aA
Europos Vadovų Tarybos praėjusią savaitę pristatytas naujas pasiūlymas dėl daugiametės finansinės perspektyvos (20212027 m. ES biudžeto) ir Atsigavimo fondo Lietuvos per daug nesužavėjo: numatomas biudžetas mažesnis, išlieka permokų grąžinimas turtingosioms šalims, Ignalinai skiriama mažiau, nei norėta. Artėjant šią savaitę Briuselyje įvyksiančiai Europos Vadovų Tarybai, antradienį prezidentūra dar kartą pristatė Lietuvos poziciją. Prezidentūros vertinimu, sanglaudos paramos mažėjimas ketvirtadaliu yra pernelyg drastiškas, o žemdirbių tiesioginės išmokos turėtų augti sparčiau.
Laukia sunkios derybos dėl ES pinigų: Lietuva ruošia argumentus, kodėl turi gauti daugiau
© DELFI / Andrius Ufartas

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su finansų, žemės ūkio, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų ministrais ir užsienio reikalų bei energetikos viceministrais aptarti daugiametės finansinės programos (DFP) pasiūlymą ir Europos gaivinimo planą.

Po susitikimo prezidento Vyr. patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pakomentavo, kaip Prezidentūra vertina naują Europos Vadovų Tarybos siūlymą.

„Tai - žingsnis į priekį, yra punktų dėl kurių galima pasidžiaugti, bet nepilnai, nes yra sutartiniai įsipareigojimai, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, dėl kurių kausimės Briuselyje. Mums svarbūs sanglaudos pinigai, mūsų argumentas, kad turi būti atsižvelgiama į depopuliacijos rodiklį. Tikėkimės, kad atsižvelgs į šį argumentą.

Taip pat svarbi kaimo plėtra ir tiesioginės išmokos žemdirbiams. Siekiama, kad nuosekliai didėtų išmokos, kaimo plėtros pinigai taip pat norime, kad būtų didesnis“, - komentuoja A. Skaisgirytė.

Finansų ministras Vilius Šapoka pridūrė, kad svarbiausia, jog lėšos būtų skirstomos sąžiningai.

„Gaivinimo instrumentas – reikalingas, jo apimtis nuteikia pozityviai. Svarbiausia, kad lėšos būtų skirstomos pagal sąžiningus kriterijus, - apibrėžtumas, kiek kokiai šaliai atiteks lėšų turi būti žymiai didesnis. Kalbant apie būsimą finansinę perspektyvą, turime išlikti nuoseklūs ir nepamiršti, kad turime pandemiją, bet taip pat ir dideles struktūrines ES problemas.

Reikėtų pabrėžti reikalingų teikiamų finansavimų svarbą, kad būtų vykdomi įsipareigojimai, susiję su Ignalinos AE uždarymu ir Kaliningrado tranzitu“, - kalbėjo V. Šapoka.

Anot V. Šapokos, derybos tikrai nebus lengvos: „Šis metas – ypatingas, šiuo metu ekonominė krizė visoje ES. Turime galvoti, kaip kuo greičiau atsigauti kartu, tiek žiūrint į ilgalaikę ateitį vykdyti struktūrinius pokyčius ES, kurie buvo reikalingi dar iki pandemijos. Laiko – labai mažai, metas bus tikrai labai įtemptas.“

Pildoma

Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos posėdyje
Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos posėdyje
© Robertas Dačkus


Delfi primena, kad bendrai Lietuvai žadama apie 11 mlrd. eurų parama per DFP (tiesa, atmetus įmokas į ES biudžetą, lieka „į rankas“ per 7 mlrd. eurų) ir 6,3 mlrd. eurų iš Atsigavimo fondo. Vis dėlto Atsigavimo fondas – tai laikinas, kelių metų projektas, o ES biudžetas – ilgalaikis ir jo mažinimas gali tapti precedentu svarstant ateinančias ES daugiametes finansines perspektyvas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’as Michelis praėjusį penktadienį pateikė savo variantą, kaip turėtų atrodyti ateinančių septynerių metų ES finansai.

Pasiūlymas sudarytas iš dviejų dalių – ES biudžeto ir Atsigavimo fondo. Pastarasis yra toks pat, kaip gegužės mėnesį pateikė Europos Komisija, t. y. 750 mlrd. eurų, iš kurių 250 mlrd. eurų bus paskolos ir 500 mlrd. eurų subsidijos valstybėms.

Anksčiau Komisijos pateikti dokumentai rodo, kad Lietuvai priskirta 3,908 mlrd. eurų subsidijų pavidalu ir 2,419 mlrd. eurų – paskolų. Viso – 6,327 mlrd. eurų iš Atsigavimo fondo. Tai – žymiai daugiau nei latviams ir estams, bet 10 kartų mažiau nei Lenkijai.

Ch. Michelis taip pat pristatė DFP, kuris yra mažiausiai iš visų anksčiau pateiktų ir siekia 1,074 trln. eurų (anksčiau siūlyta 1,087 trln. eurų ir 1,135 trln. eurų).

Pagal Ch. Michelio naująjį pasiūlymą, Sanglaudos politikai siūloma 380 500 mln. eurų (t. y. 6750 mln. eurų mažiau nei 2014-2021 m.). Mažiau pinigų numatoma ir žemės ūkiui – 355 600 mln. eurų (44 008 mln. eurų mažiau nei 2014-2020 m.). Tiesa, papildomi pinigai į šias sritis numatomi iš Atsigavimo fondo.

Lietuva prieštaravo ir kitam Ch. Michelio reveransui, padarytam „taupiajam ketvertui“, – taip vadinamų permokų į ES biudžetą grąžinimui. Pagal Ch. Michelio pasiūlymą šiuo grąžinimu galės pasinaudoti Austrija (237 mlrd. eurų), Vokietija (3,671 mlrd. eurų), Nyderlandai (1,576 mlrd. eurų), Danija (197 mln. eurų) ir Švedija (798 mlrd. eurų).

Dar vienas Lietuvos reikalavimas – padidinti numatytą sumą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui irgi nebuvo išgirstas. Kaip ir anksčiau tam numatyta 490 mln. eurų (ES dalis sudarys 86 proc.), t. y. tik 70 proc. to, ko prašė Lietuva. Europos Parlamentas dar ankstesnėje kadencijoje pritarė tam skirti 780 mln. eurų.

Tiesa, Ch. Michelio pasiūlyme paminėtas Lietuvai svarbus „Rail Baltica“ projektas, kaip „skatinantis didesnę ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ir prisidedantis prie konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos bei mažinantis klimato kaitą“. Konkrečios sumos, kurią planuojama skirti „Rail Baltica“ nenurodoma. Lietuva, Latvija ir ypač Estija, aktyviai siekia, kad 2021-2027 m. ES biudžete būtų numatyta 6 mlrd. eurų šiam projektui.

Lietuvai paliks beveik 200 mlrd. Eur kompensaciją dėl emigracijos nuostolių

Europos Sąjungos biudžeto projektą atnaujinęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pasiūlė palikti Lietuvai kompensaciją dėl emigracijos atneštų nuostolių.

Projekte palikta nuostata, kad daug gyventojų praradusioms šalims kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad sanglaudos biudžete Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.

Ši suma leistų šiek tiek sušvelninti smarkų struktūrinės europinės paramos mažėjimą nuo 2021 metų.

Lietuvos vadovai ne kartą teigė, kad sanglaudos paramos mažėjimas ketvirtadaliu yra pernelyg drastiškas, o žemdirbių tiesioginės išmokos turėtų augti sparčiau, todėl turbūt su tokia pozicija G. Nausėda vyks ir į kitą savaitę numatomas vadovų derybas.

Kitą penktadienį-šeštadienį (liepos 17-18 d.) Briuselyje susirinks visų ES valstybių vadovai, tarp jų ir prezidentas G. Nausėda, bei bandys sutarti dėl DFP bei Atsigavimo fondo. Derybos laukia sunkios, todėl randasi vis daugiau abejojančių, kad pavyks ir šį kartą pasiekti kompromisą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Prieš liepą įsigaliosiantį draudimą – likučių išpardavimas dalyje parduotuvių (146)

Nuo liepos 3 dienos parduotuvėse Lietuvoje nebebus galima įsigyti daugelio vienkartinių plastiko...

Naujų įmonių daugėja, tačiau darbuotojai darbinami vėliau

Nors naujų įmonių registravimas tik spartėja, personalą jos ima samdyti vėliau, nei tai darydavo...

Seimo akiratyje – išaugusi rūkalų kontrabanda iš Baltarusijos (21)

Norint maksimaliai sumažinti Baltarusijos režimo naudą iš Lietuvos, ketinama dar labiau stiprinti...

Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Įsigaliojus naujoms ES taisyklėms dėl elektroninių prietaisų – iššūkiai: ką nuo šiol reikia žinoti apie jų taisymą (56)

Nuo kovo 1 d. Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo taisyklės, įpareigojančios gamintojus parduoti...

Top naujienos

Gydytojas pažėrė naudingų patarimų, kaip numalšinti po skiepo atsiradusį šalutinį poveikį (13)

Įsibėgėjant vakcinacijai nuo COVID-19 žmonėms kyla vis daugiau su tuo susijusių klausimų:...

Lyg iš filmo „Pagirios Las Vegase“, bet veiksmas – Kauno viešbutyje (70)

Vieno Kauno centre esančio keturių žvaigždučių viešbučio darbuotojai negalėjo patikėti...

Vytautas Jokubauskas | D+

Ekspertai įvardijo laikotarpį, kada Kinija susidurs su didžiuliais iššūkiais: jau greit ji bus itin pavojinga

Virš Taivano zujantys karo lėktuvai, Pietų Kinijos jūroje kylančios dirbtinės salos ir...

Daktaras Rauba nurodė ypač veiksmingą būdą, kaip sumažinti virusų kiekį nosies gleivinėje: nekainuoja nieko (126)

Estijoje vaistines pasiekė nosies purškalas, kuris, esą, padeda laikinai apsisaugoti nuo...

Internete atsiras dar daugiau ribojimų: štai kas bus laikoma teroristiniu turiniu (136)

Europos Parlamentas vis daugiau dėmesio skiria interneto švarai bei kovai su jame vykdomais ar...

Prieš liepą įsigaliosiantį draudimą – likučių išpardavimas dalyje parduotuvių (146)

Nuo liepos 3 dienos parduotuvėse Lietuvoje nebebus galima įsigyti daugelio vienkartinių plastiko...

Mokyklose nuo rudens lauks naujovės: daugiau matematikos pamokų, fizinio ugdymo ir kai kuriems - papildomas laisvadienis (1)

Vilniaus Maironio progimnazijoje matematikos žinių moksleiviai semiasi keturis kartus per...

ES sumokėjo užstatą, kad būtų paleistas Sakartvelo opozicijos lyderis Melija (21)

Europos Sąjunga šeštadienį pranešė sumokėjusi užstatą, kad būtų paleistas suimtas...

ES susitarė įsigyti iki 1,8 mlrd. „BioNTech/Pfizer" vakcinos dozių (116)

Europos Sąjunga sudarė susitarimą su farmacijos bendrovėmis „BioNTech“ ir „Pfizer“ dėl...

Mokytojos iš Vilkaviškio pomėgis virto verslu: sužavėjo suvalkietiškos tradicijos (19)

Tautinis kostiumas – unikalus gaminys. Tai ne masinės gamybos produktas. Jis, yra audžiamas,...