aA
Europos Vadovų Tarybos praėjusią savaitę pristatytas naujas pasiūlymas dėl daugiametės finansinės perspektyvos (20212027 m. ES biudžeto) ir Atsigavimo fondo Lietuvos per daug nesužavėjo: numatomas biudžetas mažesnis, išlieka permokų grąžinimas turtingosioms šalims, Ignalinai skiriama mažiau, nei norėta. Artėjant šią savaitę Briuselyje įvyksiančiai Europos Vadovų Tarybai, antradienį prezidentūra dar kartą pristatė Lietuvos poziciją. Prezidentūros vertinimu, sanglaudos paramos mažėjimas ketvirtadaliu yra pernelyg drastiškas, o žemdirbių tiesioginės išmokos turėtų augti sparčiau.
Laukia sunkios derybos dėl ES pinigų: Lietuva ruošia argumentus, kodėl turi gauti daugiau
© DELFI / Andrius Ufartas

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su finansų, žemės ūkio, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų ministrais ir užsienio reikalų bei energetikos viceministrais aptarti daugiametės finansinės programos (DFP) pasiūlymą ir Europos gaivinimo planą.

Po susitikimo prezidento Vyr. patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pakomentavo, kaip Prezidentūra vertina naują Europos Vadovų Tarybos siūlymą.

„Tai - žingsnis į priekį, yra punktų dėl kurių galima pasidžiaugti, bet nepilnai, nes yra sutartiniai įsipareigojimai, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, dėl kurių kausimės Briuselyje. Mums svarbūs sanglaudos pinigai, mūsų argumentas, kad turi būti atsižvelgiama į depopuliacijos rodiklį. Tikėkimės, kad atsižvelgs į šį argumentą.

Taip pat svarbi kaimo plėtra ir tiesioginės išmokos žemdirbiams. Siekiama, kad nuosekliai didėtų išmokos, kaimo plėtros pinigai taip pat norime, kad būtų didesnis“, - komentuoja A. Skaisgirytė.

Finansų ministras Vilius Šapoka pridūrė, kad svarbiausia, jog lėšos būtų skirstomos sąžiningai.

„Gaivinimo instrumentas – reikalingas, jo apimtis nuteikia pozityviai. Svarbiausia, kad lėšos būtų skirstomos pagal sąžiningus kriterijus, - apibrėžtumas, kiek kokiai šaliai atiteks lėšų turi būti žymiai didesnis. Kalbant apie būsimą finansinę perspektyvą, turime išlikti nuoseklūs ir nepamiršti, kad turime pandemiją, bet taip pat ir dideles struktūrines ES problemas.

Reikėtų pabrėžti reikalingų teikiamų finansavimų svarbą, kad būtų vykdomi įsipareigojimai, susiję su Ignalinos AE uždarymu ir Kaliningrado tranzitu“, - kalbėjo V. Šapoka.

Anot V. Šapokos, derybos tikrai nebus lengvos: „Šis metas – ypatingas, šiuo metu ekonominė krizė visoje ES. Turime galvoti, kaip kuo greičiau atsigauti kartu, tiek žiūrint į ilgalaikę ateitį vykdyti struktūrinius pokyčius ES, kurie buvo reikalingi dar iki pandemijos. Laiko – labai mažai, metas bus tikrai labai įtemptas.“

Pildoma

Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos posėdyje
Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos posėdyje
© Robertas Dačkus


Delfi primena, kad bendrai Lietuvai žadama apie 11 mlrd. eurų parama per DFP (tiesa, atmetus įmokas į ES biudžetą, lieka „į rankas“ per 7 mlrd. eurų) ir 6,3 mlrd. eurų iš Atsigavimo fondo. Vis dėlto Atsigavimo fondas – tai laikinas, kelių metų projektas, o ES biudžetas – ilgalaikis ir jo mažinimas gali tapti precedentu svarstant ateinančias ES daugiametes finansines perspektyvas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’as Michelis praėjusį penktadienį pateikė savo variantą, kaip turėtų atrodyti ateinančių septynerių metų ES finansai.

Pasiūlymas sudarytas iš dviejų dalių – ES biudžeto ir Atsigavimo fondo. Pastarasis yra toks pat, kaip gegužės mėnesį pateikė Europos Komisija, t. y. 750 mlrd. eurų, iš kurių 250 mlrd. eurų bus paskolos ir 500 mlrd. eurų subsidijos valstybėms.

Anksčiau Komisijos pateikti dokumentai rodo, kad Lietuvai priskirta 3,908 mlrd. eurų subsidijų pavidalu ir 2,419 mlrd. eurų – paskolų. Viso – 6,327 mlrd. eurų iš Atsigavimo fondo. Tai – žymiai daugiau nei latviams ir estams, bet 10 kartų mažiau nei Lenkijai.

Ch. Michelis taip pat pristatė DFP, kuris yra mažiausiai iš visų anksčiau pateiktų ir siekia 1,074 trln. eurų (anksčiau siūlyta 1,087 trln. eurų ir 1,135 trln. eurų).

Pagal Ch. Michelio naująjį pasiūlymą, Sanglaudos politikai siūloma 380 500 mln. eurų (t. y. 6750 mln. eurų mažiau nei 2014-2021 m.). Mažiau pinigų numatoma ir žemės ūkiui – 355 600 mln. eurų (44 008 mln. eurų mažiau nei 2014-2020 m.). Tiesa, papildomi pinigai į šias sritis numatomi iš Atsigavimo fondo.

Lietuva prieštaravo ir kitam Ch. Michelio reveransui, padarytam „taupiajam ketvertui“, – taip vadinamų permokų į ES biudžetą grąžinimui. Pagal Ch. Michelio pasiūlymą šiuo grąžinimu galės pasinaudoti Austrija (237 mlrd. eurų), Vokietija (3,671 mlrd. eurų), Nyderlandai (1,576 mlrd. eurų), Danija (197 mln. eurų) ir Švedija (798 mlrd. eurų).

Dar vienas Lietuvos reikalavimas – padidinti numatytą sumą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui irgi nebuvo išgirstas. Kaip ir anksčiau tam numatyta 490 mln. eurų (ES dalis sudarys 86 proc.), t. y. tik 70 proc. to, ko prašė Lietuva. Europos Parlamentas dar ankstesnėje kadencijoje pritarė tam skirti 780 mln. eurų.

Tiesa, Ch. Michelio pasiūlyme paminėtas Lietuvai svarbus „Rail Baltica“ projektas, kaip „skatinantis didesnę ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ir prisidedantis prie konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos bei mažinantis klimato kaitą“. Konkrečios sumos, kurią planuojama skirti „Rail Baltica“ nenurodoma. Lietuva, Latvija ir ypač Estija, aktyviai siekia, kad 2021-2027 m. ES biudžete būtų numatyta 6 mlrd. eurų šiam projektui.

Lietuvai paliks beveik 200 mlrd. Eur kompensaciją dėl emigracijos nuostolių

Europos Sąjungos biudžeto projektą atnaujinęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pasiūlė palikti Lietuvai kompensaciją dėl emigracijos atneštų nuostolių.

Projekte palikta nuostata, kad daug gyventojų praradusioms šalims kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad sanglaudos biudžete Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.

Ši suma leistų šiek tiek sušvelninti smarkų struktūrinės europinės paramos mažėjimą nuo 2021 metų.

Lietuvos vadovai ne kartą teigė, kad sanglaudos paramos mažėjimas ketvirtadaliu yra pernelyg drastiškas, o žemdirbių tiesioginės išmokos turėtų augti sparčiau, todėl turbūt su tokia pozicija G. Nausėda vyks ir į kitą savaitę numatomas vadovų derybas.

Kitą penktadienį-šeštadienį (liepos 17-18 d.) Briuselyje susirinks visų ES valstybių vadovai, tarp jų ir prezidentas G. Nausėda, bei bandys sutarti dėl DFP bei Atsigavimo fondo. Derybos laukia sunkios, todėl randasi vis daugiau abejojančių, kad pavyks ir šį kartą pasiekti kompromisą.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Slovakija vėl gauna rusiškos naftos

Slovakijos naftos perdirbimo įmonės „ Slovnaft “ trečiadienį pranešė, kad jai buvo...

Tikina, kad Europos pramonės rodikliai nerodo „nieko gero“: nesutinkantys tokias prognozes vadina nepagrįsta saviplaka

Europos pramonė atsilieka konkurencinėje kovoje prieš Jungtines Amerikos Valstijas, tvirtina...

Patikrinus 280 maitinimo vietų teko pašalinti beveik 500 kg produktų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ( VMVT ) pirmąjį šių metų pusmetį atliktos...

„Biovela Group“ apyvarta pernai augo 16 proc. iki 172 mln. eurų

Mėsos perdirbimo įmonių grupės „ Biovela Group“ konsoliduota apyvarta pernai augo 15,8 proc....

„Luminor“ pelnas Baltijos šalyse šiemet augo 62,6 proc. iki 44,4 mln. eurų

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ pirmąjį šių metų pusmetį...

Top naujienos

Užkalnis. Pavojingiausi priešai – ne Rusijoje (28)

Rusijos žmonės, nepalaikantys karo (arba sakantys, kad yra už taiką) pyksta ir yra įsižeidę,...

Ukrainiečiui – „Regitros“ spyris (2)

Be vertėjo į praktinį vairavimo egzaminą atvykusio ukrainiečio laukė netikėtumas. Vaikinui ne...

Vilniuje senolės neapykanta paspirtukams peržengė ribas: pro šalį važiavusi vairuotoja liko be žado (10)

Vieną trečiadienį sutarusi nuvykti į verslo pietus, vilnietė Beatričė Paškevičiūtė į...

Rinktinės stovykloje pradės tuštėti lovos: Maksvytis ruošiasi trumpinti kandidatų sąrašą Kuzminsko trauma komplikavosi

Trečią pergalę kontroliniuose susitikimuose įsirašiusiose Lietuvos rinktinėje artėja...

Delfi PliusDalia Vaitkutė-Šiaulienė

Lietuvoje populiarėja tik suaugusiems skirti poilsio namai ir viešbučiai: ko juose tikėtis ir kiek kainuos romantiškas pabėgimas dviese?

Per savo medaus mėnesį ar vestuvių metines greičiausiai norite mėgautis romantika, o ne klausytis...

Delfi PliusParengė Joana Balčiuvienė

7-ojo dešimtmečio sekso simbolis, kurio populiarumas neblėsta iki šiandien: pakartokite viliokiškosios Brigitte Bardot stilių (1)

Gimusi ir augusi Paryžiuje, Bardot ankstyvoje jaunystėje buvo balerina. Tai daug davė jos gracijai,...

Karas Ukrainoje. Ukraina skelbia smogusi svarbiam okupantų logistikos objektui „Minus 9 okupantų lėktuvai“: Ukraina skelbia apie Rusijos nuostolius Kryme (2)

Virš Zaporižės regiono Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė dvi priešo raketas. Tai paskelbė...

Trečia pergalė: Lietuvos rinktinė su Saboniu ir Valančiūnu patiesė Suomiją (1)

Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis pirmą kartą šią vasarą dalyvavo kontrolinėse...

Papasakojo, kaip rengtis į vestuves: itin drąsi šių metų tendencija ir įprotis, kurio vyrai niekaip negali atsikratyti didžiausios jaunųjų ir svečių aprangos klaidos (1)

Nors vasara jau pasiekė savo finišo tiesiąją, vestuvių sezonas dar nesibaigia. Jei gavote...