„Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius toliau itin sparčiai auga, kartu didindamas konkurenciją mokėjimų paslaugų srityje ir suteikdamas verslui didesnių pasirinkimo galimybių“, – pranešime žiniasklaidai sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorė Rūta Merkevičiūtė.
Pirmąjį ketvirtį EPĮ ir MĮ atliktų mokėjimo operacijų suma sudarė 84,3 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, ši suma išaugo 4,6 karto, o įmonės iš licencinės veiklos gavo 96,1 mln. eurų pajamų, arba 75,2 mln. eurų (4,6 karto) daugiau. 92 proc. pajamų uždirbo EPĮ, 8 proc. – MĮ.
Kovo pabaigoje Viešajame elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruotos 136 įstaigos (84 EPĮ ir 52 MĮ), o 2020-ųjų atitinkamą ketvirtį tokių įstaigų buvo 117 (71 EPĮ ir 46 MĮ). Šiuo metu Lietuvos banke nagrinėjama apie 40 paraiškų gauti naujas EPĮ ar MĮ licencijas.
R. Merkevičiūtės teigimu, nuosekliai didėja ir LB dėmesys šiam sektoriui.
„Siekiame, kad įstaigų veiklos plėtra žengtų koja kojon su atitiktimi teisės aktams, įstaigos mokytųsi ne tik iš savo, bet ir iš ankstesnių kitų rinkos dalyvių klaidų. Pinigų plovimo rizikos valdymas ir klientų lėšų apsaugos stiprinimas, vidaus kontrolės, atitikties procedūrų užtikrinimas – tai sritys, į kurias toliau koncentruosimės“, – pabrėžė R. Merkevičiūtė.
Prižiūrėdamas šį sektorių, LB daugiau dėmesio skiria tikrinimams, kaip įstaigos laikosi pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų. Be to, centrinis bankas antrąjį ketvirtį pradėjo vykdyti vidaus audito funkcijos užtikrinimo ir vidaus kontrolės patikimumo temines analizes, apimsiančias per 20 EPĮ ir MĮ. Jų rezultatai ir pagrindinės tendencijos, tikėtina, dar šiais metais bus paskelbti viešai.
Taip pat daugiau nei 40 bendrovių bus atrinkta patikrinti, kaip jos laikosi klientų lėšų apsaugos reikalavimų.
Lietuvos bankas atkreipia EPĮ ir MĮ dėmesį į nuosavo kapitalo reikalavimą – jis turi būti užtikrinamas nuolat ir su atsarga. 2021 metų pirmojo ketvirčio finansiniai rezultatai parodė, kad padėtis rinkoje gerėjo, minėto reikalavimo nevykdė 1 iš 136 įstaigų, ji ėmėsi veiksmų, kad nuosavas kapitalas būtų pakankamas. 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu šio reikalavimo nesilaikė 9 iš 117 įstaigų.