Mažėja paklausa paskoloms
Dar vasario pradžioje, kaip buvo prognozuota jau anksčiau, Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą pakėlė bazines palūkanų normas. Jos didėjo 50 bazinių punktų. Buvo kalbama, kad dar vienas toks kilimas laukia kovą, o vėliau strategija bus apmąstoma iš naujo.
Kintant ir „Euribor“, lietuvių kišenėms palūkanų didinimas atsiliepia itin skaudžiai. Gyventojai skaičiuoja, kad mėnesinės įmokos bankams kai kam jau kilo ir daugiau nei šimtu eurų, o ekonomistai prognozuoja, kad palūkanų normos mažėti ims tik kitų metų pradžioje.
Didesnės įmokos, kaip užsiminta, įtakos turi ir skolinimosi paklausai. Kaip aiškino Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė, pastebimos tam tikros tendencijos, susijusios su mažėjusia paklausa.
„ECB duomenimis, pernai Lietuvoje skolinimas augo labiausiai, lyginant su kitomis euro zonos šalimis: 2022 m. gruodį paskolų namų ūkiams portfelio augimo tempas mūsų šalyje siekė 12,2 proc., būsto paskolų – 12,6 proc., paskolų verslui – 17,9 proc., kai tuo metu euro zonos vidurkis svyravo apie 4–6 proc.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, prasidėjus 2023-iesiems, stebima būsto paskolų paklausos mažėjimo tendencija. Matome, kad pirmiausia mažėja būsto pirkimų investiciniais tikslais, t. y. nuomai“, – teigė ji.
Anksčiau kalbėdama Seimo Biudžeto ir finansų komitete LBA atstovė tai siejo būtent su augusiomis paskolų palūkanomis, mat būstą nuomoti tampa nebe taip naudinga.
Bankai: pasirašyti sutarčių neskubama
Kokia situacija kalbant apie išduodamas paskolas „Delfi“ klausė ir šalyje veikiančių didžiųjų komercinių bankų.
SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė tikino, kad pokytis kalbant apie naujų paskolų išdavimą, jaučiamas jau kuris laikas.
„Naujų prašymų gauti būsto paskolą pastarąjį pusmetį nuosekliai mažėja, tendencija nepasikeitė ir šių metų sausį.
Tačiau pastebimai pakilo išduotų būsto paskolų vertė. Palyginti su 2021 metais, bendra vidutinės SEB banko suteiktos būsto paskolos vertė pernai buvo penktadaliu (daugiau negu 21 proc.) didesnė. Tai reiškia, kad pastaruoju metu gyventojai būstui pirkti skolinasi rečiau, tačiau pasiskolinę jį perka brangesnį“, – teigė ji.
Kaip aiškino, vidutinės SEB banko pernai suteiktos būsto paskolos vertė buvo 92 tūkst. eurų. Žaliesiems namams gyventojai skolinosi perpus daugiau – vidutiniškai apie 137 tūkst. eurų.
„Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė tikino, kad kol kas poreikis paskoloms sausio mėnesį išliko stabilus, tačiau pabrėžė, kad sausis visada yra kiek ramesnis mėnuo būsto paskolų rinkoje.
Visgi, kaip pridūrė, pastebimas kiek pasikeitęs pačių gyventojų, būsto kredito gavėjų elgesys.
„Dėl nelabai palankios situacijos rinkoje – išaugusių būsto kainų bei didėjančio „Euribor“ ir paskolos palūkanų normų – klientai ateina konsultuotis dėl galimos maksimalios būsto paskolos sumos, kad galėtų įsivertinti savo finansines galimybes, bet pasirašyti sutarties dėl paskolos neskuba“, – sakė ji.
„Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius „Delfi“ taip pat teigė, kad kol kas minėtas tendencijas komentuoti sunku, nes bankas dar neturi sausio mėnesio duomenų.
Kalbėdamas apie praėjusius metus jis aiškino, kad bendra suteiktų būsto paskolų suma I ketv. siekė 190, 2 mln. Eur, II ketv. – 205,8 mln. Eur, III ketv. – 234,7 mln. Eur, IV ketv. – 156,2 mln. Eur.
„Tačiau taip būna kasmet, nes metų pabaigoje sezoniškai visuomet pastebimas paraiškų kiekio mažėjimas, taip pat ir sausio pradžioje.
Artėjant pavasariui būsto paskolų paraiškų skaičius vėl gerokai išauga“, – sakė jis.
Priežastis – ne tik augančios palūkanos
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė kalbėjo, kad signalą apie mažesnį gyventojų skolinimąsį rodo ir pati būsto rinka.
„Matome, kad sausis buvo itin vangus mėnuo, žinoma, jis visad pasižymi sezoniškumu, sandorių skaičius būna kuklesnis, bet, šiuo atveju, stebėtas kone per penkis metus mažiausias sandorių skaičius. Atitinkamai, tai yra ne vienos priežasties pasekmė“, – sakė ekonomistė.
Kaip teigė, tai galima sieti tiek su sparčiau keliamomis palūkanų normomis, nei buvo tikėtasi, taip pat yra tam tikrų makroekonominių aplinkybių.
„Tai yra infliacijos pasekmės, šaltasis sezonas su savo šildymu ir elektros kainų didėjimu. Taip pat ekonominis neapibrėžtumas, nerimas dėl vangesnės ekonominės raidos, nerimas dėl didesnio nedarbo.
Visos šios aplinkybės verčia gyventojus stabtelti ir juos atstumia nuo didesnių ir ilgalaikių įsipareigojimų“, – sakė ji bei pridūrė, kad esant naratyvui dėl NT kainų mažėjimo, tai šiuo metu gyventojų taip pat neskatina pirkti būsto.
I. Genytė Pikčienė, kalbėdama apie ateinantį pavasarį sakė, kad didesnių permainų neturėtų būti, jų bus sulaukta tik II pusmetį.
„Būsto rinka I pusmetį turėtų išlikti vangi. <...> tie, kurie būstą pirko investicijai, tai jau padarė 2020-2021 m., kuomet išgyvenome NT rinkos bumą.
Dabar pirkti būstą nuomai ir investiciniams tikslams nėra palankus metas, nes kredito aptarnavimo sąnaudos yra išaugusios“, – aiškino ekonomistė.
Koks bus II pusmetis, kaip pabrėžė, priklausys nuo ECB veiksmų.
„Dabar rinkos mato, kad ECB palūkanų normas didins iki metų vidurio, vėliau gali būti, kad pusmečiui jos stabtels, o vėliau, 2024-aisiais, pradės mažėti. Žinoma, tai – šiandienos „momėntinė nuotrauka“, – prognozavo ji.
Muša penkmečio (anti)rekordus
Neseniai Registrų centro platintame pranešime spaudai taip pat buvo skelbiama, kad šių metų pradžia NT sandorių rinkoje nebuvo derlinga.
Buvo teigiama, kad per sausio mėnesį įregistruotų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitų NT objektų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų.
NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebėjo, kad įprastą metų pradžios pasyvumą dar labiau sustiprino ekonominis neapibrėžtumas.
Pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje buvo įregistruota beveik 7,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių, o tai yra 23 proc. mažiau nei 2022 metų sausį ir 30 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį.