aA
Lietuvai laukiant kitų metų biudžeto, vis dar iki galo neaišku, kokie bus galutiniai pasiūlymai. Seimo nariai Vyriausybei grąžino tobulinti biudžeto projektą ir rasti papildomų lėšų. Kaip vieną iš šaltinių Gediminas Kirkilas minėjo valstybės valdomų įmonių dividendus. Vis dėlto DELFI studijoje diskutavę Andrius Kubilius ir G. Kirkilas minėjo, kad tai gali padėti tik laikinai. Kubilius negailėjo kritikos, kad biudžetas yra atsitiktinių kompromisų rinkinys, sukeltas chaosas, o nauji mokesčiai pasižymi „lūzerių mentalitetu“.

Seimas pirmadienį po svarstymo grąžino Vyriausybei tobulinti 2020 metų valstybės biudžeto projektą.

Finansų ministerijos paruoštame 2020 metų biudžeto projekte numatyta, kad valstybės valdomos įmonės (VVĮ) suneš apie 165,6 mln. Eur, maždaug 40 mln. eurų mažiau. Lietuvos socialdemokratų darbo partija anksčiau siūlė, kad VVĮ galėtų prie biudžeto prisidėti reikšmingiau, iš šių pinigų tuomet būtų galima labiau padidinti vaiko pinigus – iki 70 eurų, o ne, kaip numatyta, 60 eurų. Ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiavo, kad jei VVĮ būtų valdomos efektyviau, tada į biudžetą būtų surenkama pakankamai lėšų tiek senatvės pensijoms didinti, tiek viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams kelti. Pasak jo, jei Lietuvos VVĮ portfelio nuosavo kapitalo grąža siektų 6 proc., panašiai kaip Švedijoje, tada per metus jos uždirbtų 318 mln. eurų pelno.

Penktadienį DELFI studijoje dėl valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ir jų indėlio į biudžetą diskutavę Europos Parlamento narys Andrius Kubilius ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sutarė, kad VVĮ turėtų būti valdomos efektyviau ir daugiau prisidėti prie biudžeto, tačiau neaiškumų dėl paties biudžeto ir toliau lieka: A. Kubilius jį vadina chaotišku, o valdantiesiems priklausantis G. Kirkilas tikina, kad bus rasta kompromisų.

Dėl VVĮ indėlio į biudžetą galėtų spręsti Seimas

Laidoje A. Kubilius pastebėjo, kad iš VVĮ daugiau dividendų galima tikėtis tuomet, kai jų valdymas bus skaidrus.

„Viena tema, kaip sutvarkomas tas įmonių valdymas, ar Vyriausybė nustojo kištis į įmonių valdymą tiesmukiškai ir tiesiogiai, atsiranda ten gerai veikiančių valdybų iš nepriklausomų žmonių, ir jos pradeda veikti panašiai, kaip tos įmonės veikia Skandinavijoje ir Vakaruose. Jeigu veikia gerai, jų valdymas sutvarkytas, tai gali iš jų tikėtis ir dividendų, ir įplaukų į biudžetą. Dabar matau prastus požymius“, – teigė A. Kubilius, turėdamas omeny ir paskutinį Lietuvos pašto valdybos atleidimo atvejį.

Vis dėlto yra ir kita pusė. Pašnekovai pastebėjo, kad visuomet atsiranda pasisakymų dėl VVĮ vykdomų investicijų ir kitose srityse reikalingų išlaidų, tad ir prie biudžeto tuomet jos neprisideda taip, kaip iš tiesų galėtų.

Andrius Kubilius
Andrius Kubilius
© DELFI / Domantas Pipas

„Visą laiką būdavo ta pati daina ar melodija iš tų pačių įmonių, vadovybių, jos visada laikydavo tas gautas pajamas ir tuos pačius dividendus, lyg pačiai įmonei priklausytų, ir tada būdavo visokių paaiškinimų, kad čia investicijoms, dar kažkam tos lėšos bus skiriamos. Mano įsitikinimu, logika turėtų būti labai aiški. Šitos lėšos, kurias įmonė uždirba, yra viešos lėšos, lygiai taip pat, kaip ir skaičiuojamos kitos pajamos į biudžetą. Galbūt jas galima palikti įmonei, gali būti tokių tikslų, kurie sutinka su viešaisiais tikslais. Bet tai turėtų spręsti ne įmonės vadovybė, net būtų geriau, jog tai spręstų ne pati Vyriausybė, o kad tokie sprendimai būtų priimami Seimo lygmeniu. Mano manymu, tada būtų aiškiau ir skaidriau. (…) Dar 2008 m. susidūrėme su praktika, kad tos įmonės pateikdavo daug karštų argumentų, kodėl nenori didesnių dividendų mokėti. Labai dažnai ministrai tapdavo tokių įmonių advokatais ar lobistais Vyriausybėje. Praktika nėra gera“, – kalbėjo A. Kubilius.

G. Kirkilas teigia nepastebintis atvejų, kad būtų investuojama ne ten, kur reikia, tačiau iš kitos pusės mato, kaip investicijoms skirtos lėšos nebūna panaudojamos.

„Tarkime, Lietuvos geležinkeliai buvo didelę investiciją į elektrifikavimą nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos (numatę – DELFI). Bet vykdant konkursą paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra tokių įmonių, kurios gali. Praktiškai praeitais metais jie tų pinigų neskyrė, ką galėjo skirti į biudžetą. Metai praėjo, paaiškėjo, kad nėra tokių įmonių, konkursai vėl nukeliami. Nors ten nauja vadovybė, viskas reformuota, visos valdybos.

Galvoju, kad valdymo iki galo neišskaidrinsi. Jį skaidrinti reikia, tam pritariu, turi būti kuo mažiau kišimosi, bet politinius sprendimus, pavyzdžiui, dėl to, kiek turi būti skiriama į biudžetą, vis dėlto priima Parlamentas“, – teigė G. Kirkilas.

Parlamentaras kalbėjo, kad jam kyla klausimų, kodėl yra sumažinamas VVĮ indėlis į biudžetą, kai rodikliai rodo, jog kitąmet ekonomika augs.

„Įmonės visada sumažins šiuos rodiklius, nelabai nori tų dividendų mokėti. Jos turi galvoti, kaip prisidėti“, – teigė G. Kirkilas.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo girdėti apie VVĮ įmonių organizuojamus vakarėlius, prekės ženklo keitimą ir kitas išlaidas. Kelta klausimų, ar visos šios išlaidos pagrįstos ir reikalingos. Pasiteiravus pašnekovų nuomonės, G. Kirkilas pastebėjo, kad ir anksčiau būdavo skiriama lėšų tokios veikloms, o be visuomenės priežiūros „nieko nebus“.

„Ir atlyginimai gana dideli darbuotojų. Didžiausi atlyginimai – energetikos sektoriuje, vidurkis – apie 2,5 tūkst. eurų. Toliau – geležinkeliai, uostas. Kalbant apie atlyginimus, Lietuvos geležinkeliai gal trečioje vietoje. (…) Direktoriams nustato, aišku; dideli atlyginimai, jų atlyginimai didesnei nei top šalies politinių vadovų“, – sakė G. Kirkilas.

A. Kubilius pastebėjo, kad vis dėlto atlyginimai ir turi būti nemaži, jei norima konkuruoti rinkoje ir į įmonę pritraukti dirbti gerų specialistų.

„Aišku, galima supaprastinti: viešasis turtas, negali būti didelių atlyginimų, bet tai būtų prasta praktika. Prieš rinkimus būtų populiaru kitaip sakyti: viską užspausim, užgniaušim; bet iš tikrųjų tų įmonių valdymas savo kokybe ir žmonėmis, kurie valdymo srityje dirba, turi konkuruoti su rinka. Ne su kokiomis nors biurokratinėmis įstaigomis, o su rinka, ir turi pritraukti geriausius talentus. (…) Suprasčiau, jei apskritai Lietuvoje verslas gyventų tokį labai vienuolišką gyvenimą, nebūtų praktikos savo komandos subūrimo proga pabūti kartu“, – teigė A. Kubilius ir pridėjo, kad, ar iš tiesų visos šios išlaidos pagrįstos, turėtų rūpintis nepriklausomos valdybos. Anot jo, jei būtų piktnaudžiaujama, tai atsilieptų įmonės įvaizdžiui, o kartu – ir vertei.

Abu politikai pritarė, kad VVĮ veikla taptų efektyvesnė, jei įmonių akcijos būtų biržos prekybos sąraše.

„Man atrodo, kad šiose įmonėse mums reikėtų daugiau vadinamosios viešos ir privačios partnerystės. Yra strateginių įmonių, tokių kaip geležinkeliai ir t. t. Bet kitose kodėl ne? Lenkijoje labai daug, jie yra akcionavę: neatiduoda paketo privačioms, bet akcionavę. Čia būtų ir papildomų pinigų į tą patį biudžetą. Vieša ir privati partnerystė – atsiranda dar didesnė kontrolė, nes, jei privatus partneris investuoja, tai nori kontroliuoti finansinę veiklą, žinoti, kad ji skaidri“, – teigė G. Kirkilas.

Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas
© DELFI / Domantas Pipas

A. Kubilius pastebėjo, kad G. Kirkilas kalba kaip „doras liberalas“. Ir pats A. Kubilius pritaria, kad yra gerai, kai VVĮ dalį akcijų parduoda ir įsileidžia privatų kapitalą. Politikas pridėjo, kad 2013 m. buvo imtasi sprendimo, kai energetikos įmonių valdymas buvo perduotas Finansų ministerijai, o pačią politiką formavo Energetikos ministerija ir ministras.

„Bet pačių įmonių valdymą ir dividendų klausimus, ir valdybą, ir atlyginimus tvarkė kita ministerija, kuri nėra susijusi su politikos formavimu. Toje pačioje Švedijoje iš esmės visų valstybės valdomų įmonių klausimas viename holdinge sutelktas. Mes bandėme, bet nesėkmingai dar 2010 m. kurti, pasipriešinimas buvo per didelis“, – nurodė A. Kubilius.

Laidoje A. Kubilius taip pat minėjo, kad, remiantis ekonomisto Nerijaus Mačiulio pavyzdžiu, iš tiesų įmonės galėtų duoti daugiau dividendų, jeigu jos būtų valdomos ir sutvarkytos kaip Švedijoje.

„Čia, man atrodo, kelias dar gana tolimas. Su šiuo biudžetu sunkiai tą būtų galima padaryti. Matome priešingus žingsnius“, – teigia jis.

Vis dėlto, jo nuomone, biudžetą glaudžiai sieti su įmonės dividendais – ne metas.

„Reikia iš tų įmonių dividendų gauti, bet nereikia su biudžetu daryti tokio jovalo, koks dabar matosi, čia neišgelbės jokie dividendai. (…) Sutvarkyti įmonių valdymą ir neleisti regreso jose iš tikrųjų yra didžiulis uždavinys, nes tai yra viešasis turtas. Gerai veikiant, gerai valdant, jo vertė auga“, – šnekėjo A. Kubilius.

G. Kirkilas pažymėjo, kad 54 Lietuvoje veikiančios VVĮ į biudžetą tikrai galėtų įnešti 200 mln. eurų.

„Niekada nė jokia Vyriausybė neatėmė tiek dividendų, kad jie apskritai negalėtų kvėpuoti. Taip niekada nebuvo, čia trupučiuką bando apsiginti. (…) Manau, reikia pasižiūrėti Vakarų patirtį ir nustatyti tam tikrus parametrus“, – sakė Seimo narys.

Laukia kompromisinis biudžetas

G. Kirkilo teigimu, valstybės valdomų įmonių dividendai šiandien biudžetą išgelbėtų. Tačiau ateityje – ne.

„Nėra tas indėlis, 300 mln. eurų, toks reikšmingas į milijardinį biudžetą“, – teigė G. Kirkilas.

Pasak jo, Finansų ministerija turėjo suplanuoti vaiko pinigus pagal koalicijos susitarimą.

„Jie galbūt turėjo sau mažiau pasiskirti, nes nevykdo koalicijos susitarimo, kur numatyta 15 proc. mažinti valstybės valdymo aparatą, o jie jį didina 8 proc., paskui atsiunčia į Seimą ir jūs, Seimo nariai, kovokit čia dėl tų neva 10 Eur“, – sako G. Kirkilas.

A. Kubilius replikavo, kad valdantieji turėtų pasižiūrėti į save iš šono ir pamatyti, kad sukurta daug chaoso.

Gediminas Kirkilas, Andrius Kubilius
Gediminas Kirkilas, Andrius Kubilius
© DELFI / Domantas Pipas

„Galima aiškintis, iš kur prasideda trupinių ieškojimas: tokį mokestį pridėti, dividendų dar čia greitai paieškoti, bet iš esmės tai nekeičia pačios problemos“, – teigė A. kubilius.

A. Kubilius pastebėjo, kad Lietuvoje politinė mintis pasisukusi link Lenkijos kopijavimo.

„Jau intelekto nebėra ką nors savo sugalvoti. Ir tada pasakėt: valstybės aparato išlaidas sumažinsime 15 proc. Man čia mistika, tas valstybės aparatas seniai guli paguldytas ant šono ir ten nelabai mažinti ką yra. (…) Pagrindinė priežastis, kodėl trupinėlių pradedama ieškot, – jūsų praeitais metais padarytas sprendimas dėl mokesčių reformos, kai per trejus metus iš biudžeto išėmėt apie 1,5–1,8 mlrd. galimų pajamų. Kiekvienais metais išimama apie 600 mln. galimų pajamų, kurios galėtų būti panaudotos tam pačiam viešajam sektoriui – mokytojams, gydytojams, ugniagesiams. Tų pinigų nebėra, lyg ir atiduodama žmonėms į kišenę, bet dabar matome, kad trūksta pinigų ir atlyginimams, ir kitiems dalykams, ir bandoma kelti mokesčius. Kitaip tariant, iš tų žmonių vėl pasiimama atgal“, – teigia A. Kubilius ir prideda, kad, jei būtų sustabdytas neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas, nereikėtų ieškoti trupinių – lėšų biudžete būtų daugiau.

G. Kirkilas komentuodamas mokesčius teigė, kad viešųjų ryšių prasme tai buvo visiškas fiasko, nes vieną dieną finansų ministras kalbėjo apie vieną mokestį, kitą – apie kitą.

„Nutarė, kad bus taršos mokestis, nes reikalauja Europa ir apskritai pasaulis, pateikė kažkokį mokesčių sąrašą, tai pasakė, kad čia nieko bendro neturi su taršos mažinimu. Paskui dar prezidentas keletą epizodų pasiūlė. Tokia ir situacija“, – sakė G. Kirkilas ir pastebėjo, kad naujiena, jog ir prezidentas numatytų papildomų išlaidų, kalbant apie biudžetą.

Vis dėlto, G. Kirkilo nuomone, biudžeto vetuoti neprireiks.

„Čia žodinė politinė kova, aš nemanau, kad reikėtų jį vetuoti. Tuo labiau kad jis vis tiek bus subalansuotas, atitiks visus kriterijus, mes – euro zonos nariai. (…) Politika yra kompromisų menas“, – teigė jis.

A. Kubilius replikavo, kad panašu, jog biudžetas bus atsitiktinių kompromisų rezultatas.

„Bus atsitiktinumų rinkinys: kažkur paliks, vaiko pinigus truputį padidins, kokį mokestį truputį padidins. Toks kratinys. Nebus didelė tragedija, tik dar kartą galėsime konstatuoti, kad Lietuva vis dar neišmoksta gyventi žymiai planingiau. (…) Visada yra kompromisų, bet bėda, kad nėra jokios krypties“, – teigė jis.

Viktorija Chockevičiūtė, Gediminas Kirkilas, Andrius Kubilius
Viktorija Chockevičiūtė, Gediminas Kirkilas, Andrius Kubilius
© DELFI / Domantas Pipas

Pašnekovas taip pat tai įvardijo kaip oportunizmą, prisitaikymą prie aplinkybių.

„Tame chaose tenka labai abejoti paties biudžeto prasme, vieną ar kitą punktą galime palaikyti, bet, kai patys neturime vaizdo, iš ko finansuosite, tai tada iš tikrųjų pasidaro labai didelė problema, koks tas biudžetas gims. Galima ir didesnius vaiko pinigus, didesnes pensijas palaikyti, bet negalima patiems valdantiesiems teikti tokių iniciatyvų nesusitarus tarp koalicijos partnerių ir nežinant, kaip bus padengiamos tos didėjančios išlaidos“, – laidoje sakė A. Kubilius.

„Chaoso nėra, yra įprastinis bruzdesys prieš artėjančius rinkimus. Kalba bruzda apie labai mažą biudžeto dalį“, – į tai atsakė G. Kirkilas.

Kubilius naujus mokesčius įvardijo „lūzerių mentalitetu“

Kartu su biudžetu planuojami ir nauji mokesčiai prekybos tinklams bei bankams. Jie įsigaliotų nuo sausio 1 dienos. Kritikuojama, kad mokesčiai priimami labai greitai, nesulaukus išvadų iš visų institucijų ir iki galo neaptarus.

G. Kirkilas, priklausantis valdantiesiems, laidoje teigė, kad negalima sutikti, jog mokesčiai įsigaliotų nuo sausio 1 dienos.

„Apskritai sakiau, kad reikia tartis visoms partijoms, o ne šiandien patvirtinti, rytoj jau galioja. Mažiausiai pusmečio reikėtų, kad nauji mokesčiai įsigaliotų“, – teigė G. Kirkilas.

A. Kubilius mokesčius pavadino „lūzerių mentalitetu“.

„Jau artėja pralaimėjimas, tai mes visiems parodysime, ką galime. Čia iš vienos pusės galvojama, kad Lenkijoje tokie mokesčiai priimti tos pačios valdančiosios partijos pastangomis, tai pakartosime tą patį ir dar gausime populiarumo, nes žmonėms nepatinka nei bankai, nei prekybininkai.

Turime paprastai suprasti – ypač kokie nors prekybininkų mokesčiai, tai jiems yra sąnaudos, jie tas sąnaudas įtrauks į savo visų finansų srautą ir kainas, ir tas pats vartotojas sumokės tą patį mokestį“, – teigė A. Kubilius.

G. Kirkilas teigė, kad negali bankai ir prekybos tinklai viešai reikšti, jog dėl naujų mokesčių didins kainas. Anot jo, į tokį elgesį turėtų sureaguoti Konkurencijos taryba.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
2.7037

Įtampa Kauno stadiono statybų aikštelėje: atlyginimų negaunantys turkai ruošiasi streikui (174)

Panašu, kad pigiausiu S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos pasiūlymu susiviliojusi...

Biudžeto ir finansų komitetas pritarė automobilių mokesčiui (120)

Po kilusio sąmyšio Seimo Biudžeto ir finansų komitet e, galiausiai pirmadienio pavakarę...

Lietuvoje – mažiausia metų infliacija Baltijos valstybėse (7)

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybėse per metus mažiausiai pakilo Lietuvoje .

Laiko lieka vis mažiau, o sprendimų dėl bankų ir prekybos mokesčių nėra (14)

Seimo biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį ėmėsi stambios prekybos ir bankų turto mokesčių...

„Swedbank“ siūlys nemokamai prekiauti akcijomis (3)

Siekdamas paskatinti Baltijos šalių gyventojus aktyviau investuoti į čia veikiančias bendroves ir...

Top naujienos

Vaikų pramogos vandens parke vos nesibaigė skaudžia tragedija: teismas nurodė atlyginti žalą (3)

„Sužinok, kodėl net bebaimiai maorių kariai čia spiegia iš baimės! Išlaikęs ekstremaliausią...

10 didžiųjų Lietuvos miestų eglių laukia jūsų balsų: išrinkite gražiausią (106)

Visus didžiuosius Lietuvos miestus jau puošia kalėdinės eglės. Kiekviena jų savaip ištaiginga...

Istorinis vakaras: Putinas su Zelenskiu pirmą kartą susitiko akis į akį nuolat atnaujinama (663)

Prezidento pareigas gegužę pradėjęs eiti politikos naujokas Volodymyras Zelenskis pirmadienį...

Įtampa Kauno stadiono statybų aikštelėje: atlyginimų negaunantys turkai ruošiasi streikui (174)

Panašu, kad pigiausiu S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos pasiūlymu susiviliojusi...

Medikas pažėrė kritikos supermamoms dėl vaikų primaitinimo: sekate ne tomis rekomendacijomis, kuriomis derėtų (1)

Neseniai vykusioje parodoje „Vaikų šalis“ Vaikų ligoninės gydytojas gastroenterologas doc. dr....

Klaipėdos tragedija pildosi naujomis detalėmis: vaiko situacija buvo įvertinta pirmu grėsmės lygiu (144)

Sekmadienį Klaipėdoje, Minijos gatvėje, aptiktas negyvas kūdikis irimo stadijoje. Tą pačią...

Lemiamai kovai Adomaičiui nepavyko išsaugoti tik vieno žaidėjo

Sekmadienio Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) dvikovoje su Kauno „Žalgiriu“ Vilniaus „Ryto“...

Taip įsirengti savo namus gali ne kiekvienas: naudoja iš pirmo žvilgsnio nederančias detales

Dizaino pasaulyje eklektika nėra pripažįstama kaip savarankiškas stilius, bet dauguma meno...

Protestuojantys kauniečiai rašė laiškus Matijošaičiui: meras neturėtų galvoti tik apie pelną (133)

Kaune, prie savivaldybės rūmų, pirmadienio popietę surengta protesto akcija, kurioje miesto meras...