aA
Jau prieš keletą metų buvo pasigirdę specialistų balsų, kad prekybos centrų plėtra Kaune slopsta, nes jų yra per daug.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Didcentrių daugėjo pastaruosius dvejus metus, jų plėtra nesustos nei šiemet, nei kitąmet. Pirkėjai turės dar daugiau galimybių rinktis, kai Kaune veiklą pradės „Lidl“ parduotuvės. Svarstoma, kad jos iš naujo perskirstys šią rinką, kurioje kai kuriems net gali tapti ankšta.

Akivaizdūs pokyčiai

Kad Kaune smarkiai daugėja prekybos centrų, ypač lengva pastebėti, į miestą sugrįžus po kelerių metų pertraukos. Maisto prekių parduotuvių atsirado miesto pakraščiuose, prie įvažiavimų į atokesnius mikrorajonus. Net ir tose vietose, kurios anksčiau atrodė apskritai netinkamos, norint sulaukti didelio pirkėjų srauto. Tai lėmė ir Kauno miesto savivaldybės sprendimas apriboti didelių prekybos centrų statybas miesto centre.

Ilgą laiką kauniečiai jautėsi savotiškai skriaudžiami. Didelių prekybos centrų pirmiausia išdygdavo Vilniuje ir Klaipėdoje, o tik paskui ateidavo eilė Kaunui.

Pavyzdžiui, Vilniuje „Akropolis“ atidarytas 2002 metais, Klaipėdoje „Akropolis“ pradėjo veikti 2005 metais. Kauniečiai savo „Akropolio“ turėjo laukti iki 2007 metų, o iki to laiko apsipirkti ar pasižmonėti važiuodavo į Vilniaus „Akropolį“. Vienu metu kauniečiai netgi buvo kviečiami važiuoti į sostinės „Akropolį“ užsakomaisiais autobusais, lyg į kokias ekskursijas.

Buvo laikas, kai Kaune dideli centrai buvo atidaromi vienas po kito. 2003 metų pabaigoje Kaune atidarytas prekybos ir paslaugų centras „Molas“, 2004 metais pradėjo veikti prekybos centras „Savas“. 2005 metais duris atvėrė 72 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“, tada šis pastatas buvo didžiausias Kaune.

„Rimi“ atsigręžė į Kauną

Dabar Kaune „Maximos“ prekybos tinklas turi 22 parduotuves: 12 mažiausio formato „Maxima X“, šešias „Maxima XX“ ir keturias „Maxima XXX“ parduotuves. Kauno rajone taip pat veikia dvi „Maxima X“ parduotuvės – po vieną Garliavoje ir Ringauduose.

Per pastaruosius metus Kaune tinklas atidarė dvi naujas „Maxima XX“ parduotuves – Šiaurės prospekte ir T. Masiulio gatvėje, taip pat atnaujintos parduotuvės V. Krėvės prospekte ir Vaidoto gatvėje.

Norbertas Žioba
Norbertas Žioba
© Bendrovės archyvas

„Jau kelerius pastaruosius metus orientuojamės tik į gerai apgalvotą plėtrą – naujas parduotuves atidarome tik ten, kur jų išties trūksta, ir tokias, kokių pageidauja mūsų klientai. Šiemet Kaune, V. Krėvės prospekte, atidarysime visiškai naują tinklo parduotuvę „Maxima X“. Jos bendrasis plotas sieks beveik 1700 kv. metrų, o prekybinis plotas − beveik 1200 kv. metrų. Bendrosios įmonės investicijos į šią naują parduotuvę sieks 600 tūkst. eurų“, – teigė „Maximos LT“ Prekybos vadovas Norbertas Žioba.

„Maxima“ Kaune mieste planuoja atnaujinti dvi parduotuves, esančias A. Juozapavičiaus prospekte ir Bajorų gatvėje. Taip pat planuojama, kad duris atvers dar dvi „Maxima X“ parduotuvės. „Plėtrai Kaune erdvės dar yra“, – teigė „Maximos“ atstovas N. Žioba.

Kaune ir Kauno rajone iš viso veikia 36 „Iki“ prekybos tinklo parduotuves. Per pastaruosius metus Kaune atidarytos 2 naujos parduotuvės. Taip pat planuojama prekybos tinklo plėtra kitais metais, šiemet parduotuvės toliau bus rekonstruojamos.

„Rimi“ dabar Kaune turi 9 parduotuves, o didžiausią šuolį padarė būtent per pastaruosius dvejus metus, kai atidaryti 5 prekybos centrai: šiais metais du, pernai − trys.

„Turime plėtros planų Kaune, tačiau kol kas konkrečiai negalime atsakyti, kiek ir kada prekybos centrų planuojame“, − teigė „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.

Norfa“ Kaune ir Kauno rajone turi šešias parduotuves. Prieš keletą metų atrodė, kad šiam tinklui atėjo sunkūs laikai, tačiau dabar jis tęsia plėtrą.

„Šiemet dar vieną parduotuvę Kaune tikrai atidarysime, jei spėsime – dvi“, − teigė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Kaune populiariausia „Maximos“ tinklo parduotuvė yra „Hyper Maxima“, esanti Savanorių prospekte. Ji buvo atidaryta 2003 metais. Taip pat sėkme gali pasigirti „Akropolyje“ esantis prekybos centras, „Maxima Bazė“ Veiverių gatvėje bei dvi vienos seniausių šio tinklo parduotuvių – „Maxima XXX“ Pramonės prospekte ir „Maxima XX“ Šarkuvos gatvėje. Kiti maisto prekybos tinklai neatskleidžia, kurios parduotuvės yra sėkmingiausios.

Mieste − didelis potencialas

Tarptautinės nekilnojamojo turto bendrovės „Colliers International“ Vilniaus biuro specialistų duomenimis, Kaune vienam gyventojui tenka 1,02 kv. m prekybinio ploto. Skaičiuojami prekybos centrai, kurie yra didesni nei 5 tūkst. kv. m ploto.

Vilniuje šis rodiklis yra 1,12 , Klaipėdoje – 1,19, Panevėžyje – 0,88. Šiauliuose vienam gyventojui tenka net 1,50 kv. m prekybinio ploto.

Šiaulių miestas pagal šį rodiklį yra stipriai atitolęs nuo likusių Lietuvos miestų, tačiau paskutinį kartą naujas prekybos centras Šiauliuose duris atvėrė 2012 m. Nepaisant to, prekybinis plotas vienam gyventojui šiame mieste stabiliai auga, o tam didžiausią įtaką daro gyventojų mažėjimas, nes kasmet, nuo 2010 iki 2014 metų, Šiauliuose gyventojų sumažėja vidutiniškai 1,2 proc.

Žvelgiant į ateities perspektyvas, Kaune, kaip ir Klaipėdoje, yra didžiausias potencialas atsirasti naujiems prekybos centrams. Vilnius prekybinio ploto vienam gyventojui atžvilgiu pasižymės nuosaikesniu augimu, nes sostinėje daugėja gyventojų. Šiaulių ir Panevėžio prekybinių patalpų rinka išliks nepakitusi, o rodiklis augs tik todėl, kad mažėja gyventojų“, − savaitraščiui teigė „Colliers International“ analitikas Mantas Mikalauskas.

Kyla nauji prekybos centrai: kas pasikeis atėjus „Lidl“?
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Kauniečių pirkėjų prioritetai

Anot „Maximos“ atstovo N. Žiobos, kardinalių skirtumų lyginant kauniečių apsipirkimo įpročius su likusios Lietuvos klientų įpročiais nepastebima.

„Kauniečiai pastaruoju metu labiau rūpinasi sveika mityba ir perka kiek daugiau daržovių nei tipinis Lietuvos klientas, išgeria šiek tiek daugiau mineralinio vandens ir suvalgo šiek tiek daugiau varškės sūrelių. Kaune taip pat vyrauja atsiskaitymo banko mokėjimo kortelėmis tendencija, ir daugiau nei trečdalis pirkėjų mūsų parduotuvėse už pirkinius atsiskaito mokėjimo kortele“, – teigė N. Žioba.

„Nesame pastebėję didesnių skirtumų tarp Kauno ir kitų miestų pirkėjų. Jie mėgsta šviežią duoną bei bandeles, šviežią mėsą, valgo daug daržovių, nori gero ir mandagaus aptarnavimo, o šventėms ieško išskirtinių produktų bei patiekalų“, − teigė „Rimi Lietuvos“ atstovė Giedrė Bielskytė.

Trūksta norinčiųjų dirbti

„Maxima“ pastebi, kad specialistų pasiūla visoje Lietuvoje yra kiek sumažėjusi, tačiau visgi pavyksta rasti reikiamų darbuotojų. Vasarą darbuotojų gretas papildo vyresniųjų klasių moksleiviai bei studentai, kurie neretai vėliau lieka dirbti parduotuvėse.

„Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigė, kad darbuotojų stygius jaučiamas visuose didžiuosiuose miestuose. „Kaunas irgi ne išimtis, todėl intensyviai ieškome darbuotojų ir kviečiame prisijungti visus norinčius“, − sakė ji.

„Dabar prekybos sektoriuje tinkamų darbuotojų yra maždaug tiek, kiek reikia. Mūsų interesas − juos išsaugoti“, − teigė „Norfos“ atstovas D. Ryliškis.

„Rimi“ sutiko, kad darbuotojų trūkumas jaučiamas visuose miestuose.

„Kaune, kaip ir kituose didžiuosiuose miestuose, darbuotojai linkę dažniau keisti darbą nei mažesniuose miesteliuose − jie yra mažiau lojalūs“, − teigė G. Bielskytė.

Apie atlyginimus nenori kalbėti

Iš maisto prekybos tinklų tik „Norfa“ savaitraščiui pateikė duomenų apie savo darbuotojų atlyginimus.

„Pagal „Sodros“ duomenis, „Norfos mažmena“ tarp didžiųjų prekybininkų išlieka didžiausius atlyginimus darbuotojams mokanti bendrovė. Šiemet balandžio mėn. „Norfa“ už faktinio darbo valandą mokėjo 3,14 euro arba 4,04 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Bendrovės atlyginimų politika skiriasi nuo konkurentų, todėl ir vidutinis užmokestis didesnis. Atlyginimas priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules, – kuo efektyviau dirbsi, tuo didesnis bus atlyginimas. Pvz., kasininko atlyginimas priklauso nuo asmeninės apyvartos, aptarnautų klientų skaičiaus ir parduotuvės apyvartos.

„Norfos“ skaičiavimu, dabar vidutinis mėnesio atlyginimas bendrovėje siekia 524 eurų prieš mokesčius, tai yra 4 proc. daugiau, nei pernai balandžio mėn., kai alga buvo 504 eurai. Kauniečių atlyginimai daug nesiskiria nuo kitų vietovių darbuotojų atlyginimų“, − teigė D. Ryliškis.

„Maxima“ nenurodė, koks yra vidutinis prekybos centrų Kaune darbuotojų atlyginimas.

„Stebime darbo rinkos tendencijas ir stengiamės darbuotojams mokėti rinkos situaciją atitinkantį atlygį. Priešingu atveju darbo rinkoje tiesiog nebūtume konkurencingi, mums nepavyktų išlaikyti esamų darbuotojų ar susirasti naujų.

Turime nemažai darbuotojų, kurie ne tik dirba pas mus, bet ir mokosi, todėl stengiamės padėti jiems suderinti darbą su mokslais, suteikiame galimybę dirbti pusę dienos ir pasiūlome darbą arčiau namų“, – teigė N. Žioba.

Kai pernai dienraštis „Verslo žinios“ paskelbė apie tai, kad „Norfa“ moka didesnius atlyginimus nei „Maxima“, ši teigė, jog tai nėra tiesa, tačiau tikslesnių duomenų nepateikė.

Giedrė Bielskytė
Giedrė Bielskytė
© DELFI / Tomas Vinickas

„Rimi“ atstovė G. Bielskytė pažymėjo, kad darbo užmokestis priklauso nuo pareigų. „Tikrai nėra daug darbuotojų, kurie būtų linkę mokytis, kelti kvalifikaciją. Dažniausiai žmonėms užtenka esamo atlyginimo ir pareigų. Didesnio atlygio galimybės susiję su naujomis atsakomybėmis, naujais išmoktais dalykais ir naujomis pareigomis“, − teigė G. Bielskytė.

Vidutinis vagišių grobis − 40 eurų vertės

Dideli prekybos centrai visada vilioja vagis. Anot „Maximos“ atstovų, per keletą metų vagysčių atvejų parduotuvėse sumažėjo.

„Daug dėmesio skiriame vagysčių prevencijai, investuojame į apsaugos sistemas. Tačiau sparčiai didėja vagysčių sumos. Šiais metais per mėnesį šalyje vidutiniškai užfiksuojame kiek daugiau nei 800 vagysčių, vidutinė vienos vagystės suma siekia apie 40 eurų. Kauno parduotuvės šiuo atžvilgiu mažai kuo skiriasi nuo kitų didmiesčių.

Vagiama pačių įvairiausių prekių − tiek brangių, tiek vos kelias dešimtis centų kainuojančių. Vagia pačių įvairiausių sluoksnių atstovai – tiek iš pažiūros asocialūs asmenys, tiek ir tie, kurie atrodo pasiturintys ir vagia tikrai ne iš būtinybės išgyventi. Kiekvienu atveju vogti bandęs asmuo mūsų apsaugos darbuotojų yra perduodamas policijai“, – teigė N. Žioba.

„Iki“ skelbia, kad Kaune vagysčių skaičius yra šiek tiek didesnis nei kituose miestuose. „Kaune vagysčių užfiksuojama apie 15 proc. daugiau nei kituose šalies miestuose“, − sakė B. Čaikauskaitė. Anot jos, dauguma vagysčių yra smulkios ir lengvai išaiškinamos parduotuvių apsaugos darbuotojų.

Kauno rajone − kertinis „Lidl“ akmuo

Jau dirbantys prekybos centrai su nerimu, o pirkėjai − su smalsumu laukia pirmųjų „Lidl“ parduotuvių. Rinkos dalyviai svarsto, kad šis prekybos tinklas Lietuvoje atidarys iš karto 20−30 parduotuvių.

Kyla nauji prekybos centrai: kas pasikeis atėjus „Lidl“?
© Bendrovės archyvas

Kertinis akmuo tam jau padėtas: rugpjūčio pabaigoje „Lidl Lietuva“ baigė logistikos centro statybas Kauno rajono Ramučių kaime. Objektą per kiek ilgiau nei metus pastatė generalinis rangovas − bendrovė „Mitnija“. Projekto vertė siekia per 30 mln. eurų. Statinio plotas – per 42 tūkst. kv. m Iš jų 13,8 tūkst. kv. m skirta šaldymo patalpoms, 1,3 tūkst. kv. m – biurams.

„Logistikos centras – labai svarbus mūsų įmonės veiklai. Tam Kauno rajono teritorija šalia automagistralės Vilnius−Klaipėda pasirinkta neatsitiktinai: tai yra geografinis Lietuvos centras bei patogus susisiekimo taškas tarp visų šalies miestų“, − sakė „Lidl Lietuvos“ rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento vadovė Agnė Gaižauskienė.

Vis dar tebevyksta „Lidl“ parduotuvių įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat ir Kaune, statybos. Kaune pradėtos statyti kelios maisto ir kasdienio vartojimo prekių parduotuvės su maždaug 1400 kv. m ploto prekybos salėmis.

Jau žinoma, kad miesto centre „Lidl“ parduotuvių nebus. Dar pavasarį Kauno miesto savivaldybės bei Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus architektų ir urbanistų ekspertų taryba atmetė vieną „Lidl“ prekybos centro statybos projektą. Pagal jį buvo planuota centrą statyti Kaunakiemio gatvės ir Karaliaus Mindaugo prospekto sankirtoje, visai netoli „Akropolio“.

Kauno miesto savivaldybei buvo pateikti mažiausių keturių galimų „Lidl“ parduotuvių techniniai projektai. Juose buvo numatyta, kad „Lidl“ centrai iškils Europos prospekte, netoli mokesčių inspekcijos pastatų; Šiaurės prospekte, šalia Savanorių prospekto; K. Baršausko gatvėje, netoli „Molo“, kuriame jau veikia „Maxima“; taip pat Žemaičių plento ir Baltų prospekto sankryžoje, netoli didelės Šilainių turgavietės, „Norfos“ ir „Maximos“ parduotuvių. Pati „Lidl“ šių plėtros planų nekomentuoja.

„Pirmąsias parduotuves siekiame atidaryti kuo greičiau, tačiau tinklo atidarymui turime tinkamai pasiruošti – ne tik įrengti logistikos centrą, bet ir suformuoti tinkamą prekių asortimentą būsimoms parduotuvėms, todėl konkrečios tinklo atidarymo datos dar neskelbiame“, − teigė A. Gaižauskienė.

„Lidl“ atstovė teigė, kad kiekvienas sprendimas dėl sklypo parduotuvei yra labai individualus, nes jam įtakos turi veiksniai, svarbūs tiek bendrovei, tiek vietos institucijoms.

„Siekiame sudaryti sąlygas mūsų klientams patogiai apsipirkti, todėl svarbu, kad parduotuvės būtų lengvai pasiekiamos tiek pėsčiomis, tiek automobiliu“, − vieną iš sklypo pasirinkimo veiksnių nurodė pašnekovė.

Dabar „Lidl“ ieško vadovaujančio parduotuvių personalo, vėliau formuos jų kolektyvus. „Visus tuo besidominčius kauniečius kviečiame lankytis nuolat atnaujinamoje mūsų interneto svetainėje www.lidl.lt, kur pateikiame informaciją apie siūlomas laisvas darbo vietas.

Mūsų darbuotojai apmokomi „Lidl“ tinklo padaliniuose Lietuvoje ir Europoje. Karjerą pradedantiems ar jau patyrusiems specialistams siūlome puikias sąlygas profesinėms kompetencijoms vystyti, patrauklų atlyginimą, karjeros galimybių šalyje ir užsienyje“, − žadėjo „Lidl“ atstovė.

Ko baiminasi konkurentai?

Nors „Lidl“ dar neatidarė nė vienos parduotuvės, jau kalbama, kad šis tinklas pasiūlys mažesnes maisto kainas nei kiti prekybos centrai, o kai kurios prekybos grandinės apskritai gali pasitraukti iš rinkos.

„Laikomės principo nekomentuoti konkurencinės aplinkos. Mūsų nuomone, tik pats vartotojas sprendžia, kuria prekybos įmone pasitikėti“, − sakė A. Gaižauskienė.

Anot jos, tinklo parduotuvių asortimentą sudarys aukštos kokybės tarptautinių ir „Lidl“ privačių prekių ženklų gaminiai: mėsos gaminiai, šviežia mėsa, pieno produktai, šaldyti produktai, švieži vaisiai ir daržovės, duonos ir pyrago gaminiai bei kt. Per reguliariai vyksiančias akcijas palankiomis kainomis bus galima įsigyti maisto produktų, tekstilės, namų apyvokos, higienos, kosmetikos, elektros, laisvalaikio prekių, žaislų ir pan.

„Visose šalyse, kuriose dirbame, turime savarankiškai veikiančius logistikos centrus, bendradarbiaujame su vietos tiekėjais, kurie gali pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį. Jiems siūlome galimybę tiekti savo prekes mūsų tinklui užsienyje“, − teigė A. Gaižauskienė.

Tam tikri faktai, kurie pasako apie „Lidl“ pajėgumus. „Schwarz“ įmonių grupė, kuriai priklauso „Lidl“ parduotuvės, yra viena iš pirmaujančių mažmeninės prekybos maisto produktais įmonių Vokietijoje ir Europoje. „Lidl“ valdo apie 10 000 parduotuvių tinklą ir per 140 prekių paskirstymo centrų 26 Europos šalyse.

Plečiasi ir kitos paskirties centrai

Centrai, kuriuose galima ne tik apsipirkti, bet pramogauti, taip pat nesnaudžia ir neketina užleisti turimų pozicijų.

Prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ įsikurs didžiausias Baltijos šalyse sporto ir sveikatingumo centras „VS Fitness“, kurio plotas sieks 7,5 tūkst. kvadratinių metrų. Jis duris atvers 2016 metų rudenį.

„Čia treniruotis galės tiek teniso, sieninio, slidinėjimo, lengvojo kultūrizmo, dviračių ar kovų menų entuziastai, tiek norintys mankštintis aerobikos ar šokių salėse. Sporto klube pasiūlysime atsipalaiduoti vyrams ir moterims įrengtose atskirose pirčių zonose su poilsio kambariais“, – sakė Antanas Sakalauskas, „VS Fitness“ sporto klubų vadovas.

Vykstant minėtai plėtrai, prekybos centras ir jame įsikūrusios parduotuvės veiks įprastai.

„Plėtros darbai neturės įtakos prekybos centro veiklai. Lankytojų patogumui įrengėme dar vieną įėjimą iš galinės prekybos centro pusės, pro kurį patogiau patekti į prekybos centre įsikūrusią parduotuvę „Rimi Hypermarket“ bei kitas parduotuves“, – teigia R. Vyšniauskienė.

Baigus plėtrą, „Mega“ taps didžiausiu prekybos centru vidurio Lietuvoje, apimsiančiu daugiau nei 102 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Kauno „Akropolio“ plotas yra apie 80 tūkst. kv. m, Vilniaus „Akropolio“ – 110 tūkst. kv. m.

Planuojama, kad „Megos“ nuomininkų skaičius pasieks 200. Į plėtros projektą Rakauskų šeimos valdoma AB „Baltic Shopping Centers“ kartu su projektą finansuojančiu banku „Swedbank“ investuos 45 mln. eurų.

Kyla ketvirtieji „Senukai“

Aleksote auga ketvirtasis statybos, remonto ir buities prekių tinklo prekybos centras „Senukai“. Statydamas naują prekybos centrą, kuris duris atvers jau rudenį, prekybos tinklas atnaujina ir paties mikrorajono aplinką. Prekybininkai į šiuos darbus ketina investuoti beveik 400 tūkstančių eurų.

„Mums svarbu, kad pirkėjai gerai jaustųsi ne tik parduotuvėje, bet ir važiuodami ar eidami link jos. Todėl, kai statome naujus prekybos centrus, prireikus, savo lėšomis atnaujiname kelius, įrengiame sankryžas, gatvių apšvietimą“, − sako prekybos tinklo „Senukai“ rinkodaros direktorė Inga Jočienė.

„Senukų prekybos centro“ personalo direktorė Žaneta Venskavičienė sako, kad renkant personalą į 70 naujai sukurtų darbo vietų, buvo galvojama apie darbuotojui patogią pasiekti vietą.

„Komanda suburta iš naujai priimtų ir iš kitų tinklo parduotuvių perkeltų darbuotojų, kuriems naujai statomas centras yra arčiau namų. Tikime, kad nemaža naujo prekybos centro lankytojų dalis bus Aleksote ir aplinkiniuose rajonuose gyvenantys žmonės“, – teigia Ž. Venskavičienė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Trumpas pareiškė norįs įvertinti „Google“ ryšius su Kinija

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) antradienį pareiškė pageidaujantis, kad jo...

Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą (119)

„Swedbank“ minimas dar vienoje skandalingoje istorijoje. Žiniasklaidoje rašoma, kad bankas...

TVF ieškos naujo vadovo arba vadovės, nes Ch. Lagarde nusprendė trauktis (2)

Rugsėjo 12 dieną dabartinė Tarptautinio valiutos fondo ( TVF ) vadovė Christine Lagarde ketina...

Kurios įmonės pernai labiausiai pagausino darbuotojų: čempionės ir autsaiderės

Tarp pernai metais labiausiai personalą gausinusių Lietuvos įmonių itin dažnai mirgėjo...

Nausėda kviečia Lenkijos banką į Lietuvą (389)

Varšuvoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakvietė Lenkijos banką atidaryti...

Top naujienos

Bakas: Skvernelis yra Seimo valdančiųjų partijų lyderių įkaitas (149)

Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ( LVŽS ) frakcijos durimis Seime trenkęs...

Milžinų keliais Šiaurės Airijoje keliavę lietuviai: sunku patikėti, kad tai sukūrė gamta (64)

Pirmoje pasakojimo apie Šiaurės Airiją dalyje pasakojau, kad šią Jungtinės Karalystės...

Barbariškai traumuotam Slavickui koja sulaužyta dviejose vietose, operuos Belgrade specialiai DELFI iš Belgrado

Pasitvirtino niūriausios prognozės: Marijampolės „Sūduvos“ gynėjui Vaidui Slavickui...

Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą (119)

„Swedbank“ minimas dar vienoje skandalingoje istorijoje. Žiniasklaidoje rašoma, kad bankas...

„Sūduva“ su Čempionų lyga atsisveikino be kraupiai traumuoto Slavicko gynėjui sulaužyta koja (93)

Antradienį vakare Čempionų lygos pirmo atrankos etapo atsakomosiose rungtynėse Marijampolės...

Patarėjai prisiminimus apie darbą su Grybauskaite išliejo feisbuke (374)

Dešimt metų Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė penktadienį perdavė naujajam prezidentui...

Ciklonas siautės Lietuvoje: sinoptikai skelbia, kuriuos miestus užgrius liūtis (2)

Trečiadienio orus ir toliau lems į rytus nuo Lietuvos esantis ciklonas. Po debesuotos nakties daug...

Europos Parlamentas išrinko Ursulą von der Leyen naująja Europos Komisijos vadove (126)

Vokiečių politikė Ursula von der Leyen antradienį užsitikrino Europos Parlamento palaikymą ir...

Nausėda turi konkrečių pasiūlymų dėl moterų į ministrų postus žada susitikti su valdančiaisiais (87)

Prezidentas Gitanas Nausėda ketina šią savaitę susitikti su valdančiųjų partijų atstovais...

Nausėda svarsto dialogą su Baltarusija (100)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esantis pasirengęs gerinti santykius su Baltarusija, bet žada...