aA
Vis stip­rė­jan­ti kon­ku­ren­ci­ja ir „ma­žė­jan­tis“ pa­sau­lis ska­ti­na vers­li­nin­kus im­tis pa­čių įvai­riau­sių prie­mo­nių, kad tik pri­trauk­tų klien­tus. Vie­nas iš įdo­mes­nių žings­nių – kva­pų mar­ke­tin­gas.
Kvapų marketingo specialistas: „Va­ni­lės kva­pą su­ga­di­no tak­sis­tai“
© Shutterstock nuotr.

Griau­na mi­tus

Dau­ge­lis rek­la­mos spe­cia­lis­tų pa­sva­jo­ja – kaip bū­tų ge­rai, kad kur­da­mi rek­la­mą ga­lė­tu­me pa­nau­do­ti ne tik vaiz­dą ir gar­są, bet ir kva­pą. Var­to­to­jas vi­sa­da yra leng­viau pa­vei­kia­mas, kai suak­ty­vi­na­ma uos­lė. Kai ku­rie ty­ri­mai ro­do, kad dau­giau nei 70 pro­c. vi­sų žmo­gaus emo­ci­jų pa­rem­tos kva­pais, ku­riuos jis užuo­džia, o ne tuo, ką jis ma­to ar gir­di. Kva­pai nau­do­ja­mi tam, kad bū­tų ga­li­ma ma­ni­pu­liuo­ti pir­kė­jais.

Švie­žiai iš­kep­tos duo­nos ir gri­ly­je kep­tos mė­sos kva­pas nuo neat­me­na­mų lai­kų pa­ža­di­na žmo­nių ape­ti­tą, net ta­da, kai vi­siš­kai ne­si­no­ri val­gy­ti. Mais­to aro­ma­tas žmo­gų ver­čia bėg­ti ten, iš kur sklin­da šis kva­pas. Ži­no­ma, šiuo­lai­ki­nis žmo­gus apie tai ne­gal­vo­ja, vis­kas vyks­ta pa­są­mo­nė­je, tik vė­liau spon­ta­niš­kas jaus­mas išau­ga į no­rą pa­val­gy­ti. Ape­ti­tas pa­ža­din­tas, o pa­val­gy­ti nė­ra kur. To­kią si­tua­ci­ją psi­cho­lo­gai va­di­na ne­baig­to veiks­mo efek­tu.

To­dėl žmo­gus ieš­ko kur pa­val­gy­ti ar­ba per­ka mais­to pro­duk­tų dau­giau nei jam rei­kia. Dau­ge­lis ma­no, kad, siek­da­mos to­kio efek­to, par­duo­tu­vės ir ke­pyk­lė­lės spe­cia­liai ry­tais prieš dar­bą purš­kia pa­tal­pas duo­nos ir švie­žių ke­pi­nių kva­pais. „Tik­rai ne vi­sur rei­kia sin­te­ti­nių kva­pų“, – mi­tus griau­na kva­pų spe­cia­lis­tas Ig­nas Gai­ga­las. „Įsi­vaiz­duo­ki­te – pre­ky­bos cent­re vei­kian­ti ke­pyk­lė­lė, ku­rio­je nuo­la­tos kros­ny­je ke­pa ban­de­lės, sau­sai­niai, duo­na – ten kva­pų ir taip pa­kan­ka. Su­kur­ti dirb­ti­nai to­kį su­bti­lų, bet kar­tu ir ga­lin­gą efek­tą yra la­bai sun­ku“, – sa­ko jis.

Moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad kva­pai tu­ri mil­ži­niš­ką įta­ką žmo­nių nuo­tai­kai, jaus­mams, el­ge­siui. Kva­pai ke­liau­ja tie­siai į sme­ge­nis, nu­si­neš­da­mi ten ir tam tik­rą in­for­ma­ci­ją. Są­mo­nin­gai to kont­ro­liuo­ti ne­ga­li­me. Juk daž­nai bū­na, kad įei­ni į na­mus ar pa­tal­pą ir, pa­ju­tus pa­žįs­ta­mą kva­pą, at­si­ran­da sau­gu­mo jaus­mas, už­plūs­ta ge­ros emo­ci­jos. O ki­tur, net pa­tys ne­ži­no­me ko­dėl, bū­ti ne­ma­lo­nu. Bū­tent šia kva­pų sa­vy­be, pa­de­dan­čia kont­ro­liuo­ti mū­sų emo­ci­jas, re­mia­si kva­pų mar­ke­tin­gas.

Kve­pa­lai – „Guc­ci“, su­kne­lė – „Lin­dex“

„Pa­ma­žu įsi­są­mo­ni­na­me, kad kva­pu ga­li­me daug ką kont­ro­liuo­ti. Ne tik par­duo­tu­vė­se, bet ir biu­ruo­se, klien­tų ap­tar­na­vi­mo vie­to­se“, – sa­ko spe­cia­lis­tas. Pa­sak jo, lie­tu­viai yra la­bai iš­ran­kūs kva­pams. Mes no­ri­me bū­ti ge­res­ni, la­biau pa­si­tem­pę nei esa­me iš tik­rų­jų. Tai at­si­spin­di ir mū­sų pa­si­rin­ki­muo­se. „Lie­tu­viai per­ka­si la­bai pra­ban­gių di­zai­ne­rių kve­pa­lus, jų vo­nios kam­ba­riuo­se ar ant kos­me­ti­kos sta­le­lių sto­vi po ke­le­tą „Cha­nel“, „Guc­ci“, „Ver­sa­ce“, „YSL“, „Pra­da“ kve­pa­lų bu­te­liu­kų, ta­čiau per­žiū­rė­ki­te jų gar­de­ro­bą – ar tu­ri nors vie­ną ori­gi­na­lų „Guc­ci“ ar „Ver­sa­ce“ rū­bą? Į kva­pus mes in­ves­tuo­ja­me la­bai daug, o rū­be­lis daž­nai vi­sai ne­si­pai­šo į tą kom­pa­ni­ją“, – sa­ko I. Gai­ga­las.

Prie to­kių įpro­čių tai­ko­si ir pre­ky­bos cent­rai iš pa­sku­ti­nių­jų ko­vo­da­mi su vir­tua­lio­mis par­duo­tu­vė­mis. Par­duo­tu­vė­se jau se­niai ne­bes­kam­ba bet ko­kia ra­di­jo sto­tis – pa­ren­ka­ma spe­cia­li mu­zi­ka, daik­tai gra­žiai su­dė­ti, idea­liai ap­švies­ti. Bū­tent ap­švie­ti­mui ir vit­ri­noms kas­met ski­ria­mos vis di­des­nės in­ves­ti­ci­jos. „Jei dau­ge­ly­je par­duo­tu­vių anks­čiau bū­da­vo pa­pras­tos lem­pos, tai da­bar ha­lo­ge­nų ir LED lem­pu­tės plies­kia taip, kad pa­ma­tę vit­ri­no­je ba­tu­kus iš­kart jų už­si­no­ri ir ne­ga­li praei­ti. O na­muo­se pa­ste­bi, kad tie ba­tu­kai vit­ri­no­je kaž­kaip ge­riau at­ro­do. Tas pa­ts ir su kva­pais – par­duo­tu­vės sa­vo pa­tal­pas kvė­pi­na so­li­džiais, pra­ban­giais, vy­riš­kais aro­ma­tais“, – sa­ko spe­cia­lis­tas.

Ne­mėgs­ta­me ro­žių

Pa­sak spe­cia­lis­to, lie­tu­viai ne­mėgs­ta ro­žių ir jaz­mi­nų kva­pų, nors pa­sau­ly­je jie vie­ni iš po­pu­lia­riau­sių. Gal jie mums aso­ci­juo­ja­si su so­vie­ti­ne praei­ti­mi, sie­ja­si su ne­lais­ve ir ma­žu pa­si­rin­ki­mu bei at­ro­do se­na­ma­diš­ki. „Vo­kie­čiai prieš dve­jus me­tus iš ko­lek­ci­jos išė­mė san­da­lo kva­pą. Gal­vo­ju, ko­dėl – juk Lie­tu­vo­je šį kva­pą la­bai mėgs­ta. Jiems, ma­nau, šis kva­pas aso­ci­juo­ja­si su imig­ran­tais iš ry­tų, tad tai lyg sa­vo­tiš­kas pro­tes­tas, sie­kis pa­ro­dy­ti, kad mes no­ri­me eu­ro­pi­nio spren­di­mo, o ne ry­tie­tiš­ko“, – sa­ko I. Gai­ga­las.

Kva­pų ka­ra­liu­mi ga­li­ma va­din­ti cit­ru­sų kva­pą. Jį mėgs­ta dau­ge­lis, o ir šio kva­po ne­ša­ma ak­ty­vi ener­gi­ja bei šva­ros įspū­dis tin­ka dau­ge­liui. Ja­po­ni­jo­je la­bai po­pu­lia­ru ofi­sų erd­ves kvė­pin­ti cit­ri­nų kva­pu, nes jis pa­de­da su­si­kaup­ti. Prie ly­de­rių bū­tų ga­li­ma pri­skir­ti ir va­ni­lės aro­ma­tą. Me­džia­gos, ku­rio­se yra va­ni­lė, pa­de­da ma­žin­ti stre­są. Šis kva­pas la­bai tin­ka­mas klien­tų ap­tar­na­vi­mo, ža­lų su­re­gu­lia­vi­mo cent­ruo­se. Jis pa­leng­vin­tų dar­bą ir įmo­nė tik­rai už­si­dė­tų pliu­są prieš klien­tą, nes šis kva­pas ap­ra­mins tiek klien­tą, tiek dar­buo­to­ją ir pa­dės „nu­leis­ti ga­rą“ bei pa­ban­dy­ti su­tar­ti. „De­ja, va­ni­lę su­ga­di­no mums tak­sis­tai“, – šyp­so­si I. Gai­ga­las. Bet mums li­kęs dar vie­nas „drau­giš­kas“ kva­pas – ka­vos ir šo­ko­la­do. Juk atė­ju­siam sve­čiui vi­sa­da pa­siū­lo­me ka­vos, tad mū­sų pa­są­mo­nė­je šis kva­pas pa­žįs­ta­mas kaip drau­giš­ku­mo, ar­tu­mo, bend­ra­vi­mo sim­bo­lis.

Kiek­vie­na ša­lis tu­ri sa­vo kva­pą – ly­de­rį. Pa­vyz­džiui, Ru­si­jo­je po­pu­lia­rūs žie­dų, ke­pi­nių kva­pų mi­ši­niai, pri­me­nan­tys mo­te­riš­kus kva­pus. Lie­tu­vo­je ab­so­liu­tūs ly­de­riai yra vy­riš­ko cha­rak­te­rio mi­ši­niai, ne­nus­pė­ja­mi, neaiš­kūs, ka­da net ne­sup­ra­si, iš ko jie su­da­ry­ti. Ne­po­pu­lia­ru kve­pė­ti aiš­kiu kva­pu – obuo­liais, va­ni­le, ro­že. Vo­kie­čiai mėgs­ta gry­ną ir aiš­kų kva­pą.

Ką pa­si­rink­ti na­muo­se?

Pa­sak spe­cia­lis­to, svar­biau­sia rink­tis ko­ky­biš­ką ir tik­rai „svei­ką“ pro­duk­tą. „Dau­ge­lis mėgs­ta pirk­ti vi­so­kius smil­ka­lus, ta­čiau re­tas pa­si­do­mi, ką de­gi­na, ko­kios me­džia­gos nau­do­tos, o juk de­gant net ir ne­pa­vo­jin­ga me­džia­ga ga­li virs­ti tok­siš­ka“, – sa­ko I. Gai­ga­las.

Dar tu­rė­tu­me ne­pa­mirš­ti ne tik tei­sin­gai pa­si­rink­ti aro­ma­tą, bet ir jo ne­pa­dau­gin­ti. Pa­tal­po­se re­ko­men­duo­ja­mi drau­giš­ko cha­rak­te­rio, tin­kan­tys ab­so­liu­čiai kiek­vie­nam, or­ga­niš­kai įsi­lie­jan­tys ir švel­naus cha­rak­te­rio kva­pai. La­bai svar­bu tei­sin­gai kva­pą su­po­ruo­ti su pa­tal­pos spal­va. Tam­ses­nei pa­tal­pai tiks vie­noks kva­pas, ryš­kes­nių spal­vų – ki­toks, o švie­siems kam­ba­riams – dar ki­toks. Pa­vyz­džiui, me­džio na­tos ge­riau skam­bės tam­ses­nė­je, rus­vų at­spal­vių pa­tal­po­je, rau­do­nų­jų ser­ben­tų kva­pas rei­ka­lau­ja gai­vos – pur­pu­ri­nės, in­ten­sy­vios spal­vos, va­ni­lė ge­riau uo­džia­si švie­sio­je, ypač bal­to­je, ap­lin­ko­je, spyg­liuo­čių esen­ci­jai rei­kė­tų šva­rios, ste­ri­lios ap­lin­kos, me­lio­no kva­pas nie­ka­da ne­tiks mo­der­nio­je, stik­lo ar ak­mens ap­lin­ko­je.

Jei sie­kia­te išug­dy­ti lo­ja­lu­mą, su­kur­ti so­li­du­mo ir sta­bi­lu­mo įspū­dį, kva­po ne­rei­kė­tų keis­ti, ge­riau pa­si­rink­ti vie­ną ir tik jį nau­do­ti. Ge­riau­sia rink­tis vy­riš­kus aro­ma­tus, nes jie pa­tin­ka ir mo­te­rims, o mo­te­riš­kų dau­ge­lis vy­rų ne­pa­mėgs. Orien­tuo­tiems į jau­ni­mą rei­kė­tų rink­tis vai­si­nius, gė­lių aro­ma­tus, ne­bi­jo­ti pa­si­rink­ti įžū­les­nių, cha­rak­te­rin­ges­nių aro­ma­tų. Juos ga­li­ma keis­ti at­si­žvel­giant į se­zo­ną.

etaplius.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Galimybių dirbti vienu metu keliems darbdaviams gausiau, bet taip dirbančių – mažiau

Kas penktas lietuvis šalia pagrindinio darbo turi vieną, du ar dar daugiau papildomų arba...

Siūlo gerinti alkoholio gamintojų padėtį (20)

Kai kurie parlamentarai siūlo alkoholinių gėrimų gamintojams leisti gaminti daugiau produkcijos ir...

Maisto pramonės atstovai įvardijo, kiek kils kainos: staigmenas lentynose išvysime kitų metų pradžioje (186)

Lietuvos statistikos departamento spalio mėnesio duomenys parodė, kad per metus maisto produktai ir...

Siūloma, kad taromatai priimtų ne visus butelius (76)

Seimo narys siūlo kiek padidinti mažiausias gėrimų pakuotes, dalyvaujančias užstato sistemoje....

Įspėja, kad įmonių, patiriančių bėdų dėl Kinijos veiksmų, daugės: kiekvieną dieną bus nuostoliai (267)

Kinijos jūrų uostuose stabdomos prekės iš Lietuvos – pirminiais duomenimis, užstrigo apie 300...

Top naujienos

Baltarusiškos propagandos kūrybos užkulisiai: parodė neįtikėtinas režimui tarnaujančių migrantų istorijas

Baltarusijos pradėtame hibridiniame kare vienas iš svarbiausių ginklų – propaganda....

Laisvės partija iškėlė ultimatumą konservatoriams? Koalicijos likimas – netikėtose rankose (144)

Šią savaitę paaiškėjo kaina, kurią konservatoriai ir Liberalų sąjūdis turi sumokėti už...

Skelbiama, kad užfiksuotas didžiausias omikron atmainos protrūkis Europoje bendrovės visoje Europoje atsisako kalėdinių vakarėlių (41)

Po įmonės kalėdinio vakarėlio Norvegijoje nauja koronaviruso omikron atmaina nustatyta...

Kritikai čiaupiasi: kiek aukštai Eurolygoje gali ropštis šis „Žalgiris“? (44)

Sezono starte užsitęsusį įšalą įveikęs Kauno „Žalgiris“ šiuo metu yra vienas...

Nacionalistinių partijų susitikime Varšuvoje – ir Tomaševskis pavojaus dėl Rusijos veiksmų neįžvelgia (5)

Nacionalistinių partijų lyderių susitikime Varšuvoje šeštadienį dalyvaujantis Lietuvos lenkų...

Naujo paminklo Salomėjai Nėriai iniciatoriai: svarbiausia – ne griauti, o kurti (29)

Tik nuo pjedestalo „nulipus“ Petro Cvirkos paminklui ir puse lūpų vėl sugrįžtant kalboms apie...

Galimybių dirbti vienu metu keliems darbdaviams gausiau, bet taip dirbančių – mažiau

Kas penktas lietuvis šalia pagrindinio darbo turi vieną, du ar dar daugiau papildomų arba...

Sukrėsti kauniečiai lanko naktį padegtą eglutę: pirmą kartą matomas toks makabriškas vaizdas situaciją pakomentavo eglės kūrėja (182)

Šeštadienio rytą į Kauno Rotušės aikštę rinkosi sukrėsti kauniečiai norėdami apžiūrėti...

Blinkevičiūtė negaili kritikos Dulkiui: jis tinkamai nesusitvarko su pareigomis pakomentavo kolegų perbėgimus pas Skvernelį: kai kas labai nustebino (177)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad sveikatos...