Blizga ir nenublizginta
Į naująją spaudyklą užsukome be išankstinio suderinimo, kaip paprasti klientai, tik, aišku, be obuolių. Jautėmės gal ir nelabai mandagūs, bet žinojome, kad pamatysime realų, o ne svečiams nublizgintą vaizdą.
„Žmonėms patinka tai, kad pas mus švaru ir tvarkinga. Taip yra ne todėl, kad dirbame pirmus metus, tiesiog toks mūsų principas – ceche turi būti švaru. Šiandien jau esame pagaminę maždaug 400 maišelių, bet, patys matote, – žodžiai nesiskiria nuo realybės“, − sako cecho šeimininkas Artūras Grubliauskas.
Jis Dubysos regioniniame parke, kraštovaizdžio draustinyje Raseinių rajone, turi kaimo turizmo sodybą „Prie Dubysos“.
Be kitų kaimo turizmo sodyboje įprastų paslaugų, organizuoja žygius baidarėmis Dubysos upe.
„Rugsėjo pradžioje baidarių sezonas baigiasi, todėl nutarėme imtis dar vieno sezoninio verslo“, − neslėpė pašnekovas.
Sulčių spaudimas ir kaimo turizmo sodyba – šeimos verslas: Domeikavoje sukasi tėtis Artūras su sūnumi Tadu, Jonavoje šeimininkauja Grubliausko dukra su vyru.
Cechas pradėjo veikti nuo rugsėjo 1-osios, bet iš pradžių didelio ažiotažo nebuvo, spaudykla dirbdavo kas antrą dieną, o nuo rugsėjo 25-osios verslas pradėjo įsisiūbuoti.
Per dieną A. Grubliauskas išspaudžia daugiau nei 800 pakelių arba 4 tūkst. l sulčių. „Šis kiekis – ne riba, esame pajėgūs pagaminti ir 5 tūkst. Mūsų įranga naši – 100 l sulčių išspausti neprireikia nė 10 min.“ − teigė pašnekovas.
Šiame versle įtempčiausias darbymetis – savaitgaliai.
Paklaustas, kada ilsisi, A. Grubliauskas tik šypsojosi: „Baigsis spalis, nukris obuoliai, tada ir bus laisvadieniai. Dabar darbo diena prasideda 8 val. Namo išvažiuoju paskutinis, 9 ar net 10-tą vakaro, išplovęs įrangą (tai užima apie 2 val.) ir sutvarkęs cechą.“
Savos tik darbo rankos
Nedideliame, bet tvarkingame pastate sumontuota slovėniška ir vengriška įranga. Presas ir traiškyklė pagaminti Vengrijoje, kiti mechanizmai – Slovėnijoje. A. Grubliauskas neslėpė, kad pasirinkta įranga nėra pigi, ji kainavo apie 50 tūkst. eurų.
Neslėpė ir to, kad sulčių gamybos įrangą nuomojasi. „Ji draugų. Jie mums ne tik davė patarimų, bet ir leido naudotis vardu „Savos sultys“.
Tai – 6 metus veikiantis sulčių spaudyklų tinklas, išsidėstęs visoje Lietuvoje. Iš jų perkame ir pakuotes: dviejų rūšių ir skirtingos talpos maišelius bei kartonines dėžutes“, − pasakojo A.Grubliauskas.
Vyriškis naujame versle nesijaučia užtikrintas, nes cechas įrengtas taip pat nuomojamose patalpose.
„Valda pardavinėjama jau kelerius metus. Jei atsiras pirkėjas, ir jis nenorės mūsų kaimynystės, teks keltis kitur. Nesvarbu, kad su dabartiniais savininkais pasirašėme ilgalaikę sutartį“, − sakė pašnekovas.
Geriausia reklama – iš lūpų į lūpas
Į naująją spaudyklą kviečia vos 2 reklaminiai stendai Domeikavoje.
„Sargėnai – jau miestas, čia kainos didesnės, abejoju, ar investicijos į reklamą atsipirks per 2,5 mėnesio. Turime „Facebook“ paskyrą, skelbiamės „Skelbiu“, bet esame įsitikinę, kad geriausia reklama – iš lūpų į lūpas“, − pastebėjimais dalijosi spaudyklos šeimininkas.
Jis nesitiki, kad per pirmus ar antrus metus spaudyklos įrengimas atsipirks, bet svajoja ateityje įrangą nusipirkti.
„Tik pradėjus verslą prognozuoti, kaip seksis, sunku. Viskas priklausys nuo derliaus, nuo obuolių. Tai, kad derlius didelis, nieko nereiškia. Šiemet obuoliai greitai pūva, klientai skundžiasi, kad daug jų tenka išmesti“, − pastebėjimais dalijosi A. Grubliauskas.
Dirba dėl vardo
Jis neslėpė, kad pirmi metai sunkūs, kol kas siekiama užsitarnauti gerą vardą: „Mūsų koziris – švara, greitis ir geri santykiai su klientais. Konkurencija didžiulė, 10 km spinduliu veikia mažiausiai 5 sulčių spaudyklos, vien prie Lapių kelio esu suskaičiavęs 4. Yra „Obuolių namai“, yra spaudyklos Šilainiuose ir Vilijampolėje, o kiek dar diedukų senoviškai spaudžia į vadinamuosius bankeriukus.“
Naujojoje spaudykloje stengiamas suktis taip, kad klientams nereikėtų laukti, nepasitaikė, kad užsakymui atlikti prireiktų 3 dienų: „Pavyzdžiui, visiems šiandien atvežusiems pažadėjome, kad sultis iki vakaro bus galima atsiimti. Žinoma, pasitaiko visko, stringa įranga, be to, Domeikavoje vyksta intensyvios statybos, gana dažnai dingsta elektra, tada savo žodžio tesėti negalime.“
Ne vienas klientas prisipažino tokią įrangą matąs pirmą kartą. „Juostiniai presai yra juostiniai presai, ne kokie marliai. Jie pagaminti iš nerūdijančio metalo, brangūs, bet pasiteisina. Juosta nuolat plaunama, todėl visada yra švari, apačioje sumontuoti ne tik šepečiai, bet ir aukšto spaudimo siurblys. Sutraiškyta masė iš traiškyklės patenka ant švaraus diržo, todėl sultys yra be jokių priemaišų. Žinoma, natūralus produktas negali būti be drumzlių, nors sultys ir leidžiamos per filtrus. Be to, ši įranga išspaudžia šiek tiek daugiau sulčių nei kitos“, − privalumus vardijo pašnekovas.
Jo žodžiais, sulčių išeiga labiausiai priklauso nuo obuolių (skintas atseikės daugiau nei krituolis), jų dydžio ir veislės.
„Bene sultingiausi liaudiškai vadinami papinkomis, o skaniausios sultys – „Auksių“. Žinoma, skanūs ir miksai: su apelsinais, morkomis, melionais“, − pasakojo Artūras.
„Savos sultys“ Domeikavoje priima ne tik obuolius, bet ir aronijas, vynuoges – viską, ką atgabena klientai. Aišku, bando jiems patarti, kad nepasiteisins sultys iš keliasdešimties kilogramų moliūgų ir maišo obuolių.
„Neseniai buvo būtent toks atvejis, perspėjome, kad sultys nebus skanios, bet sulaukėme atsakymo, kad moliūgai šiemet taip puikiai užderėjo, kad net nežino, kur dėti derlių. „Gerdami į sultis įpilsime kokio nors sirupo, jos bus skanesnės“, − prisiminė užsakovų argumentą spaudyklos šeimininkas.
Panašu, kad šie metai – moliūgų, nes jų į spaudyklą atveža dažnas klientas.
Ne mažiau 3 maišai
Jei atvežamas didesnis kiekis obuolių, tarkime, 10 maišų, spaudėjas užsakymą sutinka skaidyti į 3 dalis: iš 3 maišus obuolių spaudžia sultis su burokėliais, iš 4 – su morkomis, likusius − su vynuogėmis ar šiemet populiariais moliūgais.
Jei nepavyko surinkti 70 kg, į šią spaudyklą važiuoti neverta, tai – mažiausias iš vieno užsakovo priimamas kiekis.
Jei spaudžiamos maišytos sultys, po kiekvieno užsakymo įranga plaunama, maži kiekiai „suryja“ darbo laiką. „Mums naudingiausia, kai atgabenama daug obuolių. Kol kas didžiausiais atvežtas kiekis buvo 28 maišai. Kaip sakoma, klientas – visada teisus, kaip prašo, taip ir darome“, − šypsojosi verslininkas.
A. Grubliauskas pastebi, kad vis dar yra įtarių žmonių, primygtinai klausiančių, ar tikrai sultys bus išspaustos iš jų obuolių. Jei mato, kad žodžiu netikima, juos aptarnauja be eilės ir leidžia stebėti visą procesą. Aišku, jei taip nutinka savaitgalį, kai eilėje laukia 50 padėklų, pasiūloma paskambinti ir pakviesti, kai ateis jo eilė.
Verslininkas visą procesą yra apgalvojęs iki smulkmenų. Kiekvieno kliento obuoliai iškraunami ant atskiro padėklo ir pridedamas lapelis su užsakovo vardu, pavarde, telefono numeriu, obuolių kiekiu, į kokią tarą pilstyti gatavą produkciją ir atgabenimo data. Tas lapelis nukeliauja visą kelią per cechą ir galop yra priklijuojamas prie padėklo su sultimis.
Patiems pasterizuoti sultis ir pilstyti į stiklainius, atrodo, jau nebemadinga. Bidone ar kitoje taroje namo iš spaudyklos jas išsigabena vos 1 proc. žmonių.
