Mėgina atsikratyti nuostolių
Daugiau nei prieš 20 metų įsteigta valstybinė įmonė „Geoterma“. 77 proc. jos akcijų valdo valstybė. Pagrindinė bendrovės veikla – karšto vandens gamyba Klaipėdos parodomojoje geoterminėje jėgainėje.
Įmonės finansinės ataskaitos byloja, kad ekologinis eksperimentas nuostolingas nuo pat veiklos pradžios. Bendrovėje dirba 18 žmonių.
Nepaisant nuostolių, vadovaujančio darbuotojo vidutinis atlyginimas per mėnesį – beveik 8,5 tūkst. litų.
„Koks nuostolis yra dabar? 1,3 mln. litų. Priežastys yra šilumos supirkimo metodikos atsilikimas nuo gyvenimo. Pasirašėme naują sutartį su supirkėjais bendrove “Klaipėdos energija„. Dabar viskas atsistojo į savo vietas. Jau 2011 m. dirbome pelningai, yra keli šimtai tūkstančių neaudituoto pelno“, – tvirtino bendrovės „Geoterma“ vadovas Ričardas Vaitiekūnas.
Pelną nušlavė žiema
Dar viena valstybės įmonė – „Klaipėdos regiono keliai“, kurios visas akcijų paketas priklauso valstybei, taip pat skaičiuoja nuostolius. 2010 m. jie sudarė daugiau nei ketvirtį milijono litų. Pernai esą jį pavyko sumažinti.
„2011 m. baigėme su 200 tūkst. litų pelnu. 2010-ieji buvo nuostolingi, nes tų metų gruodis buvo sniegingas, ir mūsų pinigai išrūko pro traktorių kaminėlius. Finansavimas yra apskaičiuotas vidutinei žiemai, o jei žiema stipresnė, nei prognozuota, gaunamų lėšų neužtenka“, – sakė bendrovės „Klaipėdos regiono keliai“ vadovas Petras Kaučikas.
Vidutinis įmonės vadovaujančio darbuotojo atlyginimas – 7 tūkst. litų.
Pagrindinė įmonės veikla yra valstybinės reikšmės automobilių kelių, tiltų, viadukų, kitų kelio statinių priežiūra ir remontas. Prižiūrimų kelių teritorija apima vakarinę Lietuvos dalį ir ribojasi su Latvijos Respublika ir Kaliningrado sritimi.
Perėmė dalį „Vėtrungės“
„Pajūrio vėtrungė“ – dar viena įmonė, kurios 100 proc. akcijų priklauso valstybei, ir pastaruosius keletą metų ji dirba nuostolingai.
Bendrovė įregistruota 1996 m., perėmus bankrutuojančios Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės „Jūra“ turto dalį (dalį viešbučio „Vėtrungė“).
Pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto nuoma. 2010 m. fiksuotas 226 tūkst. litų nuostolis.
„2011 m. buvo pagerėjimas, dabar nuostoliai mažesni. Jie išaugo, nes valdžia pakėlė turto mokestį už valstybės valdomą turtą, – buvo pusė procento, pakeitė į 2, dabar turto mokestis siekia 151 tūkst. litų. Be to, dviejuose aukštuose yra valstybinės institucijos, su kuriomis sudarėme panaudos sutartis, taigi jos moka tik komunalinius mokesčius, naudos iš jų jokios negauname“, – tikino bendrovės „Pajūrio vėtrungė“ vadovas Romualdas Laurašonis.
Šios įmonės vadovaujančio darbuotojo vidutinis atlyginimas kuklesnis – neatskaičiavus mokesčių – 3722 litai. Bendrovėje dirba 56 žmonės.
Blogiausi laikai laivybai
Bene didžiausią nuostolį 2010 m. patyrė Lietuvos jūrų laivininkystės bendrovė – daugiau nei 39 mln. litų.
Tai didžiausia valstybinė įmonė Klaipėdoje, joje dirba pusketvirto šimto žmonių. 59,5 proc. bendrovės akcijų priklauso valstybei.
Vidutinė vadovaujančio darbuotojo alga – beveik 9 tūkst. litų.
„2011 m. buvo kur kas geresni nei 2010-ieji, nuostolius pavyko stipriai sumažinti. Minusas yra, bet jis mažesnis, nei buvo. Tačiau negalime skelbti praėjusių metų rezultatų, kol jie nėra tvarkingai audituoti ir paskelbti vertybinių popierių biržoje“, – teigė Lietuvos jūrų laivininkystės bendrovės valdybos narys Rolandas Bražinskas.
Įmonė esą pakeitė veiklos strategiją, krovinių ieškojo patys, perrašė nuomos sutartis, bendrovė didelių nuostolių turėjo ir dėl laivo „Deltuva“ sulaikymo Kosta Rikoje. Įmonė turi 11 sausakrūvių laivų.
„Laivybos rinkos neatsigavo, kaip buvo planuojama. Laivybos sektorius išgyvena vienus blogiausių laikų, privatus – taip pat. Tačiau bendrovė yra moki, dirba visa apimtimi, priėmusi racionaliausius sprendimus“, – tikino R.Bražinskas.
Sėkmės istorijos
Iš devynių uostamiestyje veikiančių valstybės valdomų įmonių, net penkios dirba pelningai. Maža to, kai kurių jų pelnas, lyginant su 2009 m., išaugo daugiau nei trečdaliu.
Bendrovė „Klaipėdos nafta“, kurios 71 proc. akcijų valdo valstybė, 2010 m. uždirbo 26 mln. litų, augimas – 21 proc.
Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija, 100 proc. valstybinė įmonė, 2010 m. pelnas beveik 54,5 mln. litų, augimas – 36,7 proc.
Pelningai dirbo ir bendrovė „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, kuri 2010 m. uždirbo 111 tūkst. litų, augimas –17 proc.
Dar 2009 m. ši įmonė patyrė 59 tūkst. nuostolį.
Sėkmingai dirba ir Smiltynės perkėlos bendrovė, 2010 m. pelnas – 1,3 mln. litų, augimas – beveik 10 proc.
Dar vienos valstybinės įmonės „Klaipėdos metrologijos stotis“ pelnas gerokai kuklesnis, 2010 m. uždirbta 6 tūkst. litų.
Vyriausybės duomenimis, visos valstybės valdomos įmonės 2010 m. uždirbo 150 mln. litų pelno, tai yra 112 mln. litų daugiau nei 2009 m.
Įmonių sumokėtų dividendų suma padidėjo daugiau nei dvigubai (nuo 42 mln. iki 86,2 mln. litų).
Tačiau tokie rezultatai esą vis dar nepatenkinami. Vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad jei valstybės valdomas įmones valdytų privatus investuotojas, per metus jos būtų uždirbusios milijardą litų pelno.
KOMENTARAS
Gitanas Nausėda, finansų analitikas
Pernai Vyriausybė startavo su valstybinių įmonių programa, kurią pavadinčiau „pervedimu į komercines vėžes“ programa. Buvo mėginta sukurti holdingo struktūrą ir ją pritaikyti valstybinių įmonių valdymui, bet tai nepavyko dėl politinių priežasčių. Seimas nepalaimino šitos iniciatyvos, be to, kai kurios ministerijos nenorėjo atsisakyti stambių strateginių įmonių valdymo. Tuomet užsienio konsultantai siūlė idealią struktūrą, kurioje politikai turėjo nebelikti vietos. Bet yra labai sudėtinga pasiekti, kad partijų atstovai atsisakytų interesų ir savo įtakos valstybinėse įmonėse, tai dar viena priežastis, kodėl taip sunkiai kelią skinasi šitas planas. Bet negalima teigti, kad visiškai niekas nevyksta.
Į valstybines įmones dabar žiūrima pro tam tikrą didinamąjį stiklą, analizuojami rezultatai, anksčiau niekam tai pernelyg nerūpėdavo. Dabar Vyriausybė daro spaudimą šitų įmonių vadovams dirbti ne tik nenuostolingai, bet pelningiau. Manyčiau, kad nuostolingai dirbančiose įmonėse turėtų būti tam tikros atlyginimų korekcijos. Nesakau, kad vadovai turėtų uždirbti pusantro tūkstančio litų per mėnesį. Bet jų atlyginimai turėtų priklausyti nuo bendrovės finansinių rezultatų. Jeigu įmonė nuolat dirba nuostolingai, tada klausimas, ar pačios įmonės likimą reikia spręsti, ar išsiaiškinti, gal vadovai netinkami tam darbui.
Nuo Vyriausybės iniciatyvos praėjo vos keli mėnesiai, tad greitų rezultatų nenorėkime. Valstybinės įmonės yra tokios inertiškos, ten susipynę tiek įvairiausių interesų, tad tikėtis, kad čia greitai viskas bus perkelta į efektyvumo vėžes ir ta įsisenėjusi sistema bus įveikta, būtų naivu. Artimiausiais metais didesnių permainų vargu ar galime laukti, nes čia pat rinkimai, keisis partijos valdžioje, keisis akcentai, bet, tikiuosi, tam tikras tęstinumas išliks, valstybinės įmonės ir toliau bus prižiūrimos ir iš jų bus reikalaujama tam tikrų efektyvumo rezultatų. Nes antraip atsiranda papildoma našta valstybės biudžetui ir mokesčių mokėtojams. Tačiau nereikėtų vadovautis nuogomis laisvosios rinkos idėjomis – imkime ir viską privatizuokime. Vargu ar bendrovėms, kurios užsiima tik nuomos veikla, būtinai reikia to valstybinės įmonės statuso, ar jos negali būti privatizuotos ir pereiti prie normalios konkurencijos. Ir tai turi būti atlikta artimiausiu metu, nes tik taip galima padaryti valstybinį sektorių efektyvesnį.
