Trečiadienį įsigaliojo JAV taikomos sankcijos „Belaruskalij“, tačiau paaiškėjo, kad baltarusiškos trąšos per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar važiuos visą mėnesį. „Lietuvos geležinkelių“ direktorius Mantas Bartuška teigė, kad vykdomi ilgalaikiai įsipareigojimai, o avansas už krovinius gautas lapkričio mėnesį. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje jis tikino, kad apie tai informuota buvo ir Susisiekimo ministerija, ir Užsienio reikalų ministerija. Tai Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams paneigė.
„Ne nebuvome informuoti. Tą informaciją praktiškai sužinome tik ką, vykstant paskutinėms dienoms, prieš sankcijų įgyvendinimą. Aš irgi uždaviau klausimą, kas privertė tuos pinigus priimti. Suprantu, kad tie pinigai buvo priimti be jokio išankstinio įspėjimo, be nieko. Arba mums apie tai nesakoma, kad buvo kažkoks atskiras susitarimas. Išties situacija yra keista, kodėl ji taip suveikė ir kas paskatino dalyvauti tokioje operacijoje.
Tai yra netipinis mokėjimas – tai yra faktas. Bet kuriuo atveju, jeigu jums staiga kuris jūsų kolega pervestų krūva pinigų, turbūt turėtumėte klausimą, kodėl taip atsitiko. O kad įmonė neturėjo tokių klausimų, kelia pagrįstų klausimų, kodėl taip atsitiko“, – teigė G. Landsbergis.
„Dėl avansų mane nustebino tas pats faktas. Mane nustebino ir baltarusių tam tikri veiksmai – atlikti avansus. Tai netipiniai avansai, tokie nebūdavo pervedimai“, – oro uoste žurnalistams komentavo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Geležinkeliai kažkuriuo metu, datų nepaminėsiu, kažkuriuo metu paprašė dar iki 8 dienos, iki kurios palikta juridiniams asmenims pabaigti visus santykius, paprašė atlikti avansinį mokėjimą, bet jis neapėmė gruodžio 8 dienos. O po to kiek žinau įkrito ir papildomai suma, ir tas dalykas nustebino. Spalio mėnesį, kiek žinau, buvo už lapkritį atlikta, o lapkričio mėnesį įkrito tai, kas ne tipiška ir būtent į priekį, nes to paprastai nebūdavo daroma“, – pridūrė susisiekimo ministras.
Visgi M. Skuodžio teigimu, ne čia esminiai klausimai.
„ES sankcijos galioja tik naujoms sutartims, „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ yra iki 2023 metų, tai vienas faktas. Antras dalykas, dėl ko mes tikrai labai dirbome ir konsultuojamės su JAV partneriais, teisininkais, apskritai dėl JAV sankcijų įgyvendinimo. Dabartinės sankcijos, kokios jos priimtos, per kelis kartus ir plėstos, jos pirmiausia galioja JAV juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, ir atsiskaitymams JAV doleriais. Tiesiogiai Lietuvos juridiniams asmenims jos yra netaikomos.
Čia tada kyla klausimų, kas jas įgyvendina. Pirmas dalykas, tokias sankcijas įgyvendina juridiniai asmenys, ką mes ne kartą, skirtingi Vyriausybės nariai, pabrėžėme, bet valstybė turi galimybę imtis ir atitinkamų veiksmų. Aš kaip ministras neturiu privilegijos kalbėti politiniais pareiškimais, nes mano kiekvienas veiksmas gali turėti teisines ir finansines pasekmes, tai šioje vietoje norėčiau, kad mes klausimus perkeltume į teisinę aplinką, būtent dėl tos priežasties šią savaitę kreipiausi į nacionaliniam saugumui svarbių objektų komisiją, kad ji įvertintų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį, kiek ji atitinka nacionalinio saugumo Lietuvos interesus iš esmės. Šioje vietoje diskusiją perkeliame šiek tiek į teisinį lygį, nes sankcijas pirmiausia ne žodžiais įgyvendiname, o praktiniais ir teisiniais žingsniais“, – kalbėjo M. Skuodis.
Užsienio reikalų ministras dar kartą pakartojo, kad sankcijų vykdymas atitenka įmonėms.
„Man apmaudu, kad tos sankcijos yra, deja tik teorinės. Mosikuoti oriniais ginklais galime visi. Vyriausybė turi realiai būdus atrasti, kaip de facto pati sankcionuoti tą įmonę, nes jokio kito būdo, neįvedus sankcijų ES, neegizstuoja. O Lietuva savarankiškų sankcijų įvesti net negali, nes tai prekybos politikos dalis, kuri deleguota Europos Komisijai. JAV turi galimybę įvesti sankcijas, kurios yra griežtos, tada įpareigoja įmones nutraukti veiklas bendradarbiauti su su sankcionuojama įmone. Taip buvo padaryta su „Nord Stream 2“ vamzdžio tiesimo atveju. šį kartą buvo pasirinkta taip nedaryti. Dėl to kartais tam tikros sankcijos primena politinį žestą, o ne realų sankcionavimą. Tada našta viso to įvedimo realiai tenka, kaip minėjau, įmonėms. Bet jos, kaip matome, reputacija joms nerūpi, teisinio įpareigojimo sankcijų įvesti neturi“, – kalbėjo G. Landsbergis
Jis pridūrė, kad jei bus pateiktas pasiūlymas apribojantis vežimą, jį palaikys. Dėl pasitikėjimo M. Bartuška ministras teigė, kad klausimas yra „ankstyvas“.
