Pradėdamas savo pranešimą ketvirtadienį R. Kuodis aiškino, kad Lietuvoje supratimas, kas yra gerovės valstybė, yra pakankamai prastas, o čia mus, kaip teigė, kiek klaidina ir pats pavadinimas.
„Gerovės valstybė nesiejama būtinai su viešosiomis institucijomis, kurios kažką turi žmonėms padaryti, nors, kaip pamatysime, šiuolaikinės gerovės valstybės iš esmės remiasi daugiausia viešosiomis institucijomis ir tai daro pakankamai sėkmingai“, – sakė jis.
Pasak ekonomisto, gerovės valstybė yra tiesiog valstybė, kurioje yra gera gyventi, bet tokie „aukšti žodžiai" yra tušti, mat ji kol kas pas mus lyg tuščias varinis puodas ant kurio tai užrašyta ir jis gana garsiai skamba.
„Tik klausimas, kas turi būti tame puode?“, – klausė R. Kuodis ir sakė specialioje savo sudarytoje schemoje bandęs paaiškinti, kas yra gerovės valstybėje dalyvaujantys aktoriai ir kokia buvo jos evoliucija.
„Gerovės valstybė yra pakankamai senas dalykas, jau XVI amžiuje Anglija turėjo varguolių įstatymą, jau tada buvo suvokta problema, kad reikia padėti žmonėms, kurie vargsta ir galima sakyti, kad jau tada monarchai suvokė, kad nebus geros valstybės, jeigu joje bus gaujos alkanų žmonių, kurie imsis šakių ir eis ieškoti maisto“, – aiškino ekonomistas.
Pasak jo, siauras gerovės valstybės suvokimas ir yra toks, kad reikia padėti skurstantiems žmonėms, bet tai, anot jo, pakankamai klaidinga.
„Mano pagrindinė mintis yra, kad šiuolaikinė ir moderni gerovės valstybė, ji yra skirta ne tik skurstantiems žmonėms. Ji padeda ir vidurinei klasei ir dėl to kaip išradimas yra pakankamai tvarus ir geras“, – sakė jis ir pridūrė, kad platesnis gerovės valstybės suvokimas apima daugybę institutų, pradedant socialiniu draudimu ir baigiant žmogaus teisėmis.
Jau pakankamai seniai, anot jo, buvo suvokta, kad reikia masinių sprendimų, o jie patrauklūs tuo, kad sprendžia pamatines problemas.
„Pagal tą didžiųjų skaičių dėsnį, jeigu daug žmonių ir daug rizikų sumetame į vieną katilą, mes galime efektyviai ir pigiai tas problemas spręsti“, – teigė ekonomistas.
Kaip pavyzdį, kalbėdamas apie gerovės valstybę ir jos efektyvumą, jis pateikė ir politines kairę ir dešinę puses.
„Mes galime surasti pagrindą tarp nesutariančios kairės ir dešinės, žvelgdami per efektyvumo prizmę ir žiūrėdami, kas ką daro geriau: ar privatus sektorius suvaldo rizikas geriau, ar viešasis. Ir čia mes turime krūvas metų ir valstybių patirčių“, – aiškino R. Kuodis.
Kalbant apie gerovės valstybę, jos evoliucija, kaip teigė, nebuvo tokia tolygi.
„Vienu metu atsirado neoliberalai, neokonservatoriai, kurie pradėjo sukinėti gerovės valstybę atgal, pridengiant viską žmonių „pasirinkimo“ klausimu.
Mes dabar esame kryžkelėje, kai esame trečioje stadijoje, kai mes iš principo turime labai menką gerovės valstybę“, – sakė ekonomistas.
Žvelgiant į biudžeto pajamų ir šalies išsivystymo grafiką R. Kuodis sakė, kad Lietuva čia turi didelį atotrūkį.
„Iš ten kyla gausybė problemų. Skirdami pensijoms 6 proc. BVP, o ne 10-11 proc. mes iškart dalį visuomenės pasmerkiame skurdui“, – sakė jis.
Apibendrinant, anot R. Kuodžio, kova link gerovės valstybės nebus lengva.
„Mes matome, kad pensijų fondai, netgi su influenceriais bando diskredituoti viešąsias institucijas, tokias kaip „Sodra“, nors patys fondai iš principo negali išspręsti problemos“, – aiškino jis.
„Visa tai reikalaus konkrečių praktinių sprendimų. Reikės pripildyti tą gerovės valstybės žvangantį puodą“, – teigė R. Kuodis.
Pranešimo video (nuo 1:40:00)
