVP augimas siektų 3,8 proc. 2021 m. ir 6 proc. 2022 m.

Didelės infliacijos nesitiki

Lietuvos bankas prognozuoja prognozuojama, kad infliacija išliks palyginti nedidelė: 2021 m. – 1,6 proc. (ankstesnė prognozė – 1,1 %), o 2022 m. –1,9 proc.

„Mes tikrai nesitikime kažkokios didelės infliacijos. Kalbėdamas apie didelę infliaciją turiu omenyje kainų stabilumo tikslą, kuris turėtų suktis apie 2 proc.“, – paaiškino V. Vasiliauskas. Jis nesitiki, kad infliacija galėtų reikšmingai viršyti 2 procentus.

Js pastebėjo, kad atskirų prekių ir paslaugų kategorijos išsiskyrė – vienos brango, kitos pigo: „Natūraliai, paslaugos, kurių teikimas labiausiai apribotas, jos mažėjo, traukėsi“.

Dėl geresnių pasaulinės ekonominės raidos lūkesčių ir ribojamos gavybos pastaraisiais mėnesiais gerokai šoktelėjo naftos kainos.

„Šiais metais euro zonoje galima tikėtis didesnio infliacijos tempo. Kai kuriais mėnesiais, ypač rudenį, mes galime euro zonos infliacijos priartėjimo ir prie 2 proc. Tai pirmiausia lemia žaliavos, visų pirma naftos kaina, kuri paskutiniu metu yra pakilusi reaguojant į žinias apie vakcinas. Na ir taip pat padidėjusi paklausa“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2022, 2023 metais infliacija euro zonoje svyruos apie 1,5 proc.

Bankų pelnas sumažėjo penktadaliu

Bankų sektoriaus veikla ir toliau yra stabili. Siekdamas užtikrinti bankų sektoriaus stabilumą, Lietuvos bankas 2020 m. sumažino tam tikrus kapitalo reikalavimus su sąlyga, kad atlaisvintas kapitalas turi būti skirtas galimiems nuostoliams amortizuoti ir ekonomikos augimui skatinti. Sektorius sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius – kapitalo pakankamumo rodiklis tebėra aukštas, o likvidumas metų sandūroje beveik 8 kartus viršijo minimalius reikalavimus.

Indėliai bankuose 2020 m. augo beveik 30 proc. – iki 32 mlrd. Eur. Gyventojų indėliai padidėjo penktadaliu, įmonių – daugiau nei trečdaliu. Šią tendenciją iš esmės lėmė pandemijos poveikis – gyventojai ir įmonės dėl nežinomybės neskubėjo išlaidauti ir buvo linkę kaupti pinigus. Skolinimo tendencijos išsiskyrė.

Gyventojų paskolų portfelis per metus išaugo 6,6 proc. – iki 11 mlrd. Eur. Jame dominavo būsto paskolos, augusios 7,7 proc. – iki 8,8 mlrd. Eur. Verslo paskolų portfelis sumažėjo 15 proc. – iki 7,8 mlrd. Eur. Tiesa, verslo skolinimosi poreikį sumažino valstybės pagalbos priemonės, įmonių vidaus rezervai, taip pat ir pristabdyti plėtros planai.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Bankų turtas išaugo daugiau nei penktadaliu – iki 38 mlrd. Eur, tačiau daugiausia padidėjo lėšos Lietuvos banke ar kitose kredito įstaigose. Jos sudarė beveik 41 proc. bankų turto. Tai bankams kainavo beveik 43 mln. Eur išlaidų palūkanoms, kurios, palyginti su 2019 m., išaugo net 65 proc.

Iš esmės ši priežastis kartu su dvigubai išaugusiomis išlaidomis dėl pablogėjusios paskolų portfelio kokybės (57 mln. Eur) lėmė, kad bankų sektoriaus pelnas sumažėjo beveik penktadaliu – iki 280 mln. Eur.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
2.7000
Verslas PliusDaiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“

Kas ir už kiek atstatys karo niokojamą Ukrainą: aiškėja, kur slypi didžiausias pavojus ir spraga

Lietuvos verslas raginamas prisidėti atstatant karo vis dar niokojamą Ukrainą. Ekonomikos ir...

Ukrainą pasiekė stiklo siunta iš Vilniaus

Į priemiestį Borodianką šeštadienį buvo nugabenta pirmoji Vilniaus valdžios organizuota...

Anksčiau veikė Lietuvoje, o dabar kursis Latvijoje: ar sugrįš žinomas prekybos tinklas

Maždaug prieš savaitę paaiškėjus, kad prekybos tinklas „Spar“ jau artimiausiu metu planuoja...

Pradedamos dėlioti Klaipėdos vasaros estrados rekonstrukcijos gairės

Šią savaitę pirmam pasitarimui susirinkę Klaipėdos savivaldybės atstovai ir projektuotojai...

ECB vadovė: kriptovaliutos nieko vertos ir turėtų būti reguliuojamos

Europos Centrinio Banko pirmininkė Christine Lagarde sako, kad kriptovaliutos „niekuo...

Top naujienos

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Rusija į Ukrainą siunčia specialiai atrinktus karius: sąrašuose – stebinantys sutapimai (2)

„ Rusija į karą Ukrainoje siunčia pačių vargingiausių regionų gyventojus, o etninių rusų...

Verslas PliusDaiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“

Kas ir už kiek atstatys karo niokojamą Ukrainą: aiškėja, kur slypi didžiausias pavojus ir spraga

Lietuvos verslas raginamas prisidėti atstatant karo vis dar niokojamą Ukrainą. Ekonomikos ir...

Rimvydas Valatka. Maskva krito, už mūsų kairiųjų – tik Pekinas

Lietuvos partijų (ne)susitarimas dėl užsienio politikos gairių vyksta įdomiame europinės...

Karas Ukrainoje. Zelenskiui ir Dudai kalbant Aukščiausioje Radoje – oro pavojus Ukraina ir Lenkija sudarė abipusį teisių susitarimą (3)

Ukraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su...

Mįslingą hepatitą aptiko ir Lenkijoje: profesorius pasakė, kas bendro tarp daugiau nei 70 proc. sergančiųjų (1)

Jau kurį laiką gąsdina neaiškios kilmės vaikų hepatito protrūkis. Kai kurie ligos atvejai yra...

„Eurovizijoje“ sužibėjusios ispanės koncerte – gausios policijos pajėgos: užkulisiuose pasirodė vyras su ginklu

Chanel Terrero savo regione tapo viena garsiausių atlikėjų po įsimintino pasirodymo...

Į priekį stumiasi nauja išmokų už vaikus tvarka: suskaičiavo pliusus ir minusus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijuoja naują vaiko priežiūros pirmuosius dvejus jo...

Delfi PliusPranas Šarpnickis

Ko nepadarysi dėl meilės: tarpukario lietuviai sugebėjo ir po keliskart vesti, ir apsimetę juodaodžiais paneles vilioti

Raseiniškis Juozas Gabrilavičius buvo jaunas ir gražus, inteligentiškas brunetas. Tėvui padedant,...

Rusijai tęsiant puolimą Donbase Lenkijos lyderis apsilankė Kyjive

Rusijai tęsiant puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda...

Plaukų stilistė patarė, kaip šį sezoną dažyti plaukus: su šiomis spalvomis neprašausite

Artėjant vasarai, vis labiau norisi imtis išvaizdos pokyčių. Jei vienos puošiasi naujomis...