Jis trečiadienį susitikime su žurnalistais papasakojo ir apie šios idėjos priešistorę.
„13 pensija galėtų atrasti savo vietą mūsų sistemoje. Net ir pats teigdamas Vyriausybės „pocovidines“ priemones Seime, pristačiau 200 eurų vienkartinę išmoką ir tuo metu susiejau, kad kai kurios šalys naudoja 13 pensiją kaip sprendimą. Iš čia turbūt atsirado tas turinys, kad galima ir toliau kalbėti apie 13 pensijos egzistavimą“, – sakė jis.
Ministras pridūrė, kad šiuo metu Seime pateiktas projektas yra visiškai susietas su vienkartine išmoka.
„Norint sisteminio sprendimo, kuris būtų kasmetinis, jis turėtų prarasti vienkartinės išmokos elementus, aktualus klausimas yra indeksavimas. Jei nustatomas konkretus dydis, tada jis kasmet, augant kainoms, pradeda nuvertėti.
Kitas klausimas – ar ji turi būti susieta su pajamomis. Mes Vyriausybės išvadoje pateiksime savo nuomonę“, – sakė jis.
Kaip žinia, valdantieji norėtų įvesti papildomą gruodį mokamą 200 eurų išmoką senjorams. Skaičiuojama, kad tai kainuotų apie 200 mln. eurų, tačiau valstybės biudžete tai kol kas nenumatyta.
Didėja 782 mln. eurų
L. Kukuraitis papasakojo, kad kitų metų biudžete numatyta, kad išlaidos socialinei apsaugai bus 782 mln. eurų arba 11,5 proc. didesnės nei šiemet.
„T. y. gerai, nes turbūt esate girdėję, kad socialinė apsauga Lietuvoje finansuojama nepakankamai.“, – sakė jis.
Valstybės ir savivaldybių biudžetuose socialinei apsaugai numatyta 510,7 mln. eurų daugiau, „Sodros“ biudžete – 271 mln. eurų daugiau.
Kaip žinia, 2021 metais vaiko pinigai turėtų padidėti iki 70 eurų, minimali mėnesinė alga popieriuje pasiekti 642 eurus, o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, – 429 eurus.
Kitais metais 1 euru, iki 177 eurų didėja pareiginės algos bazinis dydis. Ministras paaiškino, kad šis dydis taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams, teisėjams.
„Yra koeficientai įvairioms kategorijoms. Tarkim, A kategorijoje yra darbuotojas su magistru, B – su bakalauru, yra be jokio išsilavinimo. Jei A lygio darbuotojas turi 7 ar 10 koeficientą, bazinis dydis dauginasi iš jo“, – sakė jis.
L. Kukuraitis trečiadienį sakė, kad kadencijos pabaiga yra „pats laikas suskaičiuoti viščiukus“.
„Kitų metų biudžetas orientuotas į socialiai pažeidžiamas grupes, mes išlaikome įsipareigojimą vaikams, senjorams ir žmonėms su negalia. Visi didinimai (2021 metų biudžete – „Delfi“) orientuoti į šias grupes. Kiti didinimai yra įsipareigojimai darbuotojams“, – dėstė ministras.
Skurdas mažėjo, atlyginimai augo
L. Kukuraitis dėstė, kad nuo 2016 metų mažėjo visi skurdo ir nepritekliaus rodikliai. 2020 metais skurdo rizikos lygis susitraukė iki 20,6 proc., kai prieš 4 metus buvo 21,9 proc. gyventojų.
Absoliutaus skurdo lygis nukrito iki 7,7 proc. (2016 metais buvo 15,8 proc.), materialinio nepritekliaus lygis – iki 20,9 proc. (26,1 proc.), didelio materialinio nepritekliaus lygis – iki 9,4 proc. (13,5 proc.).
Ministras kalbėjo, kad ekonomikos augimo sąlygomis ypač sunku sumažinti skurdo rizikos lygį.
„Iš ekonomikos augimo vertę susirenka turtingesnės visuomenės grupės. Ekonomikos augime turėti santykinio skurdo mažėjimą reikalingos rimtos politinės priemonės. Santykinis skurdas paprastai mažėja krizių laikotarpiu, o atsigavimo laikotarpiu pradeda augti. Kitaip yra su absoliučiu skurdu“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Mažėjo ir pajamų nelygybė. Prognozuojama, kad 2020 metais pajamų pasiskirstymo koeficientas bus 6,2, o 2021 metais – 5,8, kai 2016 metais buvo 7,1. Koeficientas parodo skirtumą tarp 20 proc. gaunančių mažiausias pajamas ir 20 proc. gaunančių didžiausias pajamas.
Tuo metu didėjo darbo užmokesčiai ir pensijos. Skaičiuojama, kad 2020 metais vidutinius mėnesinis darbo užmokestis bruto siekia 1383 eurus, neto – 883 eurus. 2016 metais dydžiai atitinkamai buvo 774 ir 602 eurai.
Šiuo metu minimali mėnesinė alga bruto yra 607 eurai, o neto – 447 eurai, kai 2016 metais buvo 350 ir 296 eurai. Padidėjimas per 4 metus – 73,4 proc. ir 51 proc.
Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu paaugo iki 428 eurų, o bendrai – iki 404 eurų. 2016 metais pensijos siekė atitinkamai 266 ir 255 eurus. Padidėjimas – 60,9 proc. ir 58,4 proc.
L. Kukuraitis dėstė, kad tokius padidėjimus lėmė ne tik ekonomikos augimas, bet ir politiniai sprendimai.
„Augimą turėjome visą pastarąjį dešimtmetį, nuo krizės laikotarpio, ir, deja, politinės valios socialiniuose klausimuose neužteko. Tiek MMA didinime, tiek dėl pensijų. (…) Buvo Lietuvos banko pasiūlytas MMA apskaičiavimo standarto įvedimas. Dar po pensijų indeksavimo sukurtos priemonės papildė pensininkų pajamas“, – sakė jis.
L. Kukuraitis informavo, kad vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmoka už pilną mėnesį 2020 metų sausį–rugpjūtį pasiekė 349,66 euro.
Iki 2020 metų išaugo ir pensijai papildomai kaupiančiųjų skaičiai. Šiemet bendras pensijų kaupimo fondų dalyvių dalyvių pasiekė 1,37 mln. Šiemet kaupti galima su 2,1 ir 3 proc. tarifais, kai 2018 metais tarifai siekė 0 arba 2 proc.
Pritrūko laiko
L. Kukuraitis dar papasakojo, kad per 4 metus pritrūko laiko globos ir slaugos paslaugų sujungimui.
Tarp socialinės apsaugos srityje nespėtų baigti darbų yra ir negalios nustatymo reforma, žmonių su negalia užimtumas, žmonių su proto/psichine negalia integracija į visuomenę, išplėstinių bendruomenių tarybų įgalinimas socialinių paslaugų, šeimos stiprinimo klausimuose.
