aA
Nextury Ventures“ kartu su „Synergy Finance“ praneša steigiantys naują investicinį fondą, suteiksiantį galimybę bet kuriam žmogui investuoti į aukštųjų technologijų kompanijas, pavyzdžiui, „Google“ ar „Facebook“. Planuojamas „Nextury Technology Fund“ dydis – 1 mlrd. eurų. Jį pasiekti planuojama per penkerius metus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ilja Laurs
© DELFI / Karolina Pansevič

Demokratizuos investicinį procesą

2018-aisiais metais fondas orientuosis į stambiuosius investuotojus iš Lietuvos ir užsienio. Nuo 2019-ųjų planuojama demokratizuoti investicinį procesą, tas pačias investavimo galimybes suteikiant visiems, norintiems investuoti. Fondas, skirtingai nuo jau sėkmingai veikiančio rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“, yra orientuotas ne į startuolius, o į stambias technologines kompanijas. Svarbus skirtumas yra likvidumas. Jei investavus į startuolį grąžos tenka laukti kelerius metus, investuojant į listinguojamas (biržines) kompanijas galima užtikrinti, kad investuotojai, norintys išsiimti investuotas lėšas, tai galės padaryti per 3 dienas.

Fondo investicinio komiteto pirmininko pareigas užimantis verslininkas, investuotojas Ilja Laursas į fondą investuoja septyniaženklę sumą asmeninių lėšų. Naujojo fondo investicinio komiteto nariais taip pat tapo „Synergy finance“ bendrovės, iki šiol įkūrusios ir valdančios dešimtį skirtingo tipo fondų, Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis ir fondų valdytojas Lukas Macijauskas.

„Vienas pagrindinių fondo tikslų – investuoti į naujas, inovatyvias ir perspektyvias informacinių technologijų bendroves ir uždirbti panašią ar didesnę grąžą lyginant su IT bendrovių krepšeliu. Planuojame ne tik lygiuotis į IT sektoriaus bendrovių indeksą, bet ir sieksime jį aplenkti. O bendrovių atrinkimo filosofiją patikėsime kolegai Iljai“, – sako investicinio fondo komiteto narys Artūras Milevskis.

Lietuvoje nėra investicinės kultūros

Ilja Laursas pažymi, kad lietuvių bankų sąskaitose guli 27 milijardai eurų, tačiau mūsų tautiečiai vis dar labai nedrąsiai investuoja lyginant su amerikiečiais, vokiečiais, ar kitų šalių gyventojais. Bankuose gulintys pinigai neša nulines palūkanas, infliacija daug greičiau „suvalgo“ pinigus, nei kompensuoja palūkanos.

,,Dabar puikus metas pradėti investicinę kultūrą. Pasirinkome technologijų sektorių, nes pasitvirtina 2017 metų akcijų indekso rodikliai. Technologijų sektorius, skirtingai nuo kitų sektorių, žymiai greičiau auga, investicijos neša didesnę grąžą. Dėl kokios priežasties? Tai paprasta. Tradicinis verslas – gėrimai, viešbučiai ar kitos sritys – neturi vietos plėstis globaliai, nes vartotojai nepradeda staiga gerti kolos ar dešimt kartų dažniau apsistoti viešbučiuose. Technologijų sektoriuje atvirkščiai – sukuriami dideli verslai, naujos erdvės. Pavyzdžiui, tokios kompanijos kaip „Google“, „Facebook“, „Microsoft“, „Apple“ sukuria rinką, kurios nėra buvę. Neseniai „Apple“ skelbė pardavę jau milijardą telefonų, tad galima sakyti, kad plėtra yra daug didesnė nei tradicinio verslo atžvilgiu“, – įsitikinęs I. Laursas.

Kryptis – Amerikos rinka

Investuotojo teigimu, tam, kad suprastume, kurios kompanijos yra perspektyvios, o kurių verslo modelis tik burbulas – sudėtinga. Nepakanka gebėti išanalizuoti balanso eilučių, reikia suprasti pačias technologijas. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios I. Laursas teigia pradėjęs valdyti technologines investicijas asmeniškai.

„Naujųjų technologijų verslai yra pakankamai sudėtingi. Spėju, kad tik vienas iš 100 atsakys, koks iš tikrųjų yra „Google“ verslo modelis, kaip jie iš tikrųjų uždirba pinigus? Kadangi tai reikalauja specifinių žinių, mano sprendimas buvo bendradarbiauti su fondu, kuris pasiruošęs investuoti į technologinį sektorių“, – komentuoja I. Laursas.

Fondo kryptis – viešosios arba atviro tipo akcinės bendrovės – didelės ir visiems žinomos. „Tokių kompanijų koncentracija yra stipri. Spėjame, kad apie 80 proc. investicijų bus Amerikoje. Ši šalis man imponuoja dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – ne paslaptis, kad Amerika sukuria žymiai daugiau technologinių inovacinių kompanijų nei Europa. Statistiškai, šiuo metu Europos ir Amerikos ekonomika skiriasi keliais procentais. Inovacijų Amerika sugeba įsisavinti apie tris kartus daugiau, tai yra ekonominės vertės, kuri atsispindi įmonės akcijose. Didžiosios, sėkmingos technologinės kompanijos yra Amerikoje. Nepaisant to, spėjama, kad apie 20 proc. sėkmingų kompanijų pavyks rasti ir kitose šalyse“, – neabejoja I. Laursas.

Verslininkas pabrėžia ir mažai diskutuojamą faktą: Amerika turi labai išvystytą akcijų prekybos rinką. Ne tik prekybos kiekio, bet ir visų priežiūros institucijų kontrolės veikiančio mechanizmo prasme. Tai yra daug svarbiau, nes eilinio žmogaus požiūriu – kas iš to, kad kompanija sukuria vertės, jei tą vertę kompanijos sugebėjo nutekinti kitur, paliekant tik mažą dalį paprastiems investuotojams. Kadangi Amerikos rinka susikūrė seniausiai, vykstant manipuliacijoms, išlaikyti ekosistemą užtikrinančią struktūrą gali tik ši šalis.

Svarbiau ne algoritminis, o žmogiškasis valdymas

Iljos Laurso nuomone, algoritmai – nelabai patikimas būdas išskaičiuoti įmonės akcijas, nes analizuojami matematiniai duomenys. Nors prekyba algoritmais pastaruoju metu pasidarė madinga, (žinoma virš 300 algoritmų, kaip prekiauti), Ilja Laurso nuomone, tai nėra tikslu. „Pavyzdys – „Nokia“ istorija. Prieš kurį laiką šis prekinis ženklas buvo ketvirtas pasaulyje, jų akcijos užėmė labai didelę dalį praktiškai visuose skandinaviškuose fonduose. Ir aš buvau pirkęs investicinių vienetų, kurių portfelyje labai didelį svorį sudarė „Nokia“. Prieš pat krizinį laikotarpį, maždaug 2007-aisiais, pardavimų kiekiai buvo labai dideli, bet buvo matyti akivaizdi „Apple“ konkurencija. Matėsi kokybinis skirtumas ties požiūriu. Ir savu laiku išėmiau savo investicijas iš „Nokia“. Taip buvo sutaupyta dešimtys milijonų dolerių. Tai iliustracija, kad galima daryti žingsnius daug ankščiau. Tai ne algoritminis, o žmogiškasis valdymas“, – sako verslininkas.

Kalbant apie investicinę grąžą, buvę parametrai nedaro jokios įtakos būsimai grąžai. Sunku spėti ir numatyti ateitį, tačiau technologijų sektoriaus istoriniai rodikliai tokie: vidutiniškai per paskutinius 30 metų uždirbta apie 12 procentų metinių palūkanų įskaičiavus ir pirmą interneto burbulą, ir 2008 metų pasaulio krizę. Jei žvelgsime į 2017 metus, kalbama apie 30 procentų grąžą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išbandė praktiškai: su kuria lietuviška mokėjimo kortele geriausia atsiskaityti užsienyje? Bankai.lt tyrimas (4)

Mėnesį laiko teko lankytis Filipinuose, skirtingose šios šalies vietovėse. Ir itin aktualus...

Kaip pradėti savo verslą: pinigų gauti lengva, sunkiausia visai kas kita (101)

Panevėžietės atidaryta mažoji bendrija „ Laikas desertui“ veikia tik ketvirtą mėnesį,...

Lietuvis siekia pakeisti prekybos rinką: derybų galią nori sugrąžinti pirkėjams (83)

Danijoje gyvenantis lietuvis įkūrė elektroninės prekybos platformą, kuria tikisi sugrąžinti...

Lietuviai surūkė daugiau kontrabandinių cigarečių – valstybė prarado milijonus (68)

Nors kontrabandinių cigarečių sulaikoma vis daugiau, tyrimai rodo, kad tai rūkaliams tai ne...

Trumpo patarėjas: JAV ir Kinijos derybose dėl prekybos proveržio nėra (1)

Baltųjų rūmų patarėjas prekybos klausimais Larry Kudlow sumenkino pranešimus apie proveržį...

Top naujienos

Skandalas Žiežmarių gimnazijoje: paviešinti pamokos garso įrašai verčia krūptelėti papildyta direktorės ir švietimo ministro komentaru (805)

Šeštadienio vakarą Žiežmarių gimnaziją apgaubė tamsus šešėlis – mokymo įstaigos...

Feisbuko fenomenas Laurynas Maybach merginos ieško jau 6 metus: lietuvės – barakudos, todėl planuoja emigruoti (106)

Daug lietuvių dėmesio internete sulaukiantis Laurynas Maybach socialiniuose tinkluose kuria vaizdo...

Tragiška avarija Kėdainių rajone: du žmonės žuvo, dar vienas sužalotas papildyta 14.20 (135)

Kėdainių rajone sekmadienį įvyko tragiška avarija.

Aloyzas Sakalas įvardijo pagrindinį „valstiečių“ trūkumą: dėl to jie pralaimės rinkimus (699)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas nepripažįsta...

Draudikų perspėjimas vairuotojams: orų permainos atnešė ir kitą pavojų, ne tik slidžias gatves

Netikėtai prasidėjus atodrėkiui, o oro temperatūrai tiek dieną, tiek naktį besisukant aplink 0...

Galvotrūkčiais prisipirko būstų už juokingas kainas: dabar šis sprendimas atsisuko prieš pačius gyventojus (74)

Rumunija pirmauja pasaulyje privačių namų skaičiumi, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad...

Kavinės darbuotojų kasdienybė: švirkštai, prezervatyvai ir kraujas tualete (9)

Tarptautinio kavinių tinklo „ Starbucks “ vadovybė ketina įgyvendinti gana prieštaringai...

Tiesiogiai iš Marijampolės: Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos apdovanojimai (7)

Sekmadienį, 20 d. iš Marijampolės 14:00 transliuosim "Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos...

Išbandė praktiškai: su kuria lietuviška mokėjimo kortele geriausia atsiskaityti užsienyje? Bankai.lt tyrimas (4)

Mėnesį laiko teko lankytis Filipinuose, skirtingose šios šalies vietovėse. Ir itin aktualus...

Išrinkite įsimintiniausią raudonojo kilimo įvaizdį: kuriai viešniai nebuvo lygių? balsavimas (49)

Penktadienio vakarą sostinėje įvykusi „Žmonės 2019“ apdovanojimų ceremonija suteikė peno...