Planas dėl skolų
Laidos pradžioje ministras daugiau papasakojo apie Lietuvos situaciją dėl įsiskolinimo. Pasak jo, prognozuojama, kad reikės ne mažiau kaip penkių milijardų.
„Pradėsiu nuo to, kam reikia skolintis. Žinoma, kad visos ekonominės prognozės, kuriomis buvo remtasi, priimant biudžetą, šiuo metu jau nebeaktualios. Akivaizdu, kad turėsime nuosmukį, ir jis priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti virusą tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje ir pasaulyje. Jeigu virusas bus suvaldytas pirmąjį pusmetį, tai Lietuvos BVP nuosmukis bus vienženklis, jeigu nebus suvaldytas, iš esmės tokiu atveju turėsime dviženklį nuosmukį. Esant tokiai situacijai pajamos nebus surinktos, mokesčių bus nesurinkta tikrai žymi dalis. Tam, kad užtikrintume iždo likvidumą ir kad galėtume finansuoti visas gyvybiškai būtinas sritis, reikia skolintis“, – sako ministras.
„Lietuva aktyviai skolinasi vidaus rinkoje, paskelbusi aukcionus, nuo metų pradžios jau pasiskolinome daugiau nei pusę milijardo. Taip pat planuojame iš užsienio rinkų pasiskolinti iki dviejų milijardų eurų. Turime mišrią sistemą, kad pasiskolintume reikiamas sumas“, – pridūrė V. Šapoka.
Sritys, kurioms labiausiai reikia pagalbos
Ministras laidoje tikino, jog dabartinėje situacijoje labai svarbus ekonomikos skatinimo planas. V. Šapoka dar kartą detaliau papasakojo apie pagrindines sritis, kurioms bus suteikta pagalba.
„Kalbant apie ekonomikos skatinimą, tai Vyriausybė patvirtino ryžtingą ir solidarų planą, kad maksimaliai sušvelnintų pasekmes ekonomikai. Tai apima kelias sritis. Visų pirma, skirti reikiamus resursus sveikatos sistemai, skiriame lėšų tiek, kiek reikia. Numatyta papildomai pusė milijardo eurų. Jeigu reikės dar, skirsime. Antras dalykas – labai svarbu išsaugoti kuo daugiau darbo vietų, išsaugoti gyventojų pajamas. Trečias – vienas kertinių elementų, kad ekonomikos pasekmės būtų kuo švelnesnės, taigi įmonėms reikia padėti užtikrinti likvidumą.
Tos priemonės yra įgyvendinamos beveik kiekvieną dieną. Svarbu išskirti ir solidarumą su gyventojais ir verslu, valstybė prisideda finansuodama prastovas. Priklausomai nuo įmonės pasirinkimo, valstybė subsidijuoja arba 90 proc., arba 70 proc., jeigu įmonės prisideda labiau, valstybės prisidėjimo riba auga nuo vieno minimalaus atlyginimo iki pusantro. Žinoma, labai svarbu skatinti ekonomiką tose srityse, kur būtų didžiausia ilgalaikė nauda: numatomos investicijos į darbuotojų perkvalifikavimą, į infrastruktūrą, į atsinaujinančią energetiką ir skaitmenizavimą. Čia svarbu pabrėžti, kad vienos šalies pastangų tikrai nepakaks“, – pabrėžė finansų ministras.
Renkasi kitokį požiūrį nei prieš dešimtmetį
Anot ministro, prioritetinės sritys išlieka tos pačios. Pašnekovas pabrėžė, kad svarbiausia bus turimas lėšas panaudoti efektyviausiu būdu.
„Tikriausiai būtų paprasčiau suprasti pateikus pavyzdį. Mes turime bendrus viešuosius finansus, tai tam, kad numatytas išlaidas finansuotume, kad jų nemažintume, trūkstamą lėšų sumą privalome pasiskolinti, nes pajamos į biudžetą tikrai kris. Kris ne keliais, o tikrai daugiau procentų.
Pagrindinis skolinimosi tikslas iš tikrųjų yra tas, kad valstybės ižde būtų pinigų finansuoti toms sritims, kurios numatytos. O pagrindinės sritys šios: sveikatos apsauga, socialinė sritis, švietimas, krašto apsauga ir valstybės valdymas. Priešingai nei prieš dešimtmetį, mes taikome kitą požiūrį ir norime skatinti ekonomiką, kad mūsų nuosmukis būtų kuo mažesnis, todėl neplanuojame peržiūrėti išlaidų, o būtent tas lėšas investuojame į Lietuvos ekonomiką“, – sako V. Šapoka.
„Šiuo metu praktiškai visos šalys, kurios jau susidūrė su pandemija, laikosi to paties požiūrio. Ekonominė logika diktuoja, kad karpyti išlaidas nebūtų išmintingas sprendimas. Žinoma, tos lėšos, kurias skiriame papildomai, turi būti panaudotos efektyviausiu būdu“, – sako pašnekovas.
Ministras pabrėžė, jog skolinantis svarbiausia yra apgalvoti visas rizikas. „Žinoma, kad skolinimasis nėra be rizikų, turime pasiskolinti tiek, kad vėliau, kai jau baigsis pandemija, galėtume grįžti prie tvaraus skolos dydžio. Lietuvai tai yra apie 50 proc. nuo BVP. Taigi turime pasiskolinti tiek, kad laikui bėgant galėtume grįžti prie maždaug dabartinio Lietuvos skolos dydžio“, – tikina jis.
„Kalbant apie tokius scenarijus, kad Lietuvai reikėtų pasiskolinti neprotingą sumą, tai to mes kol kas nesvarstome“, – pridūrė politikas.
Kaip vyktų karantino švelninimas
Paklausus, kaip atrodytų ekonominė situacija, jeigu būtų nuspręsta švelninti karantino sąlygas, ministras tikino, kad svarbu atsižvelgti į mokslininkų prognozes.
„Kalbant apie karantiną, žinoma, kad artimiausiu metu svarstoma švelninti karantino sąlygas, bet, visų pirma, reikia išgyventi Velykų savaitgalį. Žmonės tikrai turi daug pagundų švęsti galbūt giminaičių, draugų būryje, bet primygtinė mokslininkų ir Vyriausybės rekomendacija – švęsti namie ir nesiburti, nekeliauti, nevaikščioti. Jeigu dabar vėl turėsime protrūkį, griežtos karantino sąlygos išliks dar ilgesnį laiką, todėl svarbu atsakingai pažiūrėti į situaciją. Kalbant apie karantiną, tai pandemijos yra skaudžios, bet vienintelis geras dalykas – jos anksčiau ar vėliau baigiasi. Mokslininkai dirba, kaip tai padaryti saugiai ir palaipsniui“, – sako finansų ministras.
Jis taip pat įvardijo sritis, kurioms pirmiausia būtų taikomos švelnesnės karantino sąlygos.
„Manau, kad šiuo atveju mano nuomonė neturi būti svarbiausia, yra mokslininkai, kurie dirba su epidemijomis ir infekcijomis. Bet esame preliminariai kalbėję, kad, kai mokslininkai parekomenduos, galėtų pradėti veikti verslai, kur kuo mažiau socialinio kontakto, kad būtų galima užtikrinti visas apsaugos priemones. Pavyzdžiui, parduotuvėlės, į kurias įėjimas yra iš lauko. Ir kaip šiandien sveikatos apsaugos ministras minėjo, vėliausiai galėtų pradėti veikti verslai, kurie susiję su pramogomis ir žmonių susibūrimais. Pirmiausia pradėsime nuo pavienių sričių ir palaipsniui veiklas plėsime“, – sako V. Šapoka.
