Šių grupių prekių ir paslaugų kainų didėjimą iš dalies kompensavo 0,3 procento atpigę alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, 0,2 – švietimo paslaugos.
Transporto grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo 6,9 procento pabrangęs benzinas, 9,5 – dyzeliniai degalai, 6,5 – asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugos, 1,5 – suskystintos automobilinės dujos, 1,3 procento – keleivinio kelių transporto paslaugos.
Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui turėjo 3,0 procento pabrangęs pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 3,4 – daržovės ir bulvės, 1,1 – duona ir grūdų produktai, 2,5 – sviestas, aliejus ir riebalai, 0,9 – rūkytos dešros ir rūkyti mėsos gaminiai ir 1,1 procento atpigusi šviežia, šaldyta ir užšaldyta mėsa, 5,2 – šviežios žuvys. Iš daržovių ir bulvių daugiausia – 18,8 procento – pabrango salotinės daržovės ir petražolės, 7,4 – bulvės, 6,9 – vaisinės daržovės (agurkai, pomidorai, saldžiosios paprikos) ir 10,0 procento atpigo baltagūžiai kopūstai, 7,6 – svogūninės daržovės (svogūnai, česnakai), 2,8 – šakniavaisiai (morkos, burokėliai).
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį labiausiai paveikė 2,9 procento pabrangęs kietasis kuras, 5,4 – suskystintos dujos maistui gaminti, 8,7 – šaltas vanduo, 0,6 – karštas vanduo ir centralizuota šiluma, 1,5 – būsto priežiūros ir remonto, 2,5 – nuotekų šalinimo, 2,1 – atliekų rinkimo paslaugos, 0,7 procento atpigusios būsto priežiūros ir remonto medžiagos.
Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainų pokyčiui įtakos turėjo 0,9 procento atpigę spirituoti gėrimai. Cigaretės ir alus atpigo po 0,1 procento.
Švietimo paslaugų kainų sumažėjimą nulėmė vienu procentu atpigusios užsienio kalbos mokymo paslaugos.
Iš kitų prekių ir paslaugų, turėjusių įtakos lapkričio mėn. bendrajam vartotojų kainų pokyčiui, galima paminėti 1,4 procento pabrangusias viešojo maitinimo paslaugas, 1,0 – baldus, 0,4 – drabužius, 0,5 – farmacijos gaminius, 4,0 – gėles ir 0,7 procento atpigusią avalynę, 0,8 – duomenų apdorojimo įrenginius, 1,4 procento – sanatorijų paslaugas.
Lapkričio mėn. metinė infliacija –7,8 proc.
2007 m. lapkričio mėn. metinė infliacija (2007 m. lapkričio mėn., palyginti su 2006 m. lapkričio mėn.) sudarė 7,8 procento. Metinės infliacijos lygį daugiausia nulėmė 15,4 procento pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 11,3 – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro bei 10,2 procento – transporto grupių prekės ir paslaugos ir 5,5 procento atpigę drabužiai ir avalynė, 7,1 – ryšių grupės prekės ir paslaugos.
Vartojimo paslaugos per metus pabrango 8,3, prekės – 7,7 procento.
2007 m. lapkričio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 5,4 procento.
Komentuodami infliacijos rodiklius „Danske Bank“ analitikai teigia, kad infliacijos augimas tikėtinas ir 2008-aisiais metais, daugiausia dėl tikimosi staigaus dujų kainų šuolio, akcizų didinimo ir elektros bei šildymo kainų didėjimo. Energetinis sukrėtimas galėtų būti dar didesnis, tačiau Lietuvos vyriausybė nusprendė laikinai užšaldyti kainas namų ūkiams. Šis sprendimas aiškiai siejasi su artėjančiais parlamentiniais rinkimais, tačiau iš esmės didesnės dujų kainos prisidės prie didėjančių elektros kainų visai ekonomikai.
Yra didelė tikimybė, jog infliacija kitais metais pasieks dvigubą skaičių. Be to, galima tikėtis, kad ir 2009-aisiais intensyviai augs vartojimo kainos. Teigiama rizika yra daugiausia susijusi su dar didesniu energijos kainų augimu. Kai kurie infliaciją galintys skatinti faktoriai Lietuvoje gali būti laikomi specifiniais tik šaliai. Kitaip tariant, elektros skirstymo kompanijos vis dar turės didelį rezervą kainų už elektros paskirstymą kėlimui, kadangi dabar reguliuojama kainų viršutinė riba yra gerokai žemesnė nei leidžia elektrą reguliuojantys Lietuvos įstatymai, teigiama banko komentare.
