Kaip komentare sako V. Mitalas, nedarbo išmokos pernai buvo padidintos tiek, kad pagal nedarbo išmokų dydį, palyginti su buvusiu atlyginimu, Lietuva tapo trečia dosniausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare.

„Pernai valdžia gerokai padidino nedarbo draudimo išmokas, prailgino jų mokėjimo laikotarpį ir sumažino stažo reikalavimą nedarbo išmokai gauti. Maksimalios nedarbo draudimo išmokos po tokio žingsnio padidėjo beveik dvigubai - iki daugiau nei 600 eurų“, - nurodo ekspertas.

Pasak jo, per pirmus 7 praeitų metų mėnesius Nedarbo draudimo fondas išmokoms atseikėjo 62,8 mln. eurų, o šiemet per tą patį laikotarpį - 105 mln. eurų.

Anot eksperto, dėl šios situacijos klausimas, ar pavyks sukaupti pakankamai lėšų ekonomikos recesijai, lieka neatsakytas.

„Sodra“ nuo pernai žada kaupti rezervą ateičiai, tačiau šiuo metu tik pensijų draudimo įmokų yra surenkama daugiau nei išmokama. Per pastarąją ekonomikos krizę bedarbių skaičius išaugo beveik 6 kartus, tad pasikartojus panašiai situacijai reikėtų ieškoti papildomų lėšų ar peržiūrėti išmokų skyrimo taisykles“, - sako jis.

V. Mitalas nurodo, kad saugumas, kurį sukuria nedarbo draudimo sistema, ilgą laiką Lietuvoje buvo itin nevienodas - iki pernai vykusių pakeitimų mažai uždirbantys asmenys, netekę darbo, išmokomis ar kitomis pašalpomis kompensuodavo kone visą savo buvusį atlyginimą. Uždirbantys 1,5 vidutinio darbo užmokesčio tomis pačiomis išmokomis ar pašalpomis padengdavo vos daugiau nei 50 proc. buvusių pajamų, komentare rašo ekspertas.

Jo teigimu, nedarbo išmokos ir didelis darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje sukuria tokią situaciją, kurioje į darbo rinką grįžti tiesiog neapsimoka.

„EBPO teigimu, po 2017 metais Lietuvoje vykdytos reformos asmens gaunamos nedarbo išmokos, palyginti su buvusiomis pajamomis, tapo trečios pagal dydį tarp visų EBPO valstybių - nusileidžiame tik Izraeliui ir Liuksemburgui“, - akcentuoja V. Mitalas.

Tuo metu laisvų darbo vietų skaičius jau kurį laiką lieka stabilus - apie 20 tūkst. ir nemažėja. Pasak eksperto, nepakankamai efektyvios persikvalifikavimo priemonės nedarbo draudimo sistemai sukuria papildomų kaštų ir nesugeba išjudinti ilgalaikiame nedarbe užstrigusių žmonių.

Pasak jo, bandant įtraukti ilgalaikius bedarbius į darbo rinką, išleidžiamos lėšos per pastarąjį dešimtmetį išaugo 4 kartus, o ilgalaikių bedarbių skaičius lieka panašus - apie 40 tūkst.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)