Jei į juodąjį sąrašą įtrauktam Rusijos piliečiui ar pilietei iškyla būtinybė važiuoti į ES, jis arba ji tai gali padaryti tik dviem atvejais: jei jo arba jos dalyvavimo prireiktų tarptautiniame susitikime arba jei vizitą galima apibūdinti kaip „humanitarinį“, cituoja leidinys ES Tarybą.
Briuselio teisininkų bendrovės „Pappas and Associates“ valdantysis partneris Spyrosas Pappasas pabrėžė, kad „landa“ į ES asmenims, patekusiems į sankcijų sąrašą, slypi vienoje iš sutarčių – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.
„Kadangi pati konvencija yra humanitarinio pobūdžio, visi jos nuostatai taip pat priklauso humanitarinių teisių kategorijai, ir sankcijos jiems nėra taikomos, – aiškina S. Pappasas. – Joje nurodyta teisė į gyvybę apima ir teisę į medicinos pagalbą.“
Bet, kaip leidinyje „Izvestija“ pabrėžia Rusijos teisinės pagalbos centro teisininkas Valerijus Krasavcevas, į sankcijų sąrašą įtrauktas fizinis asmuo, net jei jam reikalinga operacija, tiesiog šiaip įvažiuoti į ES teritoriją negali – reikia parašyti pareiškimą, turėti gydytojų pažymą ir kitus reikalingus dokumentus.
Leidinys rašo, kad apeiti ES sankcijas dėl būtinos medicininės pagalbos Rusijoje kol kas pavyko tik vienam Valstybės Dūmos deputatui – Josifui Kobzonui.
DELFI primena, kad Europos Sąjungos narės pirmadienį oficialiai dar šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas, taikomas Ukrainos ir Rusijos piliečiams, kaltinamiems promaskvietiškų separatistų, siekiančių atsiskirti nuo Kijevo, rėmimu.
149 fiziniams ir 27 juridiniams asmenims iki 2016 metų kovo 15 dienos pratęstas turto įšaldymas ir kelionių suvaržymas.
Birželį Europos Sąjunga iki 2016-ųjų sausio pratęsė ir virtinę labai skaudžių ekonominių sankcijų Rusijai, pažymėdama, kad Maskva nesugebėjo laikytis paliaubų, pasirašytų kartu su Kijevu ir separatistais vasarį.