Įvertinti, ar kvitų loterija – tik madingas reiškinys, ar realią naudą atnešantis projektas, ėmėsi Europos Komisija. Aptarti tokios loterijos privalumus ir trūkumus buvo sukviesti valstybių narių, kurios jau turi patirties įgyvendinant tokius projektus (Malta, Slovakija, Portugalija), ir tų, kurios apie juos dar tik galvoja (tarp jų – ir Lietuva), atstovai.
Lietuvos suinteresuotumas šia tema nestebina, nes atotrūkis tarp surinkto PVM ir teoriškai apskaičiuotų PVM įplaukų į biudžetą (angl. VAT Gap) Lietuvoje nemažėja. Pagal naujausią 2014 m. pabaigoje Europos Komisijos atliktą studiją, 2012 m. PVM atotrūkis Lietuvoje liko toks pats kaip ir 2011 m. – 36 proc. Tai – trečias „geriausias“ rezultatas po Rumunijos (44 proc.) ir Slovakijos (39 proc.).
Norint mažinti šį PVM atotrūkį, galimos trys kryptys – kova su PVM vengimu, sistemos supaprastinimas ir PVM administravimo modernizavimas. Kvitų loterija yra orientuota į vengimo mokėti PVM sumažinimą.
Ši Europos Komisijos diskusija dėl kvitų loterijos mane labiausiai sudomino tuo, kad tai – pirmasis bandymas praktiškai įvertinti tokios iniciatyvos naudą. Deja, diskusijos rezultatai šiek tiek nuvylė. Visų pirma, paaiškėjo, jog patikimų duomenų ar skaičiavimų, kiek naudos atnešė įvesta kvitų loterija, neturi nė viena tokį projektą jau įgyvendinusi šalis. O antra, tie duomenys, kurie yra, visai nedžiugina.
Pradėkime nuo Maltos, kuri kvitų loteriją įvedė dar 1997 m. Turbūt tai, kad ši loterija jau įžengė į „pilnametystę“, lemia ir jos archajišką veikimo būdą – kvitai turi būti siunčiami paštu arba atnešami į sutartą vietą, tada jie fiziniu būdu sudedami į didelį būgną ir iš jo traukiami. Prizas – 100 kartų didesnė suma, nei nurodyta ant kvito, su minimalia ir maksimalia laimėjimo suma. Dėl tokio senovinio loterijos organizavimo būdo Malta neturi duomenų nei apie ilgalaikį, nei apie trumpalaikį jos poveikį biudžetui.
Slovakija loteriją organizuoja nuo 2013 m. Pagrindinė priežastis imtis veiksmų buvo ta, kad PVM atotrūkis šioje šalyje yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (2012 m. – 39 proc.). Slovakų loterija yra modernesnė nei maltiečių – kvitus galima registruoti internetu, siunčiant SMS, per Nacionalinę loterijos įmonę arba per pardavėjo automatinę registravimo sistemą. Mažesni prizai (100 – 10000 eurų) dalinami kartą per dvi savaites; kartą per mėnesį piniginius prizus (5000 eurų) arba automobilius gauna kiekvienas iš Slovakijos regionų; galiausiai, visi kvitai dalyvauja dar vienoje bendroje TV loterijoje.
Slovakija statistinių duomenų turi daugiau – 10 proc. visų gyventojų nors kartą buvo užsiregistravę dalyvauti loterijoje. Dalyvaujančių asmenų skaičius – daugiau mažiau stabilus ir svyruoja apie 80 000. Daugiausiai registruojama didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų kvitų. Iš sričių, įtariamų didžiausiu PVM vengimu (statybų, restoranų, žemės ūkio sektorių), gauti kvitai tesudaro 2 proc. visų registruojamų kvitų. Fiskalinis loterijos efektas – apie 8 milijonų eurų papildomų pajamų. Panašiai atsieina ir administravimo bei rinkodaros sąnaudos.
Taigi loterijos nauda – labai abejotina, be to, iš esmės nesprendžiama mokesčių vengimo problema, nes sektoriai, kurie neišrašydavo kvitų, panašu, ir toliau jų neišrašo.
Labai svarbus kvitų loterijos trūkumas yra tas, kad vartotojas dažnai būna pats suinteresuotas, jog pardavėjas nemokėtų PVM, nes tokiu būdu jam atpinga paslauga (pvz., statant namą). Ar jis prašys kvito, jeigu dėl PVM „nematymo“ sutaupo keletą tūkstančių eurų, o galimybė laimėti loterijoje yra labai nedidelė?
Lietuva kaip sektiną modelį nurodo Portugaliją. Šioje šalyje loterija įvesta 2014 m. balandį, taigi ji dar kūdikystės amžiuje. Čia kvitus dažniausiai registruoja ne pirkėjai, o pardavėjai (privaloma tvarka). Pirkėjai gali internetu patikrinti, ar jų turimi kvitai užregistruoti. Laimingieji kvitai traukiami kartą per savaitę, taip pat vyksta papildomas traukimas du kartus per metus (birželį ir gruodį). Konkrečių duomenų apie pajamų padidėjimą dėl tokios loterijos įvedimo kol kas nėra.
Portugalija kartu įgyvendino ir kitą priemonę: vartotojai savo mokamą gyventojų pajamų mokestį gali sumažinti 15 proc. PVM suma, sumokėta šiuose sektoriuose – automobilių ir motociklų priežiūros bei remonto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, kirpyklų ir grožio salonų paslaugų. Šios priemonės rezultatai daug aiškesni – pasirinktų sektorių augimas buvo gerokai didesnis nei kitų sektorių, be to, įmonių, kurios išrašinėjo kvitus, skaičius padidėjo beveik 40 proc.
Susipažinus su kitų šalių patirtimi, peršasi išvada, kad kvitų loterija yra dar neišjodinėtas žirgas (o gal, viso labo, kuinas, suėdantis daugiau nei atnešantis naudos). Todėl atrodytų, kad reikėtų dar šiek tiek lukterėti, kol Slovakija ir Portugalija labiau įvertins poveikį biudžetui, kad nereikėtų vėliau mokytis iš savo klaidų.
Jei laukti neturime kantrybės, reikėtų įvertinti, kurie sektoriai Lietuvoje yra labiausiai „atsakingi“ už mokesčių vengimą ir loterijoje leisti dalyvauti tik kvitams iš šių sričių. Siūlyčiau apsvarstyti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, kirpyklų ir grožio salonų paslaugų sektorius. Čia kainos yra nustatytos iš anksto, yra mažiau galimybių sudaryti „PVM nemokėjimo susitarimą“ ir gauti mažesnę kainą. Tokiu būdu išvengtume situacijos, kai daugiausiai registruojami tik didžiųjų prekybos tinklų kvitai. Tiesa, daug efektyvesnis būdas didinti PVM sumokėjimą į biudžetą – suteikti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą vartotojams, tačiau efektyviau šiuo atveju reiškia ir brangiau.