Kur Lietuvos verslininkai lenkia švedus ir vokiečius, bet atsilieka nuo estų

Lietuvos įmonės dažniau naudojasi elektroninės valdžios paslaugomis nei švedų ir vokiečių verslininkai, tačiau vis dar atsilieka nuo estų, rodo atliktas tyrimas.

Lietuvos įmonės dažnai internetu naudojasi norėdamos pateikti savo surinktus statistinius duomenis, deklaruoti ir sumokėti mokesčius, taip pat ieškodami informacijos - tai daro 50-80 proc. apklaustų bendrovių. Tačiau nuo kitų šalių Lietuvos verslas atsilieka pagal naudojimąsi viešaisiais pirkimais, įmonių registravimą ir leidimų gavybą – tai internetu daro iki 20 proc. įmonių.

89,9 proc. Lietuvos bendrovių nurodė, jog naudojasi e-valdžios paslaugomis ir dar 3 proc. nurodė, jog ruošiasi tai daryti, kai Estijoje atitinkamai taip atsakė 93,2 ir 0,6 proc. respondentų.

Švedijoje e-valdžia naudojasi mažiau bendrovių (84,3 proc.) ir planuoja tai daryti dar 0,6 proc. apklaustųjų, kai Vokietijoje besinaudojančių e-valdžios paslaugomis yra 72,3 proc.

Pernai lapkritį Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla baigė tyrimą, kuriame dalyvavo 505 Lietuvos, Estijos, Švedijos ir Vokietijos įmonės, „E -Vyriausybės sprendimai kaip instrumentas įvertinti specifinius smulkaus ir vidutinio verslo kaimo vietovėse poreikius Baltijos jūros regione“.

Siūlo plėsti centralizuotų pirkimų sistemą

„Na, rezultatas truputį nustebino, nes mes labai dažnai sakome, kad e-valdžia Lietuvoje turėtų būti vystoma labiau. Tai, kad ja dažnai naudojamasi, rodo, jog šioms paslaugoms paklausa yra. Valstybiniam sektoriui keliantis į elektroninę erdvę mažėja valdymo sąnaudos, greitėja paslaugų teikimas, o įmonės gali dirbti skaidriau, konkurencingiau. Manau, Estijos pavyzdys yra signalas įgyvendinti ir daugiau tokių sprendimų“, - sako Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Ji sako, jog padėtį galėtų pakeisti plečiama centralizuotų pirkimų sistema. Pagal apklausos duomenis, 18,2 proc. Lietuvos įmonių naudojasi viešaisiais pirkimais internete, kai Vokietijoje jų 38,3 proc., o Estijoje – 43,2 proc.

„Įmonės Lietuvoje palyginti retai naudojasi elektroniniais viešaisiais pirkimais, manau, dėl to, kad įmonės apskritai mažai perka per viešuosius pirkimus. Situaciją galėtų pakeisti tai, jei daugėtų centralizuotų viešųjų pirkimų, kai valstybės įstaigos iš verslo paslaugas pirktų kelioms ar keliasdešimčiai organizacijų“, - dėsto R. Skyrienė.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovė Aušra Pocienė dėsto, kad daugumą Lietuvoje vykdomų viešųjų pirkimų vyksta elektroniniu būdu – apie 80 proc. Lietuvoje nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. pradėtų vykdyti elektroninių pirkimų kiekis auga: 2009 m. elektroniniai pirkimai sudarė 36,3 proc., 2010 m. – 64 proc., 2011 m. – 75,5 proc., preliminariai 2012 m. – 83,1 proc.

„Įmonių, perkančių internetu, sparčiai daugėja, tad mes tikrai nesame nusiminę“, - dėsto A. Pocienė.

Ji pritaria R, Skyrienės pozicijai, kad Lietuvoje įmonės galėtų dažniau naudotis viešaisiais pirkimais, o dabar dalis jų to vengia dėl administracinės naštos.

„Jeigu įmonė turi galimybę nedalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ji ir nedalyvauja, pirmiausia nenorėdama atlikti sudėtingų procedūrų“, - sako A. Pocienė.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto duomenimis, informacinių technologijų plėtrai Lietuvoje yra skiriama daug Europos Sąjungos ir šalies biudžeto lėšų. Pavyzdžiui, Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai 2007-2013 m. laikotarpiu pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ projektams bus paskirstyta 975 mln. litų, iš kurių 829 mln. litų sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos. Už šias lėšas planuojama plėtoti elektroninius sprendimus, kurie didina viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą bei sukurti tolygią elektroninių tinklų infrastruktūrą Lietuvoje.