Laivus projektuoja virtualioje realybėje, o stato robotai

Robotų ir automatizuotų sistemų poreikis kasmet vis auga, rašoma forumo organizatorių pranešime spaudai.

Prognozuojama, kad iki 2019 metų pasaulyje gamybos pramonė ketina įsigyti 1,4 mln. industrinių robotų. Logistikoje turėtų atsirasti apie 175 tūkst., o namų ūkiuose – net 4,2 mln. robotų, padedančių didinti verslo efektyvumą bei palengvinančių namų buitį. Europos Sąjunga yra viena iš lyderių pramoninėje robotizacijoje, net 65 proc. šalių, kurios viršija pasaulio vidurkį pagal robotų tankį, yra Europos Sąjungoje.

Virtuali realybė – kitas naujas reiškinys – vartotojų pasaulyje pasirodė neseniai. Nors pati virtuali realybė pradėta naudoti 1970-aisiais skrydžio simuliatoriuose, dabartinio tipo virtualios realybės įrenginiai vartotojams atsirado tik prieš keletą metų.

Lietuvos bei pasaulio rinkose jos pritaikymas yra dar gana ankstyvoje stadijoje, tačiau vis daugiau gamybos procesų yra perkeliami į virtualią realybę.

Pramonės įmonės Lietuvoje tampa vis labiau panašios į laboratorijas, kur įprastą techniką keičia skaitmeniniai sprendimai, virtualios realybės teikiamos galimybės, inovatyvūs procesų, produktų kūrimo ir modeliavimo būdai. Daugeliui įmonių Lietuvoje „ketvirtoji pramonės revoliucija“ jau tapo kasdienių inovacijų platforma.

AB „Vakarų Laivų gamykla“ įmonių grupės laivų statytojai virtualią erdvę naudoja projektavimo darbams.

Visi projektai gali būti vizualizuoti, ir tik patikrinus patį produktą ir jo gamybos technologijos efektyvumą virtualioje erdvėje, galima pradėti gamybą. Siekiamybė – visas klaidas šalinti iki gamybos, taip užtikrinama efektyvi gamyba, gaunamas geriausias rezultatas.

Naudodami virtualią realybę, 3D erdvėje realiu laiku įmonės darbuotojai gali nagrinėti laivo projektą, jo sandarą, projektines charakteristikas iš vidaus, stebėti inžinerinius trūkumus, numatyti klaidas ir priimti atitinkamus sprendimus korekcijoms.

Tai pirmas žingsnis į virtualią projekto gamybos simuliaciją. Šiame etape jau galima atvaizduoti gamybos procesą: nuo lakšto išpjovimo iki laivo nuleidimo ant vandens, iš šono stebėti net ir mažiausias projekto gamybos detales, nuo medžiagų faktinio buvimo sandėlyje iki variklio ar antstato sumontavimo. Net ir menkiausias nukrypimas nuo normos, simuliacijos metu parodo kritinius projektavimo, planavimo bei gamybos procesų netikslumus, kurie turi įtakos projekto įgyvendinimui.

Kokia ateitis laukia laivų statytojų, išmaniai naudojant technologines naujoves? „Vakarų Laivų gamyklos“ vadovai jau kelia ambiciją statyti elektroninius laivus, valdomus nuo kranto. Tokių laivų naudojimas sumažina gabenamų krovinių savikainą ir galbūt netolimoje ateityje iš esmės pakeis logistikos sampratą. Kai kur tokie laivai jau yra bandymo stadijoje. Dideli pokyčiai nusimato ir laivų projektavimo srityje: tai ir naudojamų technologijų, ir programų atnaujinimai, daug skaitmenizavimo, išplėstinės realybės (eng. ougmented reality) naudojimo ir kitų pokyčių.

Daugiau apie „ketvirtąją pramonės revoliuciją“ verslo, mokslo, politikos, visuomenės lyderiai diskutuos jau spalio 12 d. „Metų ekonomikos forume 2017“.