Prieš kelis mėnesius atokesnėse vietovėse ir mažesniuose miestuose parduotuves valdantys verslininkai tvirtino, kad bus priversti užsidaryti dviejų savaičių atostogoms, nes nenori tapti nemokamomis pinigų keityklomis. Tačiau dabar sako, kad dauguma jų dirbs.
Dvi parduotuves ir dvi kavines Panevėžio rajone turintis verslininkas Jonas Katinas tvirtino, kad smulkieji verslininkai nusprendė nebausti savo pirkėjų.
„Verslininkai tarnauja žmogui, todėl privalome atidaryti ir kirpyklą, ir krautuvėlę, taigi surėmęs pečius smulkusis verslas nusprendė, kad neturime skriausti žmonių, jei valdžia ne viskuo pasirūpina. Valdžia neįvykdė žodinių pažadų, pavyzdžiui, vasarą mums žadėjo, kad gausime beprocentes paskolas, bet pažadai nuėjo vėjais. Antras dalykas – iki paskutiniųjų derėjomės, kad grąžą smulkiesiems galima būtų atiduoti litais, bet tai bus galima daryti tik kritiniu atveju“, - DELFI komentavo jis.
Verslininkas yra įsitikinęs, kad parduotuvės taps pinigų keityklomis.
„Tai turi būti daroma už dyką, todėl komerciniams bankams tai nėra naudinga. Aš manau, kad jiems būtų naudinga, kad kuo daugiau pinigų būtų iškeista per paslaugas ir prekybą. Tada mažiau vargo liks komerciniams bankams“, - kalbėjo J. Katinas.
Taip pat, anot jo, žmonės pyksta, nes kai kur pristigo eurų monetų rinkinių.
Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos Robertas Miliauskas, pats valdantis parduotuves, DELFI sakė, kad parduotuvės dviejų savaičių atostogų neplanuoja.
„Sausio 1 d. mažos parduotuvės ir įprastai nedirba, didesnės dirbs, jeigu suspės susitvarkyti savo apskaitą ir viską konvertuoti į eurus. Tikimės, kad sausio 2-ąją dirbs visos parduotuvės“, - kalbėjo jis.
Nedirbančių bus
Euro įvedimo įstatyme numatyta, kad grąžą litais galima atiduoti ne tik viešojo transporto įmonėms, pardavimų automatams, bet ir kitais pagrįstais atvejais. Šias išimtis numatė Ūkio ministerija, pavyzdžiui, grąžą litais bus galima atiduoti, kai atiduodamos grąžos dydis neproporcingai viršys perkamos prekės kainą, pavyzdžiui, prekė kainuoja 30 Lt, o pirkėjas duoda 100 Lt, taip pat, jei dienos apyvarta gerokai viršija įprastą dienos apyvartą ir pan.
„Tikrai bus žmonių, kurie siekdami išvengti problemų, nedirbs. Dalis jų darys eilinius remontus darbo vietose, kiti pasiims nemokamų atostogų, nes dalis žmonių visiškai neturi pinigų, kad įsigytų apyvartinius pinigus. Dabar tiksliai negalėčiau pasakyti skaičiaus, kiek jų neprekiaus, tačiau negalėčiau teigti, kad tai bus retas atvejis. “, - komentavo ji.
Pasak Z. Sorokienės, smulkieji dabar susiduria su problema įsigyti tiek euro monetų, tiek banknotų.
„Ne visuose bankų skyriuose jau galima įsigyti euro monetų arba jos parduodamos tam tikromis valandomis. Jeigu bankai nesiims priemonių ir nepapildys tų paketų, nebus galimybės jų įsigyti. Be to, bankai nenustatė tvarkos individualios veiklos vykdytojams, kaip galima įsigyti eurų banknotų. Daugiau nei 200 tūkst. žmonių vykdo individualią veiklą. Pavyzdžiui, pirmadienį ir antradienį mūsų atstovas Utenoje perėjo visus bankų skyrius ir juose jau nebebuvo monetų rinkinių“, - teigė ji.
Verslininkams yra specialūs rinkiniai
Lietuvos banko užsakymu, Lietuvos monetų kalykla sudarė 900 tūkstančių lietuviškų eurų monetų rinkinių visuomenei. Iš viso Lietuvos banko kasose, komercinių bankų ir Lietuvos pašto skyriuose per pirmąsias dvi savaites prekybos parduota beveik 640 tūkst. vienetų euro rinkinių visuomenei arba apie 70 proc. visų pagamintų rinkinių.
„Visuomenės susidomėjimas yra didelis, ir kai kuriose vietovėse jie buvo greitai išpirkti, bet jų vis dar galima įsigyti, Lietuvos bankas išdavė papildomą kiekį bankams, kurie pateikė tokias paraiškas. Šiuos rinkinius platina Lietuvos bankas, komerciniai bankai ir Lietuvos paštas. Papildomai jų nebus sudaroma“, - komentare DELFI tvirtina Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Kasos departamento direktorius Mindaugas Vilkelis.
Pasak jo, be rinkinių visuomenei įsigijimo, verslui yra kitų galimybių apsirūpinti eurais. Lietuvos bankas paruošė daugiau nei 140 tūkst. eurų monetų rinkinių verslui. Jų galima gauti iš komercinių bankų.
Yra dviejų rūšių rinkiniai prekybininkams.
„Rinkinius prekybininkams gali įsigyti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys, vykdantys vienokią ar kitokią komercinę veiklą. Jei bankai ir pabaigtų dalinti verslininkų rinkinius (po 111 ir 200 eur), jie gali verslininkus aprūpinti eurų ritinėliais. Rinkiniai tiesiog patogumui suformuoti, o smulkieji verslininkai gali komerciniuose bankuose užsisakyti įvairių monetų ritinėlių. Apie tokias galimybes siūlome teirautis artimiausiuose komerciniuose bankuose“, - tvirtino M. Vilkelis.
Lietuvos bankas primena, kad per paskutines penkias 2014 m. dienas numatyta palengvinta tvarka eurus gauti mažosioms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 10 žmonių, o apyvarta neviršija 2 mln. eurų ir fiziniams asmenims, vykdantiems komercinę veiklą (turintiems verslo liudijimus ir pan.). Kreiptis į bankus dėl dalyvavimo išankstiniame paskirstyme dar galima.
Pasak M. Vilkelio, nuo 2014 m. vasaros komerciniai Lietuvos bankai siūlo sudaryti sutartis dėl išankstinio eurų paskirstymo, kuris vyksta nuo gruodžio 1 d. Jau per 8 tūkst. bankų verslo klientų pasinaudojo tokia galimybe, kurie užsisakė eurų monetų, banknotų ir jų rinkinių.
40 komercinių bankų padalinių ir 3 Lietuvos banko kasos neatlygintinai keis litus į eurus jau sausio 1 d. popietę visuose Lietuvos apskričių centruose.
Sausio 2 d. įprastai arba prailgintu darbo laiku dirbs beveik 700 neatlygintino valiutos keitimo vietų, įskaitant 330 pašto skyrių ir 14 kredito unijų padalinių. Eurus išduos visi šalyje veikiantys bankomatai. Visa informacija apie konkrečias keitimo vietas ir jų darbo laikus metų pradžioje gali būti gauta nemokama euro telefono linija 8 800 34528.
DELFI primena, kad Seime buvo siūlymų Euro įvedimo įstatyme numatyti galimybę smulkiesiems verslininkams pirmąsias dvi savaites grąžą atiduoti ir litais, tačiau parlamentarai tam nepritarė.
