Kadangi miestelyje gyvena mažiau nei 2 tūkst. žmonių, jiems sankcijos dėl Europos Sąjungos direktyvos nesilaikymo negresia, tačiau tai nereiškia, kad jie nenori kiek daugiau civilizacijos XXI amžiaus Lietuvoje.
DELFI jau rašė, kad Europos Komisija (EK) prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą dėl to, kad per daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, kitaip tariant, iki šiol vaikšto į lauko tualetą.
Jei pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijonus eurų siekiančią baudą.
Siekiant išspręsti susidariusią padėtį, Vyriausybėje rengiamos įstatymo pataisos, kuriose numatytos baudos neprisijungusiems gyventojams, tačiau jų dydžiai dar neskelbiami.
Be tinklų – 20 namų
2011 metų surašymo duomenimis, Eržvilko miestelyje gyveno 429 žmonės (198 vyrai, 231 moterys).
Kaip pasakojo Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis, dauguma jų jau yra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, kurios tinklai išvedžioti pakankamai seniai.
„Tačiau yra dvi gatvės be tinklų likusios, apie 20 namų“, – pasakojo jis.
Šie gyventojai iki šiol priversti naudotis lauko tualetais ir ne kartą yra prašę, kad tinklai būtų nuvesti ir iki jų namų.
„Tas kreipimasis ir mano nuolatos yra, priminimas savivaldybės administracijai, kad reikia tai padaryti. Bet nepatelpa kol kas po jokia struktūrinių fondų parama. Tai čia ne vien Eržvilkas, tų gyvenviečių daug tokių yra“, – dėstė G. Kasputis.
Eržvilko seniūnas pasakojo, kad dauguma prie centralizuotos sistemos neprisijungusių gyventojų yra įsirengę nuotekų surinktuvus, dalis turi uždarus rezervuarus ir nuotekas laikas nuo laiko išveža.
„O ką daryti? Vis tiek turi kažkaip tvarkytis su nuotekomis. Laukia žmonės ir viskas“, – sakė G. Kasputis.
Pašnekovo manymu, Eržvilko gyventojai mielai prisijungtų prie centralizuotos sistemos.
„Pas mus situacija kitokia. Miesteliuose, kur įsisavinta struktūrinių fondų parama, įvesti tinklai ir gyventojai neprisijungia, tai čia – viena problema. O pas mus nepravesti, tai mes negalime to tikėtis, tiesiog turime žiūrėti, ką dabar turime, ir gyventi taip, kiekvienas žmogus turi rūpintis pats“, – kalbėjo seniūnas.
Jaučiasi bejėgis
Savivaldybės įmonės „Jurbarko vandenys“ direktorius pavaduotojas ir rajono nuotekų tinklų ir valymo įrenginių ūkio viršininkas Egidijus Tendzegolskis DELFI aiškino, kad dėl nuotekų tinklų plėtros sprendžia rajono taryba.
„Pats pagalvokite, jeigu mes Jonui įvedame, o Petras įsivedė pats. Mes už Joną sumokėjome, o Petras pats mokėjo. Tai žinote, kas čia prasidės. Čia politinis apsisprendimas turi būti“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, Aplinkos ministerija neturėtų nuotekų klausimo permesti ant vietinių vandentvarkos prižiūrėtojų pečių.
„Mes neturime jokių juridinių svertų“, – sakė E. Tendzegolskis.
„Jurbarko vandenų“ atstovas aiškino, kad lauko tualetai – opi problema.
„Tie valymo įrenginiai dirba, dirba siurblinės, naudojama elektra, eksploatuoja, amortizuoja, yra žmogus, kuris prižiūri. Visur yra pinigai, o jei žmonės nesijungia, iš kur mokėti? Kaip juos eksploatuoti? Bet čia ne mano lygyje spręsti jas, aš problemų matau labai daug. Bet čia esu bejėgis“, – sakė E. Tendzegolskis.
Kai kur kainuotų 12 mln. eurų
Iš Jurbarko rajone esančių gyvenviečių, šiemet nuotekų infrastruktūros plėtra vykdoma Smalininkuose, kur gyvena apie 500 gyventojų.
Rajono savivaldybė anksčiau skelbė, kad Smalininkuose pradėtu įgyvendinti vandentiekio bei nuotekų infrastruktūros plėtros projektu, kurio bendra vertė 710 tūkst. eurų, siekiama pagerinti ne tik gyventojų buitį, bet ir ekologinę aplinkos būklę.
„Todėl ypač svarbu, kad ir patys gyventojai nebūtų abejingi ir prisijungtų prie šios vandentvarkos infrastruktūros įrengiant vandentiekio bei nuotekų tinklų atšakas jiems tinkamiausiose vietose“, – sakė savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė.
Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius DELFI sakė, kad gyventojų prisijungimo statistika jo teritorijoje visai nebloga.
Vis dėlto, Jurbarkas patenka tarp 58 aglomeracijų (miestų ar gyvenviečių) dėl kurių EK šių metų pradžioje pradėjo pažeidimo procedūra prieš Lietuvą. Rajone mažiau nei 98 proc. nuotekų tvarkoma centralizuotose nuotekų tvarkymo sistemose.
„Nedaugelyje miestelių mūsų rajone įvesta centralizuota sistema“, – kalbėjo S. Mockevičius.
Kaip pavyzdį meras pateikė Veliuoną, tai – maždaug 700 gyventojų turintis miestelis dešiniajame Nemuno krante.
„Buvo skaičiuojama, kad Veliuonoje įvedimas turėtų kainuoti apie 10–12 mln. eurų. Tai įsivaizduokite, kokia kaina“, – sakė meras.
S. Mockevičius sutiko, kad lauko tualetai yra problema, bet pabrėžė, jog jos sprendimui reikia didžiulių pinigų.
„O jų šiame periode nedaug buvo skirta. Panemunėje visi miesteliai yra kultūros paveldo zonoje, reiktų kasinėti brangiai ir dar dalis kalne, dalis pakalnėje yra, tai irgi problemų sukelia“, – DELFI sakė jis.
S. Skvernelis – prieš baudas
Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė DELFI anksčiau yra sakiusi, jog: „Planuojama, kad laiku neprisijungusiems gyventojams būtų taikomas įspėjimas su terminu ištaisyti pažeidimą, jei per įspėjime nustatytą terminą nebūtų prisijungta, gyventojui būtų taikoma piniginė bauda“.
Tačiau premjeras Saulius Skvernelis po DELFI publikacijos LRT radijui sakė, kad apie baudas neprisijungusiems prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos gyventojams „kalba neina“.
Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas vėliau patikslino, kad sakydamas, jog apie baudas gyventojams „kalba neina“, premjeras išreiškė savo, kaip Vyriausybės vadovo, poziciją, kurios jis nuosekliai laikysis.
