Nextury Ventures“ kartu su „Synergy Finance“ praneša steigiantys naują investicinį fondą, suteiksiantį galimybę bet kuriam žmogui investuoti į aukštųjų technologijų kompanijas, pavyzdžiui, „Google“ ar „Facebook“. Planuojamas „Nextury Technology Fund“ dydis – 1 mlrd. eurų. Jį pasiekti planuojama per penkerius metus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ilja Laurs
© DELFI / Karolina Pansevič

Demokratizuos investicinį procesą

2018-aisiais metais fondas orientuosis į stambiuosius investuotojus iš Lietuvos ir užsienio. Nuo 2019-ųjų planuojama demokratizuoti investicinį procesą, tas pačias investavimo galimybes suteikiant visiems, norintiems investuoti. Fondas, skirtingai nuo jau sėkmingai veikiančio rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“, yra orientuotas ne į startuolius, o į stambias technologines kompanijas. Svarbus skirtumas yra likvidumas. Jei investavus į startuolį grąžos tenka laukti kelerius metus, investuojant į listinguojamas (biržines) kompanijas galima užtikrinti, kad investuotojai, norintys išsiimti investuotas lėšas, tai galės padaryti per 3 dienas.

Fondo investicinio komiteto pirmininko pareigas užimantis verslininkas, investuotojas Ilja Laursas į fondą investuoja septyniaženklę sumą asmeninių lėšų. Naujojo fondo investicinio komiteto nariais taip pat tapo „Synergy finance“ bendrovės, iki šiol įkūrusios ir valdančios dešimtį skirtingo tipo fondų, Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis ir fondų valdytojas Lukas Macijauskas.

„Vienas pagrindinių fondo tikslų – investuoti į naujas, inovatyvias ir perspektyvias informacinių technologijų bendroves ir uždirbti panašią ar didesnę grąžą lyginant su IT bendrovių krepšeliu. Planuojame ne tik lygiuotis į IT sektoriaus bendrovių indeksą, bet ir sieksime jį aplenkti. O bendrovių atrinkimo filosofiją patikėsime kolegai Iljai“, – sako investicinio fondo komiteto narys Artūras Milevskis.

Lietuvoje nėra investicinės kultūros

Ilja Laursas pažymi, kad lietuvių bankų sąskaitose guli 27 milijardai eurų, tačiau mūsų tautiečiai vis dar labai nedrąsiai investuoja lyginant su amerikiečiais, vokiečiais, ar kitų šalių gyventojais. Bankuose gulintys pinigai neša nulines palūkanas, infliacija daug greičiau „suvalgo“ pinigus, nei kompensuoja palūkanos.

,,Dabar puikus metas pradėti investicinę kultūrą. Pasirinkome technologijų sektorių, nes pasitvirtina 2017 metų akcijų indekso rodikliai. Technologijų sektorius, skirtingai nuo kitų sektorių, žymiai greičiau auga, investicijos neša didesnę grąžą. Dėl kokios priežasties? Tai paprasta. Tradicinis verslas – gėrimai, viešbučiai ar kitos sritys – neturi vietos plėstis globaliai, nes vartotojai nepradeda staiga gerti kolos ar dešimt kartų dažniau apsistoti viešbučiuose. Technologijų sektoriuje atvirkščiai – sukuriami dideli verslai, naujos erdvės. Pavyzdžiui, tokios kompanijos kaip „Google“, „Facebook“, „Microsoft“, „Apple“ sukuria rinką, kurios nėra buvę. Neseniai „Apple“ skelbė pardavę jau milijardą telefonų, tad galima sakyti, kad plėtra yra daug didesnė nei tradicinio verslo atžvilgiu“, – įsitikinęs I. Laursas.

Kryptis – Amerikos rinka

Investuotojo teigimu, tam, kad suprastume, kurios kompanijos yra perspektyvios, o kurių verslo modelis tik burbulas – sudėtinga. Nepakanka gebėti išanalizuoti balanso eilučių, reikia suprasti pačias technologijas. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios I. Laursas teigia pradėjęs valdyti technologines investicijas asmeniškai.

„Naujųjų technologijų verslai yra pakankamai sudėtingi. Spėju, kad tik vienas iš 100 atsakys, koks iš tikrųjų yra „Google“ verslo modelis, kaip jie iš tikrųjų uždirba pinigus? Kadangi tai reikalauja specifinių žinių, mano sprendimas buvo bendradarbiauti su fondu, kuris pasiruošęs investuoti į technologinį sektorių“, – komentuoja I. Laursas.

Fondo kryptis – viešosios arba atviro tipo akcinės bendrovės – didelės ir visiems žinomos. „Tokių kompanijų koncentracija yra stipri. Spėjame, kad apie 80 proc. investicijų bus Amerikoje. Ši šalis man imponuoja dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – ne paslaptis, kad Amerika sukuria žymiai daugiau technologinių inovacinių kompanijų nei Europa. Statistiškai, šiuo metu Europos ir Amerikos ekonomika skiriasi keliais procentais. Inovacijų Amerika sugeba įsisavinti apie tris kartus daugiau, tai yra ekonominės vertės, kuri atsispindi įmonės akcijose. Didžiosios, sėkmingos technologinės kompanijos yra Amerikoje. Nepaisant to, spėjama, kad apie 20 proc. sėkmingų kompanijų pavyks rasti ir kitose šalyse“, – neabejoja I. Laursas.

Verslininkas pabrėžia ir mažai diskutuojamą faktą: Amerika turi labai išvystytą akcijų prekybos rinką. Ne tik prekybos kiekio, bet ir visų priežiūros institucijų kontrolės veikiančio mechanizmo prasme. Tai yra daug svarbiau, nes eilinio žmogaus požiūriu – kas iš to, kad kompanija sukuria vertės, jei tą vertę kompanijos sugebėjo nutekinti kitur, paliekant tik mažą dalį paprastiems investuotojams. Kadangi Amerikos rinka susikūrė seniausiai, vykstant manipuliacijoms, išlaikyti ekosistemą užtikrinančią struktūrą gali tik ši šalis.

Svarbiau ne algoritminis, o žmogiškasis valdymas

Iljos Laurso nuomone, algoritmai – nelabai patikimas būdas išskaičiuoti įmonės akcijas, nes analizuojami matematiniai duomenys. Nors prekyba algoritmais pastaruoju metu pasidarė madinga, (žinoma virš 300 algoritmų, kaip prekiauti), Ilja Laurso nuomone, tai nėra tikslu. „Pavyzdys – „Nokia“ istorija. Prieš kurį laiką šis prekinis ženklas buvo ketvirtas pasaulyje, jų akcijos užėmė labai didelę dalį praktiškai visuose skandinaviškuose fonduose. Ir aš buvau pirkęs investicinių vienetų, kurių portfelyje labai didelį svorį sudarė „Nokia“. Prieš pat krizinį laikotarpį, maždaug 2007-aisiais, pardavimų kiekiai buvo labai dideli, bet buvo matyti akivaizdi „Apple“ konkurencija. Matėsi kokybinis skirtumas ties požiūriu. Ir savu laiku išėmiau savo investicijas iš „Nokia“. Taip buvo sutaupyta dešimtys milijonų dolerių. Tai iliustracija, kad galima daryti žingsnius daug ankščiau. Tai ne algoritminis, o žmogiškasis valdymas“, – sako verslininkas.

Kalbant apie investicinę grąžą, buvę parametrai nedaro jokios įtakos būsimai grąžai. Sunku spėti ir numatyti ateitį, tačiau technologijų sektoriaus istoriniai rodikliai tokie: vidutiniškai per paskutinius 30 metų uždirbta apie 12 procentų metinių palūkanų išskaičiavus ir pirmą interneto burbulą, ir 2008 metų pasaulio krizę. Jei žvelgsime į 2017 metus, kalbama apie 30 procentų grąžą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sigitas Puodžiukas: „Agrokoncernas“ piktybiškai neteikia informacijos apie trąšų importą (2)

„ Valstiečių “ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausanti bendrovė „ Agrokoncernas “...

Jakeliūnas: mokestiniai pakeitimai galėtų būti priimti pavasario sesijoje, o pensijų - rudens

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sako, kad Vyriausybės...

Statybos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo Eglė Kuklierienė

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadove turėtų būti paskirta jos...

Vadovai atskleidė pokyčių įmonėse patirtį – ir stresas, ir euforija

Trečiadienį vykusios konferencijos „Pokyčių evoliucija: keiskis arba mirk“ metu ne tik...

Artėjant pasaulio futbolo čempionatui Rusijos centrinis bankas išleido naują banknotą (5)

Arėjant Pasaulio futbolo čempionatui, Rusijos centrinis bankas išleido išskirtinį 100 rublių...

Top naujienos

Karbauskis atrėžė Grybauskaitei: į prezidentūrą iki rinkimų kojos nekels (351)

„Valstiečių žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis užbrėžė raudoną liniją santykiuose...

„Žalgirį“ premijomis motyvavęs Motiejūnas paslapčia pildo galimų naujokų sąrašą (13)

Neįtikėtinai sėkmingas „Žalgirio“ sezonas suteiks klubui tvirtą finansinį pagrindą, kuris...

Dalia Grybauskaitė – apie „paskolas dėžutėse“, VSD pažymas ir „Agroverslo“ susiliejimą su politika išskirtinis interviu (554)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad teisėsauga turi labai atsargiai galvoti, kokius slaptus...

VSD kreipėsi į prokuratūrą „dėl neteisėtai paviešintos žvalgybos informacijos“ (17)

Valstybės saugumo departamentas ( VSD ) trečiadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl...

Medeina Čijauskaitė: gimdamos moterimis mes jau pralaimėjome gyvenimo loterijoje (158)

Justės ašaros byra ant kompiuterio klaviatūros. Aplink sėdintys kolegos nejaukiai muistosi, kelios...

Siūlo lygiuotis į Vokietiją ir Šiaurės Italiją: jei gali jie, kodėl negalėtume ir mes? (9)

Praėjusią savaitę nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ir...

Šimašiaus ultimatumas Skverneliui: arba pritariat, arba nacionalinio stadiono nebus (274)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad per porą savaičių negavus Vyriausybės pritarimo,...

Ar reikalingi vaikams akiniai nuo saulės?

Vasara - saulėtų dienų laikas. Todėl automatiškai daugiau būname lauke, dažniau keliaujame ir...

Pamatytas vaizdas sukrėtė skaitytoją: ar tik vaistinės darbuotojai nesityčioja iš neįgaliųjų?

Į DELFI redakciją kreipėsi moteris, kurią papiktino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ( LSMU...

Ruošiasi gydymo įstaigų pertvarkai: paslaugos nutols nuo pacientų? (103)

Vyriausybei trečiadienį nutarus Seimui teikti pataisas, kurios leistų optimizuoti gydymo įstaigų...