Gyventojų sąmoningumas didėja
Senus drabužius į tekstilės konteinerį visada metanti vilnietė Viltė teigė, kad tokį įprotį yra išsiugdžiusi visa jos šeima.
„Reikia visada atrinkti moteriškus, vyriškus ir vaikų rūbus. Čia yra kaip tik atrinkti vaikiški rūbai“, – demonstravo ji.
Tiesa, pašnekovė pripažino, kad ji pati niekada nėra susimąsčiusi apie tai, kur nukeliauja jos išmesti drabužiai, o, iš tiesų, drabužių metimas į tekstilės konteinerį – tik pirminis jų rūšiavimo etapas. Apie tai, kas vyksta toliau ir kaip tekstilę rūšiuoti taisyklingai – LNK žiniose pasakojo „Ecoservice“ inovacijų projektų vadovė Laura Zukė.
„Tekstilės surinkimo konteinerių galima rasti visose savivaldybėse, tačiau, atkreipkite dėmesį, kad tekstilės konteineriai gali būti įvairių spalvų. Jie gali būti ir žalios spalvos, ir kitokių spalvų. Šiuose konteineriuose surenkamos tekstilės tikslas – tas pats ir vienodas, tai yra panaudoti tekstilę pakartotinai“, – aiškino pašnekovė.
Anot jos, nors situacijų dar yra įvairių, metai rodo, kad tekstilės surinkimas tokiuose konteineriuose vis didėja.
„Gyventojų sąmoningumas tikrai didėja“, – sakė L. Zukė.
Kaip paruošti išmetamus drabužius?
Kad sąmoningumo būtų dar daugiau – L. Zukė paaiškino, kaip paruošti darbužius, kuriuos ketiname mesti į tekstilės konteinerį.
„Tekstilės konteineryje reikėtų sudėti tuos tekstilės gaminius, kuriuos nusprendėte nebenaudoti, bet jie yra tinkami pakartotiniam naudojimui. Tai gali būti rūbai, patalynė, rankšluosčiai, batai ir panašiai. Tekstilė turėtų būti supakuojama į maišelius ir išmetama į konteinerį.
Svarbiausia nepamiršti – reikėtų, kad tekstilė nebūtų smarkiai išpurvinta, pavyzdžiui, kokiais tepalais ar nebūtų šlapia. Jeigu įmesite tokią tekstilę į konteinerį – ji gali išpurvinti kitus tekstilės gaminius pačiame konteineryje“, – pabrėžė pašnekovė.
Be to, dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, ko į tekstilės konteinerius mesti apskritai negalima.
„Į tekstilės surinkimo konteinerius nereikėtų dėti jokių plastikų, popieriaus ar maisto atliekų“, – teigė L. Zukė.
Pašnekovė palietė ir drabužių, metamų į tekstilės konteinerį, supakavimo klausimą.
„Reikėtų tekstilę sudėti į maišelius ir užrišus mesti į konteinerį“, – sakė ji.
Atskleidė, kur nukeliauja mūsų išmetama tekstilė
Pasak L. Zukės, tekstilės konteineriui prisipildžius, tekstilė yra surenkama specialiąja mašina ir vežama į rūšiavimo centrą. Tiesa, šioje vietoje drabužių kelias dar tikrai nesibaigia.
„Tekstilė, kai atvyksta į rūšiavimo centrą, yra išrūšiuojama pakartotiniam panaudojimui. Tekstilė yra išrūšiuojama į daugiau negu 100 kategorijų ir paskui yra supakuojama, ir realizuojama didmeninėje rinkoje“, – pasakojo pašnekovė.
Ji įvardijo ir konkrečius rūšiavimo būdus.
„Rūšiuojama tekstilė į vasaros rūbelius, žiemos rūbelius. Gali būti rūšiuojama ir dar detaliau: kelnės, megztukai ir panašiai.
Šiaip, labai įdomus faktas, kad iš tekstilės konteinerių mes apie 70 procentų tekstilės panaudojame pakartotinai. Apie 15 procentų yra panaudojama šluosčių gamyboje, o likęs procentas jau keliauja energijos gamybai“, – teigė L. Zukė.
Be to, kai kurie drabužiai gali iškeliauti ir į užsienio šalis.
„Pavyzdžiui, gali būti ir Europos Sąjungos šalys, ir trečiosios šalys. Tame tarpe, aišku, gali pasitaikyti ir Afrikos šalių“, – teigė pašnekovė.
Jos manymu, daugelis žmonių turbūt net neįsivaizduoja, kad jų išmestiems drabužiams tenka nueiti dar ilgą kelią.
„Manau, kad turbūt niekas neįsivaizduoja, kad rūbeliai yra skirstomi į tiek daug kategorijų ir, kad, atitinkamai, paskui yra realizuojami didmeninėje rinkoje. Tai nėra pats lengviausias procesas, ypatingai, jeigu į tekstilės surinkimo konteinerį patenka ne tekstilės gaminiai, o netinkamos atliekos, kaip popierius, plastikas ar maisto atliekos. Rūbeliai tada yra užteršiami ir jų nebegalima pakartotinai panaudoti. Visų mūsų tikslas yra pakartotinai panaudoti“, – sakė L. Zukė.
Plačiau apie atsirasiantį dar ir naują reikalavimą rūšiuojant tekstilę, galite skaityti čia.
Visą reportažą rasite LNK portale: