„2009 metų vasarį (bendrojo vidaus produkto) prognozė buvo -5 proc. Mes supratome, kad pagal tai vėl reikia koreguoti. Po to jau labai aiškiai supratome, kad gyvename laisvo kritimo be parašiuto sąlygomis.

Kur nukrisime – niekas negali suprognozuoti. Tik vasaros viduryje, kai pasiekėme -15 proc. BVP. Tai buvo jau dugnas“, – trečiadienį parlamentinį tyrimą dėl krizės priežasčių vykdančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė buvęs premjeras.

A. Kubilius dar prisiminė, kad tuo laikotarpiu reikėjo mažinti išlaidas, o tai buvo skausminga.

„Kiekvieną kartą ateiti į Seimą ir mažinti išlaidas, arba ieškoti kokių nors papildomų pajamų – nėra pats smagiausias užsiėmimas. Be to, buvo dar viena labai svarbi aplinkybė, kurią daug kas užmiršta – mes netekome politinės daugumos.

Skilus Valinsko partijai, likome, kaip juokaudavau: iš ryto 71, vakare 69. Ši aplinkybė turėjo įtakos tam, kokius veiksmus gali pasirinkti Vyriausybė“, – sakė jis.

Jautė krizės kvapą

A. Kubilius Seimo BFK nariams teigė, kad apie artėjančią krizę įspėjo 2008 metų pavasarį.

„2008 balandžio 20 dieną, kaip tik Vyriausybės ataskaitos metu, paskelbiau memorandumą, kuris vadinosi „Krizės kvapas, permainų būtinybė“.

Jame vertinu tų metų situaciją <...> Išvada buvo labai paprasta – kad pagal daugelį ekonominių dėsnių, net nebūnant ekonomistu, o būnant fiziku, aš mačiau dėsningumą, kad Lietuva, lyginant su Latvija ir Estija, atkartoja tuos pačius ekonominius procesus, tik su pusės metų pavėlavimu.

Tuo metu Estijoje ir Latvijoje labai rimtai buvo kalbama apie krizę, atšalimas jau buvo prasidėjęs. Lietuvoje to meto valdžia vis mus ramino, kad nėra jokių pavojų, viskas gerai, viskas ir toliau bus tik geriau. Taigi, krizės kvapą jau jautėme“, – sakė jis.

A. Kubilius 15-ajam ministrų kabinetui vadovavo nuo 2008 metų gruodžio 9 dienos iki 2012 metų lapkričio 22 dienos.

Parlamentinis tyrimas

Trečiadienį vyko dešimtasis parlamentinį tyrimą dėl finansų krizės atliekančio Seimo BFK posėdis.

Komitetas įpareigotas atsakyti į 7 klausimus, kaip antai, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.

Komitetas taip pat aiškinsis, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais ir kt.

Seimo BFK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas Seimui pateikti pavesta iki 2019 metų balandžio 15 dienos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (340)