Kaip skelbė BNS, vidutinė senatvė pensija nuo 2022 metų sausio didės 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų.

Valdančiųjų siūlomam pensijų kėlimui papildomai reikės 138 mln. eurų, iš jų apie 70 mln. eurų – papildomam individualios pensijų dalies, priklausančios nuo sumokėtų įmokų, indeksavimui, ir 68 mln. eurų – bazinei pensijos daliai.

Seimo konservatorių frakcijos narys Mindaugas Lingė sako, kad pokyčius pajus visi pensinio amžiaus žmonės, tačiau pagrindinis tikslas buvo mažinti skurdą.

„Tai paliestų visus vyresnio amžiaus žmones, kurie gauna ir didesnes, ir mažesnes pensijas, bet fokusas be abejonės yra apie 70 tūkst. grupė žmonių, kurių pensija su įvairiomis priemokomis nesiekia 260 eurų ribos – minimalių vartojimo poreikių dydžio, kad galėtų užtikrinti bazinius poreikius“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ aiškino M. Lingė.

Anot jo, papildomai prie skurdo mažėjimo turėtų prisidėti ir vienišo asmens išmoka, kuri nuo sausio augs iki 32 eurų, ją gaus daugiau žmonių.

„Duomenys yra tokie, kad pensinio amžiaus žmonių skurdas skiriasi beveik dvigubai nuo šalies vidurkio, apie pusę pensinio amžiaus žmonių yra vieniši, tai dar didesnė skurdo rizika. Tos įvairios aplinkybės ir vertė ieškoti tų sprendimų“, – kalbėjo M. Lingė.

Kukuraitis: tai nėra teisingas perskirstymas

Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Linas Kukuraitis mano, kad antradienį Seime priimti sprendimai skurdo problemos nespręs.

„Tie 50 eurų vidutiniškai, kurie planuojama kad augs, žmonėms pridės iki 10 eurų, kai kuriems – keliolika. Kitaip sakant, indeksavimo formulė bet kuriuo atveju būtų veikusi.

Dabar klausimas, kaip tuos 138 milijonus geriausia panaudoti. Mano galva, santykinį skurdą svarbu mažinti, nes 40 proc. žmonių yra santykiniame skurde. Tuo tarpu absoliučiame skurde, kur minima, kad naikinant stažo įtaką sprendžiama jų problema, pagal ministerijos duomenis, yra tik 1 proc. iš visų pensininkų.

Kitaip sakant, jau iki šiol egzistavusios priemonės, priemokos prie mažų pensijų ir t. t., jau ištraukė žmones iš absoliutaus skurdo ribos“, – laidoje sakė L. Kukuraitis.

Linas Kukuraitis

Pasak jo, minėta 1 procentą sudaro apie 8000 žmonių.

„Tarp to, kuris 15 metų dirbo ir gavo minimalias pajamas, ir to, kuris 30 metų dirbo ir gavo minimalias pajamas, pensijų skirtumas būtų tik 10 proc. Mano galva tai nėra teisingas sprendimas šiuo metu turint galvoje, kad didelė dalis pensininkų, ir tų, kurie turėjo minimalius atlyginimus, bet labai didelius stažus, ir tų, kurie turėjo vidutines pajamas ir didelius sažus, jų visų pensijos yra žemiau skurdo ribos.

Mano siūlymas būtų tuos 68 milijonus pridėti prie bazinės dalies ir išlaikyti principą, kuris buvo iki šiol, kad pensijos visiems indeksuojamos auga panašiu temu. Dabar mažiausiais pensijas turintiems augs 9,5 proc., išskyrus tuos, kur stažo įtaka mažinama, o tiems, kurie didžiausias pensijas gauna, augs 11,5 proc. Ir turint galvoje, kad pirmieji yra skurde, mano galva, tai nėra teisingas perskirstymas“, – teigė Seimo narys.

Kuodis: didžiausią naudą pajaus nemokėję mokesčių

Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad didžiausią naudą pajaus tie, kurie dirbo šešėlyje, nemokėjo mokesčių.

„Tokiais žaidimais, kaip vyksta dabar, mes iš principo reabilituojame tuos, kurie sakė, kad mes nemokėsim „Sodrai“, dirbsime šešėlyje, vartysime pinigus Gariūnuose – valdžia mumis pasirūpins, nes ji turi gerojo samariečio sindromą. Iš esmės tas ir vyksta. Dabar perrašomas socialinis kontraktas, kuris šiaip normalioje šalyje turėtų būti konstitucinio įstatymo forma. Mes ištraukiame, išgelbėjame kažkokią grupę žmonių iš neva skurdo“, – kalbėjo ekonomistas.

„Problema tame, kad skurdas šiaip nematuojamas pajamomis. Skurdas matuojamas išlaidų potencialu. Jeigu tas milijonierius, kuris nesukaupė stažo, dabar gaus didesnę pensiją, gausis nelygybės paradoksas. Jo gyvenimas pagerės visų likusių sąskaita, kurie sąžiningai mokėjo mokesčius“, – aiškino R. Kuodis.

Raimondas Kuodis

Jo žodžiais, iš principo tai yra ilgalaikis „Sodros“ žlugdymas. „Jeigu būtume turėję normalią sistemą, susitartume, kad bazinės pensijos dalis yra tokia, papildoma dalis kitokia, kiek tau reikia dirbti, kad gautum tuos dalykus. Esu siūlęs paversti visą sistemą eurais. Dabar dalinamos kažkokios saulutės, taškai, kaip ir vaikų darželyje. <…>

Kaip žmonės pajus faktą, kad šalis padarė vieną žingsnį į „gudrauodegių“ Lietuvą? Pasirodo, apsimoka išdūrinėti visus likusius, nemokėti mokesčių, slapstytis, sukaupti rimtus turtus. Valdžia ateina ir sako, kad tavo pensija maža. Toks žmogus žvengs iš politikų, iš Lietuvos. Va apie ką eina kalba, čia rimtesni dalykai, nei atrodo.

Jeigu paimsime skaičiuoklę, kurią esu padaręs, kas kiek sumoka „Sodrai“ ir kiek gauna, pamatysime, kad geriausia šitoje šalyje yra tokia schema: gauti minimalią algą, dirbti kažkur šešėlyje, nes minimalios algos grąža yra tokia, kad jokiems bitkoinams neprilygs“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo ekonomistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (260)