„Krizė, ar pandemija, ar dar kokia neganda – Lietuvoje visuomet atsiras dideles apyvartas darančių ir labai efektyviai veikiančių įmonių, – sako įmonių kreditingumą vertinančios tarptautinės bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – gaila tik, kad ne visos jos adekvačiai atsilygina savo darbuotojams“.

„Mūsų analitikai vertino visų įmones, kurių pernai metų apyvarta buvo lygi ar viršijo pusę milijono eurų, o veiklos rezultatas buvo teigiamas ar bent nulinis. Skaičiuodami apyvartą, tenkančią vienam darbuotojui, ėmėme personalo 2020 metais vidurkį, o taip pat suskirstėme apyvartos čempiones pagal veiklas, nes galimybės uždirbti dideles pajamas skirtinguose sektoriuose nevienodos.

Kaip rodo JAV kompanijos „Tipalti“ pateikiama informacija, didžiausiomis pajamomis vienam dirbančiajam pasižymi energetikos, sveikatos apsaugos, finansų, telekomunikacijų ir maisto, gėrimų bei tabako įmonės. Pasižiūrime, ar panašiai susidėlios ir lietuviški apyvartos vienam darbuotojui lyderiai,“ – kviečia „Creditreform Lietuva“ direktorius.

Šaka – nesvarbu, svarbu – kontrolė

Kaip rodo surinkti duomenys, Lietuvoje daugiausiai pajamų vienam darbuotojui tenka pačių įvairiausių sektorių įmonėse, į kurias pažiūrėjus įdėmiau, dažnai paaiškėja, kad tai iš tikro valdančiosios, kontroliuojančiosios, holdinginės įmonės, akumuliuojančios joms pavaldžių įmonių ar visos grupės pajamas. Todėl jose dažniausiai matome tik vieną-kelis darbuotojus, o apyvarta, tenkanti vienam, tiesiog glumina, komentuoja analitikai.

Štai profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje pajamomis vienam dirbančiajam išsiskiria bendrovė „Naujasis Užupis“, kuri realiai užsiima statybų, o konkrečiai – didelio kvartalo Užupyje – vystymu. Vienam įmonėje dirbančiam asmeniui turime net 45 mln. eurų apyvartos ir net 17,1 mln. eurų pelno. Apie atlyginimą kalbėti neišeina, nes jie viešinami tik, jei įmonėje dirba daugiau nei trys darbuotojai.

O jei minėtame sektoriuje pabandysime surasti 10 ir daugiau darbuotojų turinčią įmonę su rekordine apyvarta, tai bus „Jungtiniai projektai“, kur vienam iš beveik 16 darbuotojų tenka po 537,5 tūkst. eurų apyvartos ir kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų vidutinė alga.

Apyvarta didžiulė, algos nelabai

Antra didžiausią pelną darbuotojui daranti įmonė užsiima didmenine ir mažmenine prekyba. UAB „Reltina“ turi du darbuotojus, kurių kiekvienam tenka po 21,3 mln. Eur pajamų ir 1,3 mln. Eur pelno. Jos kolegė beveik 12 darbuotojų 2020-aisiais turėjusi „Fleet Union“ (15,9 mln. Eur apyvarta vienam) savo personalui 2020 m. vidutiniškai mokėjo 2,2 tūkst. eurų atlyginimą.

Trečioje vietoje turime statybininkus – „Žalgirio“ stadiono teritoriją plėtojančią bendrovę „Promola“, kuri samdo vieną darbuotoją. O jam tenka net 17,2 mln. Eur pajamų ir 5,1 mln. Eur pelno. Jei žiūrėsime į daugiau personalo turinčius statybininkus, apyvarta vienam išsiskiria „Inhus“ (1,7 mln. Eur apyvarta ir 3,5 tūkst. Eur. vidutinė alga).

Energetikai efektyvūs ir pas mus

Ketvirtoje vietoje atsidūrė vėjo energetiką vystanti bendrovė „Amberwind“, kurios vienam darbuotojui vėlgi tenka kone 15 mln. Eur apyvarta ir 5,6 mln. Eur pelnas. Tarp darbuotojais gausesnių to paties sektoriaus kompanijų išsiskiria „Inter Rao Lietuva“ su 25 darbuotojais, kuriems mokama vidutiniškai po 11,4 tūkst. Eur alga, o tenkanti apyvarta siekia 5,3 mln. Eur. Beje, šios kompanijos atlyginimas – pats didžiausias iš apyvartos vienam darbuotojui rekordininkių.

Penkti transportininkai su bendrove „Nansena“, kurioje vienas ir vienintelis darbuotojas pernai pasiekė 9,2 mln. Eur apyvartą ir gavo 20 tūkst. Eur pelną. Didesnių kompanijų grupėje pirmavo „Belintertrans Baltic“, įdarbinusi 10 darbuotojų ir pasiekusi 348 tūkst. Eur apyvartą kiekvienam bei mokėjusi 3062,8 Eur atlyginimą.

Po transporto sektoriaus seka administracinę ir aptarnavimo veiklą deklaravusi ir sunkiasvorių transporto priemonių nuoma bei lizingu užsiimanti įmonė „ME Trailers“, kurios 29 darbuotojai dalinasi po 6,4 mln. Eur apyvartos ir po beveik 700 tūkst. Eur pelno, o atlyginimo vidurkis sudaro 2 616 Eur.

Neblogus pinigus „varto“ ir žemės ūkio bendrovės, teigiama pranešime. Štai ŽŪK „Plant“ su dviem darbuotojais pernai pasiekė 5,8 mln. Eur apyvartą ir uždirbo 3 tūkst. Eur pelną kiekvienam. Iš didesnių žemės ūkio įmonių išsiskyrė „Ekenex“, samdžiusi 12 darbuotojų ir vienam jų padariusi 242 tūkst. Eur apyvartą. Vidutinis atlyginimas siekė 2158,19 Eur.

Ir tik po žemės ūkio verslų sutinkame informacinių technologijų ir ryšių sektoriaus įmonę. Mažoji bendrija su savotišku pavadinimu „Muilo burbulai“ pernai metais vienam savo darbuotojui pasiekė 4,7 mln. Eur apyvartą, o pelnas sudarė 390 tūkst. Eur. Skaitlingesnių įmonių tarpe laimėjo žaidimų kūrėjai „Game Insight“ su 25 darbuotojais (apyvarta vienam – 2,9 mln. Eur, atlyginimas – 6,4 tūkst. Eur). Ne prasčiau nei šio sektoriaus pasauliniai grandai: „Apple“ (pajamos darbuotojui – 1,9 mln. USD), „Facebook“ (1,6 mln. USD) ar „Google“ valdanti „Alphabet“ (1,4 mln. USD).

Menininkai – ne menininkai

Netikėta, kad pagal apyvartos rodiklį nuo IT sektoriaus mažai atsilieka meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos atstovė. Tiesa UAB „Olifėja“ užsiima pelningu loterijų verslu, tad 19 darbuotojų pas juos pernai metais pasiekė net po 4,1 mln. Eur apyvartą, pelnas siekė po 290 tūkst. Eur, o atlyginimas – 2,5 tūkst. Eur.

Į rekordininkų sąrašą prasmuko ir švietimo sektoriuje veikianti įmonė. Tiesa, „Dream App Studio“ specializacija – programėlės mobiliesiems ir joje oficialiai darbuojasi tik vienas asmuo, kuriam tenka pustrečio milijono apyvartos ir 43 tūkst. Eur pelno. Jei imsime didesnes šio sektoriaus įmones, dėmesį verta atkreipti į „Sostinės krepšinio mokyklą“, kurioje dirbantiems beveik 12 darbuotojų tenka po 128 tūkst. Eur apyvartos, o atlyginimai panašesni į įprastus švietimo sektoriuje – 1029,35 eurų.

Pramonininkai rekordais neblizga

Pramonės įmonės su didelėmis išlaidomis įrengimams, darbo jėgai ir žaliavoms gerokai atsilieka nuo paslaugininkų ir prekybininkų. 50 dirbančiųjų samdanti ir biodegalus gaminanti bendrovė „Rapsoila“ vis dėlto sugebėjo pernai „prasukti“ net 1,2 mln. Eur apyvartą ir gauti 36 tūkst. pelną vienam dirbančiajam ir dar mokėti jam vidutinį 1 967 Eur atlyginimą.

Netoli nuo pramonininkų įsikūrė ir vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo sektoriuje besidarbuojanti UAB „Dvi jėgos“, kažkaip sugebanti išsiversti su vienu darbuotoju ir jam „suorganizuoti“ 1,7 mln. Eur pajamų ir net 22 tūkst. Eur pelno. To paties sektoriaus atstovė „Baltic metal“, samdanti 47 darbuotojus, vienam jų pernai metais padarė daugiau kaip pusės milijono apyvartą ir mokėjo vidutiniškai 1 083,62 eurus algos.

Tik šiek tiek nuo kolegų gamybininkų atsiliko kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonė „Tabas“. Vėlgi vienas darbuotojas ir 1,5 mln. eurų apyvartos bei 12 tūkst. eurų pelno jam vienam. Iš didesnių sektoriaus įmonių pagal apyvartą darbuotojui pirmauja „Dolomitas“, turintis net 173 darbuotojus, tad 289 tūkst. Eur apyvarta vienam vis dėlto maloniai stebina, kaip ir beveik 2,5 tūkst. Eur atlyginimas.

Nors JAV sveikatos apsaugos sektoriaus įmonės tarp apyvartos rekordininkių, Lietuvoje didžiausią apyvartą uždirbusi odontologines paslaugas teikianti UAB „Rioleta“ iš šio Žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriaus gali pasigirti 1,2 mln. Eur ir 36 tūkst. Eur pelno vienam ir vieninteliam darbuotojui. Skaitlingesnių įmonių kategorijoje pirmauja „Maisto bankas“ irgi priklausantis tam pačiam sektoriui (47 dirbantieji, 299 tūkst. Eur apyvartos vienam, 1 004,5 eurų atlyginimas).

Lyderių sąrašą užbaigia šiemet ir pernai koronaviruso stipriai aplamdyto apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus atstovės. Vieną darbuotoją pernai teturėjusi UAB „Alsentus“ 2020 m. pasiekė 0,6 mln. Eur apyvartą ir, nepaisant nieko, uždirbo 18 tūkst. Eur pelno, o 10 dirbančiųjų 2020-aisiais samdžiusi bendrovė „Voster“ vienam dirbančiajam uždirbo 72 tūkst. Eur ir mokėjo po 803,51 Eur algos. Be kita ko, tai mažiausias atlyginimas iš apyvartos vienam darbuotojui rekordininkių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)