aA
Nextury Ventures“ kartu su „Synergy Finance“ praneša steigiantys naują investicinį fondą, suteiksiantį galimybę bet kuriam žmogui investuoti į aukštųjų technologijų kompanijas, pavyzdžiui, „Google“ ar „Facebook“. Planuojamas „Nextury Technology Fund“ dydis – 1 mlrd. eurų. Jį pasiekti planuojama per penkerius metus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ilja Laurs
© DELFI / Karolina Pansevič

Demokratizuos investicinį procesą

2018-aisiais metais fondas orientuosis į stambiuosius investuotojus iš Lietuvos ir užsienio. Nuo 2019-ųjų planuojama demokratizuoti investicinį procesą, tas pačias investavimo galimybes suteikiant visiems, norintiems investuoti. Fondas, skirtingai nuo jau sėkmingai veikiančio rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“, yra orientuotas ne į startuolius, o į stambias technologines kompanijas. Svarbus skirtumas yra likvidumas. Jei investavus į startuolį grąžos tenka laukti kelerius metus, investuojant į listinguojamas (biržines) kompanijas galima užtikrinti, kad investuotojai, norintys išsiimti investuotas lėšas, tai galės padaryti per 3 dienas.

Fondo investicinio komiteto pirmininko pareigas užimantis verslininkas, investuotojas Ilja Laursas į fondą investuoja septyniaženklę sumą asmeninių lėšų. Naujojo fondo investicinio komiteto nariais taip pat tapo „Synergy finance“ bendrovės, iki šiol įkūrusios ir valdančios dešimtį skirtingo tipo fondų, Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis ir fondų valdytojas Lukas Macijauskas.

„Vienas pagrindinių fondo tikslų – investuoti į naujas, inovatyvias ir perspektyvias informacinių technologijų bendroves ir uždirbti panašią ar didesnę grąžą lyginant su IT bendrovių krepšeliu. Planuojame ne tik lygiuotis į IT sektoriaus bendrovių indeksą, bet ir sieksime jį aplenkti. O bendrovių atrinkimo filosofiją patikėsime kolegai Iljai“, – sako investicinio fondo komiteto narys Artūras Milevskis.

Lietuvoje nėra investicinės kultūros

Ilja Laursas pažymi, kad lietuvių bankų sąskaitose guli 27 milijardai eurų, tačiau mūsų tautiečiai vis dar labai nedrąsiai investuoja lyginant su amerikiečiais, vokiečiais, ar kitų šalių gyventojais. Bankuose gulintys pinigai neša nulines palūkanas, infliacija daug greičiau „suvalgo“ pinigus, nei kompensuoja palūkanos.

,,Dabar puikus metas pradėti investicinę kultūrą. Pasirinkome technologijų sektorių, nes pasitvirtina 2017 metų akcijų indekso rodikliai. Technologijų sektorius, skirtingai nuo kitų sektorių, žymiai greičiau auga, investicijos neša didesnę grąžą. Dėl kokios priežasties? Tai paprasta. Tradicinis verslas – gėrimai, viešbučiai ar kitos sritys – neturi vietos plėstis globaliai, nes vartotojai nepradeda staiga gerti kolos ar dešimt kartų dažniau apsistoti viešbučiuose. Technologijų sektoriuje atvirkščiai – sukuriami dideli verslai, naujos erdvės. Pavyzdžiui, tokios kompanijos kaip „Google“, „Facebook“, „Microsoft“, „Apple“ sukuria rinką, kurios nėra buvę. Neseniai „Apple“ skelbė pardavę jau milijardą telefonų, tad galima sakyti, kad plėtra yra daug didesnė nei tradicinio verslo atžvilgiu“, – įsitikinęs I. Laursas.

Kryptis – Amerikos rinka

Investuotojo teigimu, tam, kad suprastume, kurios kompanijos yra perspektyvios, o kurių verslo modelis tik burbulas – sudėtinga. Nepakanka gebėti išanalizuoti balanso eilučių, reikia suprasti pačias technologijas. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios I. Laursas teigia pradėjęs valdyti technologines investicijas asmeniškai.

„Naujųjų technologijų verslai yra pakankamai sudėtingi. Spėju, kad tik vienas iš 100 atsakys, koks iš tikrųjų yra „Google“ verslo modelis, kaip jie iš tikrųjų uždirba pinigus? Kadangi tai reikalauja specifinių žinių, mano sprendimas buvo bendradarbiauti su fondu, kuris pasiruošęs investuoti į technologinį sektorių“, – komentuoja I. Laursas.

Fondo kryptis – viešosios arba atviro tipo akcinės bendrovės – didelės ir visiems žinomos. „Tokių kompanijų koncentracija yra stipri. Spėjame, kad apie 80 proc. investicijų bus Amerikoje. Ši šalis man imponuoja dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – ne paslaptis, kad Amerika sukuria žymiai daugiau technologinių inovacinių kompanijų nei Europa. Statistiškai, šiuo metu Europos ir Amerikos ekonomika skiriasi keliais procentais. Inovacijų Amerika sugeba įsisavinti apie tris kartus daugiau, tai yra ekonominės vertės, kuri atsispindi įmonės akcijose. Didžiosios, sėkmingos technologinės kompanijos yra Amerikoje. Nepaisant to, spėjama, kad apie 20 proc. sėkmingų kompanijų pavyks rasti ir kitose šalyse“, – neabejoja I. Laursas.

Verslininkas pabrėžia ir mažai diskutuojamą faktą: Amerika turi labai išvystytą akcijų prekybos rinką. Ne tik prekybos kiekio, bet ir visų priežiūros institucijų kontrolės veikiančio mechanizmo prasme. Tai yra daug svarbiau, nes eilinio žmogaus požiūriu – kas iš to, kad kompanija sukuria vertės, jei tą vertę kompanijos sugebėjo nutekinti kitur, paliekant tik mažą dalį paprastiems investuotojams. Kadangi Amerikos rinka susikūrė seniausiai, vykstant manipuliacijoms, išlaikyti ekosistemą užtikrinančią struktūrą gali tik ši šalis.

Svarbiau ne algoritminis, o žmogiškasis valdymas

Iljos Laurso nuomone, algoritmai – nelabai patikimas būdas išskaičiuoti įmonės akcijas, nes analizuojami matematiniai duomenys. Nors prekyba algoritmais pastaruoju metu pasidarė madinga, (žinoma virš 300 algoritmų, kaip prekiauti), Ilja Laurso nuomone, tai nėra tikslu. „Pavyzdys – „Nokia“ istorija. Prieš kurį laiką šis prekinis ženklas buvo ketvirtas pasaulyje, jų akcijos užėmė labai didelę dalį praktiškai visuose skandinaviškuose fonduose. Ir aš buvau pirkęs investicinių vienetų, kurių portfelyje labai didelį svorį sudarė „Nokia“. Prieš pat krizinį laikotarpį, maždaug 2007-aisiais, pardavimų kiekiai buvo labai dideli, bet buvo matyti akivaizdi „Apple“ konkurencija. Matėsi kokybinis skirtumas ties požiūriu. Ir savu laiku išėmiau savo investicijas iš „Nokia“. Taip buvo sutaupyta dešimtys milijonų dolerių. Tai iliustracija, kad galima daryti žingsnius daug ankščiau. Tai ne algoritminis, o žmogiškasis valdymas“, – sako verslininkas.

Kalbant apie investicinę grąžą, buvę parametrai nedaro jokios įtakos būsimai grąžai. Sunku spėti ir numatyti ateitį, tačiau technologijų sektoriaus istoriniai rodikliai tokie: vidutiniškai per paskutinius 30 metų uždirbta apie 12 procentų metinių palūkanų įskaičiavus ir pirmą interneto burbulą, ir 2008 metų pasaulio krizę. Jei žvelgsime į 2017 metus, kalbama apie 30 procentų grąžą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Volstritas: akcijos, ypač technologijų įmonių, vis dar smunka (4)

Pirmadienį JAV akcijos trečią dieną iš eilės čiuožė žemyn, daugiausia dėl smukusių...

Tyrimas: kiek didžiosios naftos pramonės įmonės išleido švarios energetikos plėtrai (1)

Didžiosios naftos ir dujų pramonės įmonės atsinaujinantiems ištekliams iš viso išleido apie 1...

IKEA: kylančios medienos ir metalų kainos sumažino pelną (3)

Baldų parduotuvių tinklo IKEA pagrindinės įmonės atstovai pranešė apie smukusį metinį...

Patvirtintas elektroninio parašo „Smart-ID“ aukščiausias saugumo lygis: leis pasirašinėti dokumentus (3)

Elektroninio tapatybės patvirtinimo įrankio „Smart-ID“ elektroninis parašas pasiekė...

Kovoje su kainomis – siūlymai išgaląsti Konkurencijos tarybos dantis (3)

Ūkio ministerija pateikė Vyriausybei įstatymų projektus ir pasiūlymus, kuriais siekiama...

Top naujienos

Nausėda ėmė piešti niūrius scenarijus: jei taip toliau – valstybė ateities neturi (209)

Galimas kandidatas prezidento rinkimuose Gitanas Nausėda šiandieną pristatė savo programines...

Lietuvis pasidalijo atrasta pigių kelionių schema: aplink pasaulį per dvi savaites už juokingai mažą sumą (30)

„Aplink pasaulį per 14 dienų“. Skamba neįtikėtinai? Taip pasirodė ir mums, kai gavome taip...

Buvusių alkoholikų nėra: devintą abstinencijos mėnesį dantimis bandė atidaryti butelį (25)

„Devintą abstinencijos mėnesį laikiau butelį rankose. Buvau išsekusi fiziškai, o psichologinė...

Gavo baudą už stovėjimą, bet kai paprašė nuotraukų, išgirdo absurdišką pasiūlymą (117)

Gaunate baudą už tai, kad pažeidėte kelių eismo taisykles ( KET ), tačiau ką tiksliai padarėte...

Suomija įtaria Rusiją panaudojus slaptą ginklą: buvo kilusi grėsmė paprastų žmonių saugumui (196)

Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipila teigia, kad per pastarąsias NATO pratybas...

Ušackas įvardijo galimus prezidentus: Šimonytė ir tas žmogus, kurį parems Karbauskis (23)

Pirmadienį oficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija. Tiesa, tai tik metas procedūroms –...

Po pergalės Šaras pasidžiaugė ir 17-mečiu „Žalgirio“ talentu: smagu už Roką (4)

Alytuje „Betsafe-LKL“ rungtynėse pirmadienį intriga gyvavo tik pirmose mačo minutėse. Pirmame...

Kaip žinoti, kad kai kuriuos žmones „išaugote“: užteks atsakyti į septynis klausimus (2)

Mums keičiantis ir aplinkiniai turi išmokti su mumis bendrauti kitaip, tačiau kartais bendraudami...

Ekspertai: Mozambiko sukčiai taikėsi į tuos, kurie gali susimokėti (51)

„Žmonės prigąsdinti, kad vien už praleistą skambutį, kaip iš kokio siaubo filmo, dings...

Liūdna žinia tūkstančiams jo talento gerbėjų: mirė žymus JAV kūrėjas Stan Lee (7)

Liūdna žinia tūkstančiams komiksų kūrėjo, režisieriaus ir rašytojo Stan Lee gerbėjams. Kaip...