aA
Istoriškai žalia spalva finansų rinkose siejama su pelnu. Tačiau pastaraisiais metais žalumas įgauna naują prasmę. Tvarumas, žalumas ir socialinė atsakomybė finansų rinkose tampa vienu pagrindinių prioritetų. Žurnalas „Investuok“ gilinasi į situaciją, kai dėl reguliacinio spaudimo bei socialinių pokyčių jau greitai investuoti į tvarumo kriterijaus neatitinkančius projektus taps beveik neįmanoma.
Laukia neišvengiami pokyčiai: kur investuotojams reikės nukreipti pinigus
© DELFI / Josvydas Elinskas

Tvarumo ir žalumo svarbą lemia įvairūs veiksniai. Naujoji karta, gimusi po 1990 m., jau ne vienus metus įvairiomis priemonėmis siekia saugoti gamtą. Nuo atliekų rūšiavimo iki kasdienėms reikmėms naudojamos energijos elektrifikavimo – procesai vyksta jau gerą dešimtmetį. Tačiau tik prieš kelerius metus prie tvarumo siekio aiškiai prisidėjo ir valstybės.

Reguliacinis spaudimas

Net jei vartotojai nori būti žali ir tvarūs, įmonės tokios nebus tol, kol joms tai neapsimokės finansiškai. Nes įmonės, kad ir kiek norėtų įtikti vartotojams, labiau nori uždirbti pinigų. Apie žaliojo proceso užuomazgas nemažai kalbėjome žurnale „Investuok“, tačiau kol pokyčių norinčių klientų nesiurbia konkurentai, o alternatyvos yra brangios, tol keisti per aibę metų ištobulintus efektyvius procesus nėra tikslo.

Tikslas atsiranda tada, kai atsiranda finansinė motyvacija. Ji kartais atsiranda ne dėl to, kad elgtis kitaip, nei įprasta, efektyviau, o dėl to, kad valstybinės institucijos per reguliacinius mechanizmus neleidžia elgtis kitaip. Būtent tai pradėjo vykti po 2016 m. Paryžiaus susitarimo. O reguliacinius procesus dar labiau paskatino COVID-19 pandemija.

Šiandien išsivysčiusios valstybės su Europa priešaky sutinka ekonomikų dalyviams duoti neribotą kiekį pinigų tvarumui užtikrinti. Kad tuos pinigus įmonės imtų, kuriami įstatymai ir nurodymai. Turintys priversti įmones keisti veiklą ir judėti tvarios veiklos link.

Reguliaciniai pokyčiai vykdomi plačiai. Finansų įstaigų reguliavimas Europoje taip pat yra integrali Europos žaliojo kurso dalis. Finansų institucijos bei fondai, norėdami atitikti visus reikalavimus, dalį pinigų turi skirti tvariems projektams. Nesilaikantys nurodymų baudžiami. Paklusnieji gauna veiklos palengvinimų, mokesčių lengvatų. Todėl ne tik pinigų gauti, bet ir jų duoti norintys jau privalo atsižvelgti į finansuojamų projektų žalumą.

Žali būsime greičiau, nei manote. Mašina įsijungė, krumpliaračiai sukasi, priešintis nėra prasmės. Rinkis: būk arba tvarus, arba visai nebebūk.

Tautvydas Marčiulaitis
Tautvydas Marčiulaitis
© DELFI / Domantas Pipas

Automobilių pramonė

Pokyčiai kol kas bene rimčiausiai veikia automobilių pramonę. Net nelendant į „Dieselgate“ skandalą ir panašius reikalus, siekdami atitikti visus reikalavimus ir standartus, automobilių gamintojai privalo dusinti variklius ir į automobilius pridėti įvairių elektroninių ribotuvų. Šie ne tik erzina užkietėjusius benzingalvius, bet ir kainuoja daug pinigų.

Naujų automobilių kainos auga ne tik dėl infliacijos. Norėdami atitikti reikalavimus, automobilių gamintojai bent dalį išaugusių sąnaudų turi perkelti vartotojams. Todėl nauji net ir ekonominės klasės automobiliai šiandien kainuoja gana brangiai. Pavyzdžiui, toks paprastas automobiliukas kaip „VW Golf“ jau kainuoja daugiau nei 70 tūkstančių litų. Nors prieš įvedant eurą už tiek galėjai nusipirkti ir visai padorų BMW. Bet golfo kainos pokyčiai su euro įvedimu nesusiję. Jie daugiau susiję su EURO-6 standartu.

Žiūrint į automobilių pramonės milžinų finansines ataskaitas, taip pat akivaizdu, kad industrija jau ne vienus metus juda tvarumo link. Išlaidos tyrimams ir inovacijoms tarp automobilių gamintojų nuo 2015–2016 m. augo kartais ir dabar sudaro gana dideles biudžetų dalis. Didžioji dalis šių pinigų keliauja būtent tvarumui užtikrinti – ieškoma, kaip pigiausiai ir greičiausiai eiti link nulinių emisijų, tvarios gamybos ir gamtos neteršiančių transporto priemonių.

Prie spaudimo prisidėjo ir „Teslos“ sėkmė. Rinkos naujokas parodė, kad net ir gaminant ne itin pigius ne itin aukštos kokybės automobilius, kurių vairavimo visas malonumas yra beprotiškas pagreitėjimas (tas malonumas baigiasi bandymu stabdyti per silpnais stabdžiais), galima sudominti šimtus tūkstančių klientų. Nes žinia apie tvarumą ir žalumą su naujų technologijų žavesiu klientus veikia net labai stipriai.

Na, bet apie „Teslą“ nesiplėsiu, nes visus praeitus metus žurnale „Investuok“ apie ją beveik kiekviename numeryje galėjai rasti po straipsnį, o ir šiaip daug apie ją prikalbėta.

Tęsiant mintį – dabar potencialiai nuo 2025 m. ateinantis EURO-7 standartas Europos gamintojus realiai privertė atsisakyti vidaus degimo variklių tobulinimo. Turbūt visi rinkos dalyviai jau viešai paskelbė, kad šiuo metu tobulinami arba pastaraisiais metais sukurti vidaus degimo varikliai yra paskutiniai jų tokio tipo varikliai. Naujų projektų greičiausiai nebus arba jie bus skirti išskirtiniams modeliams. Visi pinigai nuo šiol keliaus alternatyviems varikliams kurti – nuo elektros iki biokuro.
Prieš penkerius metus apie elektromobilius daugelis tik svajojo. Už penkerių metų salone nusipirkti ne elektromobilį bus neįmanoma.

Keičiasi ir aviacija

Žalumo ir tvarumo nešami pokyčiai neaplenkia ir aviacijos industrijos. Vertinant vienam vartotojui, būtent aviacijos sektorius į gamtą paleidžia daugiausia taršos. Kitaip sakant, nėra gamtai žalingesnės transporto priemonės nei lėktuvas.

Šiai industrijai keistis kur kas sunkiau nei automobilių pramonei. Lėktuvai yra brangūs, jų vystymo ciklas ne tik kainuoja daug pinigų, bet dažnai ir trunka ne vieną dešimtmetį. Prieš kelerius metus pradėti kurti lėktuvų modeliai danguje geriausiu atveju atsiras tik link 2030 metų. O avialinijos šiandien naudoja dar 1980 m. (ar seniau) pagamintas transporto priemones.

Laukia neišvengiami pokyčiai: kur investuotojams reikės nukreipti pinigus
© Shutterstock

Naujieji „Airbus“ ir „Boeing“ modeliai jau yra palyginti efektyvūs ir tvarūs. Tačiau, nepaisant visų inovacijų, visos kitos transporto priemonės išlieka mažiau taršios nei lėktuvai. Tad šie transporto priemonių hierarchijoje savo vietą kol kas išlaiko tik dėl efektyvumo – su lėktuvu nusigauti iš taško A į tašką B, jei taškai pakankamai toli vienas nuo kito, greičiausia.

Tačiau jei taškas A nuo taško B nutolęs ne tiek ir daug, tarp jų laiko bei gamtos tausojimo požiūriu gali apsimokėti keliauti įvairiomis kitomis transporto priemonėmis: automobiliais, traukiniais ar net autobusais. Būtent tai įvertinusi Prancūzija nusprendė užsukti trumpesnių nei 2,5 valandos vidinių skrydžių draudimą, jei tokiam skrydžiui yra geležinkelio alternatyva. Šis draudimas rašant straipsnį dar nėra patvirtintas. Tačiau jo nepriimti priežasčių nėra.

Kai sprendimą priims Prancūzija, tik laiko klausimas, kada jos pavyzdžiu paseks kitos Europos šalys, o ilgainiui, tikėtina, ir JAV, gal net Kinija. Visai realu, kad per ateinantį dešimtmetį trumpų skrydžių koncepcija išliks tik vargingiau gyvenančiose šalyse, kuriose nėra kitokio susisiekimo infrastruktūros.

Nebent avialinijos pradės naudoti nedidelius elektrinius lėktuvus, kurie leis skraidyti neteršiant gamtos. Negirdėjote apie tokius? Nieko keisto, jais dar niekas nesinaudoja. Tačiau JAV egzistuoja bent kelios jau ne vienus metus tokio tipo lėktuvus kuriančios įmonės. Kai kurios jau net turi užsakymų iš JAV vietinius trumpus skrydžius vykdančių operatorių.

Užsakymai kol kas neparuošti, viskas kuriama. Bet pirmieji lėktuvų prototipai užsakovus gali pasiekti per kelerius ateinančius metus. Na, o jei Prancūzija priims draudimą, elektrinius lėktuvėlius lipdančios įmonės tikrai gaus labai daug pinigų ir bus priverstos suktis greičiau. O tai, kol kas baisu pagalvoti, gal įsuks ir elektrinių ilgų atstumų lėktuvų gamybą.

Tad ne tik iki oro uosto vyksime, bet ir į orą jau greitai kilsime naudodamiesi elektra. Na bet apie tai, kaip sekasi aviacijos sektoriui, galėsite paskaityti kitame spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ straipsnyje.

Atsinaujinančios energetikos infrastruktūra

Visame žalumo procese bene svarbiausia yra atsinaujinanti energetika ir šio sektoriaus infrastruktūra. Niekas nesikeis, jei į elektra važiuojantį automobilį pūsi elektrą, pagamintą anglimi kūrenamoje elektrinėje. Procesas turi būti tvarus nuo pradžios iki galo.

Todėl visame pasaulyje vyksta atsinaujinančios energetikos vajus. Nors dažnas to nežino, komunistinė Kinija bent jau oficialiai anksčiau ir agresyviau nei dauguma kitų valstybių pradėjo įgyvendinti energijos infrastruktūros žalinimą. Remiantis viešai prieinama informacija, maždaug 30 proc. visos Kinijos sunaudojamos energijos ateina iš tvarių šaltinių. Šalis planuoja iki 2025 m. santykį padidinti iki 40 proc. Kiek šiuose skaičiuose tiesos, galime tik spėlioti.

Europoje tvarumo svarbos padidėjimas labai gerai matomas Lenkijoje. Istoriškai nuo šalies rytuose esančių anglies elektrinių labai smarkiai priklausiusi valstybė buvo gerokai prispausta Europos Sąjungos ir nuo maždaug 2017–2018 m. pradėjo rimtą bei labai agresyvų perėjimo prie atsinaujinančių šaltinių judėjimą. Dar 2017 m. atsinaujinanti energetika tenkino ~10 proc. viso šalies poreikio, o 2020 m. šis skaičius pasiekė daugiau nei 15 proc. Per artimiausius metus planuojama pasiekti ir 20 proc.

Todėl Lenkija tapo bene karščiausia atsinaujinančios energetikos rinka Europoje. Ten atsinaujinančios energetikos projektus vykdo ir ne viena Lietuvos įmonė: „Lords LB Asset Management“, „Modus Grupė“, „Sun Invest“ ir kitos. Vietos investuotojai gali investuoti tiek į šių įmonių fondus, tiek į jų leidžiamas obligacijas ir taip uždirbti iš tvarios energetikos infrastruktūros kūrimo.

Apskritai prieš COVID-19 pandemiją, per ją ir po jos sukurti ekonomikos skatinimo planai, ypač Europoje, smarkiai orientuoti į tvarumą ir žalumą. Per ateinančius kelerius metus visą Europą užlies šimtai milijardų žalių eurų. Jie bus skirti įmonėms modernizuoti, energetikai efektyvinti, atsinaujinančios energetikos infrastruktūrai kurti, žaliems startuoliams ir žiedinei ekonomikai skatinti. Iki šiol visi šie burtažodžiai būdavo tiesiog madingi. Šiandien jie įgauna ir labai apčiuopiamą finansinį pavidalą.

Pokyčiai ateis staiga ir nejuntamai. Po penkerių, na, daugiausiai dešimties metų visi namus šildysime ir apšviesime naudodami saulės bei vėjo energiją. Požeminiuose automobilių garažuose bus mažiau vietų be įkrovimo įrangos. O kiekvienoje degalinėje eilės drieksis ne prie iškastinio kuro pompų, o prie elektros stotelių. Infrastruktūros bazė sukurta jau šiandien. Dabar vyksta jos plėtra ir visų taškų sujungimas į vieną. Žaliai gyventi pradėsime patys to nesuprasdami.

Laukia neišvengiami pokyčiai: kur investuotojams reikės nukreipti pinigus
© DELFI / Josvydas Elinskas

Priešintis beprasmiška

Bandyti stoti skersai kelio žalioms tendencijoms arba tikėtis, kad čia tik trumpalaikė mada, beprasmiška. Žalioji banga jau pakilo ir nuplaus viską. Reguliacijos sudėliotos ir arba jau įgyvendintos, arba sėkmingai stumiamos. Vartotojų kritinė masė nusiteikusi ir norinti tvarių produktų. Pinigų viskam užtenka.

Pasaulis pasikeis. Jausite tai vandenyje. Jausite tai žemėje. Užuosite tai ore. Daug to, kas kitados buvo, jau prarasta. Gyvieji to nebeprisimena. Galadrielės (tiksliau, Cate Blanchett) balsu turėtų skambėti jūsų galvose šie J. R. R. Tolkieno žodžiai.

Žurnalo „Investuok“ skaitytojams (ir ne tik) vertėtų pagalvoti ką daryti, kad investiciniai krepšeliai būtų, jei dar nebuvo, paruošti žaliajai bangai. Nes prie naujovių nesitaikantiems emitentams gyventi darysis vis sunkiau. Kol kas, ypač JAV, žalumas nėra ypač agresyvi tendencija. Tačiau naujoji administracija, kai baigs tvarkytis su COVID-19, tikrai neatsiliks nuo Europos. Tad ir investicijos už Atlanto turės greitai tapti žalios.

Tai nereiškia, jog visus pinigus reikia nukreipti tik į tai, kas visiškai tvaru ir iki negalėjimo žalia. Tačiau tikrai vertėtų vengti įmonių, kurios tvarumo tendencijų rimtai nevertina. Nes jos garantuotai liks užribyje – pirmiausia socialiniame, o vėliau ekonominiame. Naujajame pasaulyje efektyvumus reikš buvimą žaliu ir tai galios visiems.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.

Spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Numerio tema – Baltijos biržoje karšta. Per metus Baltijos akcijos (jų indeksas) pabrango 66 proc. Dienos apyvarta sukasi apie 3 mln. eurų – trigubai daugiau negu prieš pandemiją. Kas vyksta visai šalia mūsų ir ko laukti ateityje?

NT rubrikoje – butas iš brėžinių: kaip išsirinkti? NT karštinė kiek atslūgo, bet pirkėjų apetitas vis tiek lenkia statytojų tempus, tad naujų butų sandėlis geroka ištuštėjęs. Todėl nemaža dalis perkančiųjų dabar perka butus dar nė nepradėtuose statyti namuose. Aiškinamės, į ką reiktų atkreipti dėmesį perkant butą iš brėžinių ir kaip įvertinti tai, ką jame matome, o ko nepamatysime.

Požiūryje – kalbiname Birutę Miškinienę, VU Verslo mokyklos vadovę, kuri drąsiai sako iki penkiasdešimties metų užsitikrinusi finansinę laisvę, todėl dabar galinti ramiai svarstyti, ko nori iš gyvenimo. Apie tai kas svarbu šiam kelyje.

Rubrikoje Vertybinių popierių birža: gilinamės į įdomią alternatyvą – siekiant pasinaudoti besitęsiančiu vakarėliu akcijų rinkose, didžiausia pasaulyje muzikos įrašų kompanija „Universal Music Group“ rudenį debiutavo Amsterdamo akcijų biržoje. Pirmąją prekybos dieną akcijų kaina į viršų šovė beveik 40 proc.. Analizuojame, ar rinka tinkamai vertina šią įmonę, ir bandome suvokti jos ateities perspektyvas. Kalbame ir tai, kad opcionai pralenkė akcijų rinką – pandemija ne tik paveikė pasaulio ekonomiką, bet ir prisidėjo prie to, kad išaugo susidomėjimas investavimu bei prekyba finansų rinkose. Rinkos naujokus dažnai gundo pasirinkimo sandoriai (angl. option), todėl plačiau supažindinam su šiuo įdomiu, bet rizikingu investavimo būdu.

Regionuose – Molėtai. Ar verta čia ieškoti galimybių investuoti, ar apsiriboti ramiu poilsiu prie ežero?

Rubrikoje tamsioji investavimo pusė – „Evergrande“: ar Kinijos NT rinkai galas? Apie perkaitusią Kinijos NT rinką kalbama jau ne vienerius metus. Krizės užsienio investuotojai laukti jau pavargo, begalė įvairiausių „realybės iškraipymų“, „tvarių“ nelogiškų sprendimų, ir štai beveik netikėtai kortų namelis pradėjo byrėti – kodėl? Ir kuo tai gali pasibaigti?

Sektoriuose – apie tai, kad aviacijos sektoriui vis dar skauda ir kada gi pagaliau pamatysime šviesą tunelio gale? Galbūt jau verta pradėti rimčiau domėtis šiomis nuvertintomis įmonėmis? Kiek rizikinga?

Investuotojo dienoraštyje – ką bendro turi virtualus pasaulis, savavaldžiai automobiliai ir būstas Lietuvos regionuose – naujos Žilvino Speteliūno įžvalgos apie technologines įmones.

Ir dar: komentarai, patarimai, interviu, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu

Žurnalas „Investuok
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
2.6667

Nuo šiol pensijas daugumoje Lietuvos vietų nešios laiškininkai: pralaimėjusios įmonės atleidžia 126 darbuotojus (20)

Pralaimėjus „Sodros“ skelbiamą viešąjį konkursą, apie darbuotojų atleidimus lapkritį...

Mačiulis ir Marčiulaitis – apie investuotojų aroganciją: kuo ilgiau neprarandi pinigų, tuo tu mažiau išmoksti laukia liūdna pabaiga (9)

Gyvename laikais, kai turimi pinigai „degina“ kišenes ar banko sąskaitas – kyla noras juos kuo...

Aukštos žaliavų kainos koregavo tarifus už išleidžiamas pakuotes gamintojams ir importuotojams

Pokyčiai tarptautinėse žaliavų rinkose ir ekonomikos tendencijos Lietuvoje padarė stipriai...

Pensijas Radviliškyje nešiojusi įmonė atleidžia beveik visus darbuotojus (2)

Pensijas ir kitas išmokas Radviliškyje bei kituose rajonuose pristatanti įmonė „ Godlija “...

Sausį–spalį valstybės ir savivaldybių biudžetai papilnėjo labiau nei pernai tuo pat metu (2)

Finansų ministerijos duomenimis, sausį–spalį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai...

Top naujienos

Siaubinga Panevėžio gydytojų klaidos kaina – Vilniuje moteriai nupjauta krūtis (60)

Dėl klaidingos Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojo patologo nustatytos diagnozės vienai...

Ją lygino su imperatoriene: tamsios pirmosios Lietuvos ponios paslaptys ir neįprasti pomėgiai (11)

Antanas Smetona vadovauja Lietuvai, o Antanui Smetonai vadovauja jo žmona – toks daug tiesos...

Įspėja dėl labai pavojingų eismo sąlygų: jau netrukus žiema užgrius visa jėga (3)

Antradienio dieną, ciklonui traukiantis, kritulių iškrentantys kiekiai bus negausūs. Vakariniuose...

Messi triumfas: septintą kartą laimėjo „Auksinio kamuolio“ apdovanojimą (38)

Tradiciniuose „France Football“ žurnalo rengiamuose „Ballon d'Or“ apdovanojimuose dar kartą...

Per pratybas mirtinai susižalojo šauktinis (57)

Per pratybas mirtinai susižalojo 2002 metais gimęs šauktinis karys, pirmadienį pranešė Lietuvos...

Išbandė egzotišką kruizą Nilo upe: parodė, kaip atrodo laivo vidus ir gatvės prekeivių darbas vandenyje (12)

Rytinėje Nilo pakrantėje įsikūręs miestas Asuanas vilioja turistus pasižvalgyti po apylinkes...

D+Agnė Keizikienė

Paaiškino, kokie yra sekso žaislai bei kurie jų gali atgaivinti aistrą miegamajame: ginekologė perspėja ir apie galimus pavojus

Sekso žaislai daugeliui vis dar yra tabu. Nors žinoma, kad juos žmonija naudojo jau nuo seno, retas...

D+Ilya Arkhipov, Henry Meyer, Irina Reznik

„Rusija su niekuo nebesitaikstys“: Putinas siunčia pavojingus signalus (1)

Vladimiras Putinas yra blefavimo, Vakarų laikymo nuolatinėje įtampoje, didžiulio spaudimo...

Sudėtinga situacija Lietuvoje: kai kur smarkiai sninga, elektros jau neturi tūkstančiai (13)

Smarkus snygis pirmadienio vakarą sutrikdė elektros tiekimą Utenoje ir jos apylinkėse.

Sunku patikėti: įkliuvo buvęs Seimo narys, pridavęs butelius su suklastotais depozito ženklais   (413)

Pirmadienį, apie 12 val., Vilniuje įvyko net pareigūnus nustebinęs nutikimas. Buvusiam Seimo...