Mokslininkai, verslininkai, valstybinių ir privačių miškų institucijų atstovai iš Lietuvos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Kaliningrado srities praėjusią savaitę Vilniuje diskutavo apie lapuočių vaidmenį medienos pramonėje.
Edgaras Kastenholcas iš Europos miškų ūkio įmonių tinklo (ENFE) aptarė lapuočių verslo galimybes Baltijos pietų regione. Pasak jo, šiame regione esantis aukštas lapuočių miškų potencialas pramonėje išnaudojamas nepakankamai. Jis pastebi, kad šiame regione lapuočių augimui labai palankios gamtinės sąlygos, daugelyje vietų miškai valdomi puikiai, be to, egzistuojanti prekybos ir transporto infrastruktūra yra labai palanki vystyti tarpregioninę medienos prekybą.
Tačiau tikrai aukštos kokybės kietmedžio medienos regione nėra itin daug. Miško savininkai įpratę naudą sieti tik su kietmedžiu, todėl neturėdami daug šių išteklių nesitiki iš tokio lapuočių miško gauti daug naudos. Kitas trukdys - ne visur regione naudojami efektyviausi medienos ruošos metodai, todėl neretai medienos kirtimo ir ruošimo kaštai yra nepagrįstai dideli, dėl ko ši mediena negali efektyviai konkuruoti tarptautinėje rinkoje.
Pasak E. Kastenholco, siekiant, kad regione gyvuotų stipri lapuočių medienos pramonė, reikalingas tarptautinis bei vietinis miško savininkų, medienos ruošos ir transporto įmonių bei medienos apdorojimo įmonių bendradarbiavimas. Lapuočių mediena regione vertinama nepakankamai visų pirma dėl to, kad miško savininkai per mažai suvokia savo miškų ekonominę vertę. Todėl reikia šviesti miško savininkus, suteikti jiems daugiau žinių, kad šie žinotų, kaip išauginti geresnės kokybės lapuočių medieną. Medienos ruošos bei apdorojimo įmonės turi investuoti į moderniausias technologijas, kad medieną iš miško būtų galima paimti nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų bei sukuriant kuo įmanoma vertingesnį galutinį produktą.
Daugiau medžių rūšių reikalauja lankstesnės pramonės
Nuogąstaujama, kad vystant lapuočių medienos pramonę regione gali pritrūkti kvalifikuotų medienos ruošos, transportavimo ir medienos perdirbimo specialistų. Oskaras Hultakeris iš Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto pastebi, kad regione nepakankama specialistų kompetencija darbui su lapuočiais, ypač medienos ruošos srityje. Jo žiniomis, skirtingose šalyse egzistuoja skirtingi reikalavimai medienos ruošos specialistų kompetencijai, reikalavimai gali skirtis net toje pačioje šalyje - tarp skirtingų sertifikatus išduodančių institucijų.
Pasak jo, Švedijoje reikalavimų amplitudė itin plati. O. Hultakeris įsitikinęs, kad tokie skirtumai tarp nacionalinių įstatymų, nacionalinių ir regioninių vertinimo priemonių, normų, taisyklių labai apsunkins bendros sistemos sukūrimą ir vienodų reikalavimų nustatymą.
SÖDRA - Švedijos miško savininkų ekonominė asociacija, siekianti maksimaliai padidinti miško savininkų iš miško gaunamą naudą. Asociacija vienija 51 tūkst. narių, vidutinė miško valda - 50 ha. Lapuočiai sudaro apie 17 proc. ploto. Iš viso per metus sunaudojama 12,5 mln. m3 medienos, iš jos pagaminama 150 tūkst. m3 pjautinės medienos, iš likusios gaminama celiuliozė ir išgaunama energija. Asociacija turi nuosavą medienos apdirbimo pramonę: 3 medienos produktų gamyklos Švedijoje, 2 - Norvegijoje; 9 spygliuočių medienos lentpjūvės, 2 lapuočių; taip pat gaminamos namų apdailos, interjero detalės. Papildomas pajamas asociacija gauna nekokybišką medieną panaudodama elektros ir šilumos kogeneracijai. Praėjusiais metais šio ekonominio susivienijimo pelnas siekė 2 027 mln. SEK ( apie 7682 mln. Lt)
Pasak asociacijos atstovo Anderso Ekstrando, lapuočių medienos ruošimas sudėtingesnis, nes egzistuoja kur kas daugiau rūšių ir porūšių nei spygliuočių. Kiekvienos rūšies mediena turi skirtingų ypatumų, skirtinga kokybė, todėl reikalingas ir technologijų pritaikymas. Didelio atidumo reikalauja ir pats medienos ruošimas, nes mišriuose lapuočių miškuose koncentruojasi turtinga biologinė įvairovė.
Prie kintančios medynų sudėties pramonė prisitaikys
Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis pastebi, kad Lietuvoje lapuočių medienos pramonė vystoma sparčiai, lapuočių vaidmuo tampa vis svarbesnis. „Dabartinė šalies medienos pramonė prisitaikiusi naudoti spygliuočių medieną, tačiau spygliuočių medienos pateikimas į rinką mažėja, nes jų plotai nėra tokie gausūs. Pramonė pamažu prisitaiko prie dabartinės medžių rūšių sudėties. Tai, kas šiandien atrodo nevertinga, pavyzdžiui, baltalksnis, po keleto metų gali pasirodyti besanti viena vertingiausių medžių rūšių, nes ne itin derlingose dirvose geba užauginti išties didelį prieaugį", - įsitikinęs A. Gaižutis.
Šiuo metu beržai vertinami dėl to, kad per 40-60 metų geba užauginti daug medienos, kuri paklausi ir šalies vidaus, ir užsienio rinkoje. Eksportuojami dažniausiai smulkūs beržo rąsteliai popieriaus gamybai. Lietuvoje iš beržo medienos gaminama fanera, kiti dirbiniai, dėl didelio kaitrumo populiaru naudoti šildymui. Apie kietmedžio vertę ir svarbą lietuviui ir priminti nereikia, tačiau yra kur kas daugiau svarbių lapuočių rūšių, tereikia beržo pavyzdžiu rasti joms tinkamą panaudojimą.
Poveikio medienos rinkai turės ir skatinamas energijos iš biokuro naudojimas. A. Gaižutis prognozuoja, kad, įgyvendindamos tarptautinius įsipareigojimus, pakankamai medienos išteklių neturinčios šalys, turės importuoti medieną, todėl tikėtina, kad Lietuvoje augs medienos kainos. Paklausa augs ir dėl to, jog vis daugiau regioninių katilinių pritaikoma kūrenti biokuru. A. Gaižutis atkreipia dėmesį, jog labai svarbu, kad regioninėse katilinėse nebūtų įrengiami katilai, kuriuose galima kūrenti tik labai geros kokybės medienos atliekas - kokios dar galėtų būti panaudojamos plokščių gamybai.
Jis prognozuoja, kad tokiu atveju labai nukentėtų plokščių gamintojai, nes jie nepajėgtų už žaliavą mokėti tokios pačios kainos kaip subsidijuojami energijos iš biokuro gamintojai. A. Gaižutis pasakoja, kad tokia probleminė situacija buvo susiklosčiusi Vengrijoje: valstybės įsipareigojimu neribotais kiekiais supirkti 30 proc. aukštesne nei rinkos kaina iš biokuro pagamintą energiją pasinaudojo sumanūs verslininkai ir pasistatė keletą stambių kogeneracinių elektrinių, kuriose buvo naudojama pati kokybiškiausia mediena - medienos pramonei tai buvo didžiulis smūgis.
