Amerikiečiams vienas tokių apmąstymo taškų yra lygiai prieš savaitę praūžęs Juodasis penktadienis ir visas savaitgalis, žymintis kalėdinės prekybos pradžią. Pagal jį sprendžiama apie ekonomines visuomenės nuotaikas.
Tai va: šį kartą Juodasis penktadienis nuvylė – amerikiečiai išleido 11 procentų mažiau negu pernai. Ir apsipirkti atėjo 6 milijonais mažiau – „tik“ 133,7 milijono. Aš negaliu patikėti, kad daugiau negu kas trečias amerikietis buvo išėjęs medžioti nuolaidų, o analitikai rimtais veidais svarsto, ką reiškia toks atoslūgis – ar amerikiečiai vis dar bijo krizės, ar savo daro internetinė prekyba, o gal apskritai nusibodo tos amžinos nuolaidos?
O kokie mums buvo besibaigiantys 2014-ieji?
Palikime politinius klausimus nuošalyje ir eikime tiesiai prie ekonomikos, prie to, kaip visai valstybei ir kiekvienam iš mūsų sekėsi nugyventi šiuos metus.
Be abejo, nuo nerimą keliančių geopolitinių įvykių sunku pabėgti, jie tarsi niūrus šešėlis spalvina visą ekonominį peizažą, iki pačių asmeniškiausių sprendimų – išleisti šventėms numatytus pinigus ar pataupyti „juodai dienai“, investuoti kur nors paskutinį mėnesį gyvenančius litus ar versti eurais ir kišti į kojinę?
Vis dėlto atsiplėškime nuo to niūraus šešėlio ir pabandykime blaiviai įvertinti tai, kas buvo, o ne tai, kas galbūt bus. Šitaip žvelgdami pamatysime, kad metai visai neblogi.
Pradėkime nuo bendriausių rodiklių. Valstybės ir savivaldybių biudžeto planas vykdomas ir net šiek tiek viršijamas – dešimties mėnesių perviršis siekė 1,2 %. Vis perspėjama, kad Rusijos sankcijos atsilieps vėliau, bet juk sutarėme kalbėti apie tai, kas yra, o ne kas bus.
Sėkmingai užbaigtas didžiulę reikšmę šalies saugumui turintis suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas, pirmosios dujos iš laivo saugyklos jau pasiekė vartotojus. Svarbu pabrėžti, kad šįkart nacionalinio saugumo svarbos projektas tiesiogiai, dar nė nebaigtas atsiliepė ir kiekvieno mūsų kišenėms – jau nuo liepos dujos atpigo daugiau negu dvidešimčia procentų. Galima iki užkimimo ginčytis, kodėl jos atpigo, bet ženklų atpigimą kiekvienas vartojantis dujas jaučiame; kol terminalas buvo tik miglota idėja, kiekvieną rudenį savo kišene matavome, kiek jos pabrango. Dabar belieka svarstyti ir piktintis, kodėl tos nelemtos dujos dar labiau nepinga.
Netgi žurnalo „Investuok“ skaitytojams puikiai pažįstamas rodiklis – akcijų biržos indeksas – neskatina baimingai kelti akių į dangų: nuo metų pradžios iki gruodžio penktos Vilniaus biržos indeksas buvo pasistiebęs 8,26 %. Kaip sakoma, vis į viršų, ne į apačią. Taip, atskirų įmonių akcijos smuko. Taip, atskirose įmonėse gal ir darbuotojų buvo šiek tiek atleista – bet apskritai nedarbas mažėja. Jau ir grįžtančiųjų iš užsienio draugai nebesutinka sukiodami pirštą prie smilkinio, kaip buvo prieš keletą metų, nes mano, kad ir Lietuvoje galima gyventi.
Šie metai išmokė vieno dalyko: Rusija dar ilgai bus ne tik galimybė, bet ir grėsmė, ir su tuo reikia apsiprasti. O apsipratus – dar veržliau gyventi. Taupyti. Investuoti.
