Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas „DELFI Dienoje“ nurodė keletą iš konkrečių priemonių, kurių bus imamasi, siekiant suvaldyti didėjančias kainas.

„Vien 16 siūlymų yra kalbant apie biurokratinės naštos mažinimą smulkiam ir vidutiniam verslui. Tie konkretūs siūlymai yra nuo visų perteklinių taisyklių paprastinimo iki tokių landų, kurios buvo likusios panaikinimo. Pavyzdžiui, jei turi mažą parduotuvę iki 500 kv. metrų, darbuotojai ten kas du metus 60 val. mokymus turi praeiti, peržiūrimi higienos pasų reikalavimai, kad paprasčiau ir lengviau būtų ateiti.

Kitas paketas susijęs su valstybinių institucijų stiprinimu. Čia kalbame apie Konkurencijos tarybą. Pavyzdžiui, iki šiol Konkurencijos taryba be skundo negalėjo apskritai atlikti realių kontrolės veiksmų subjektuose, pasiimti sutartis, pasižiūrėti ir pan. Tai neabejoju, kad bus suteikti įgaliojimai Konkurencijos tarybai ir be skundo atlikti tam tikrus veiksmus. Kalbėta apie tipines praktikas, pristatyta konkrečiai kaip atrodo geroji praktika, kas yra piktnaudžiavimas, kaip atrodo ribojai per didelių netesybų, ką reiškia prekybos tinklų naudojamos išieškojimo tvarkos.

Akivaizdu, kad visi piktnaudžiavimai guldavo į produkto kainą. Pavyzdžiui, jeigu tu susimoki netesybas, baudas ir t.t., tai jau dvigubai išaugina tavo produkcijos savikainą, jeigu tu susimoki marketinginius mokesčius ir dar matai riziką, kad turėsi susirinkti tuos sūrelius iš lentynos, tu priskaičiuoji didesnę kainą. Matėme, kad šiuo metu ta jėga, kuri buvo suteikta prekybos tinklams daryti spaudimą ir mažinti kainą, ji realiai mažesne kaina nevirto“, – kalbėjo S. Malinauskas.
Jis pridėjo, kad bus imtasi ir valstybinio kainų monitoringo, kadangi dabar prekybos tinklai buvę linkę dirbtinai iškraipyti kainų vidurkius, kuriuos pateikia Statistikos departamentas.

„Kaip kai kuriais atvejais atsiranda landos manipuliuoti statistika. Pavyzdžiui, turi sūrelius, kurie kainuoja 10 euro centų, bet turi jų labai mažą kiekį ir turi sūrelius, kurie kainuoja eurą, bendrai statistikoje atsispindi vidutinė kaina. Tai Žemės ūkio ministerija kreipsis į prekybos tinklus, kad galėtų realiu laiku rinkti būtiniausių maisto produktų kainas, publikuoti juos portale“, – teigė premjero patarėjas.

„DELFI Dienoje“ jis bandė įtikinti, kad tokios priemonės ir konkurencijos skatinimas turės įtakos ir kainų mažėjimui.

Kubilius: pasiūlymai ne daug turi bendro su kainomis

Laidoje buvęs Andrius Kubilius kalbėjo, kad tokios priemonės – rinkiminė taktika ir realiai kainų nesumažins.

„Man linksmai atrodo. Šiaip tokių populizmo bangų tariamai kovoti su kainomis įstatymais, lentynų reguliavimais buvo ne vienas. Gražulis tuo pasižymėdavo, dabar premjeras. Pirmą kartą matau, kad premjeras imasi tokių kalbų. Linkiu sėkmės, jei tokia rinkiminė taktika, tai jos nesustabdysi. Bet man gaila žmonių, kad bandoma taip pigiai apgaudinėti“, – teigė jis.

A. Kubilius pabrėžė, kad pati Finansų ministerija prognozuoja, kad kitais metais infliacija, t.y. kainų augimas bus lygiai toks pat kaip šiemet – 2,5 proc.

„Gavau atsakymą iš Šapokos, kur uždaviau paprastus klausimus, ar darė kokią ekspertinę analizę, kiek tos priemonės konkrečiai sumažins kainas. Gavau atsakymą, kad jokių ekspertų nebuvo samdyta. Tada klausiau Vyriausybės, kodėl kalbate apie kainų mažinimą, o Finansų ministerija mums pateikia kitų metų biudžeto duomenis ir numato, kad kainų augimas kitais metais bus toks pat kaip dabar, tai yra infliacija sieks 2,5 proc. Tai arba Finansų ministerija netiki Vyriausybės pareiškimais, arba yra nesusikalbėjimas.

Paklausiau tiesiogiai, kiek maisto produktų kainos bus sumažėjusios kitų metų gegužės pirmą dieną. Pacituoju finansų ministro atsakymą: „Kviečiu jus ir partijos kolegas nespekuliuoti galimybės rinkos ekonomikoje apibrėžti tam tikras kainų ribas, bet susitelkti į konstruktyvų darbą ir t.t.“ Tai supratau, kad tai raginimas yra premjerui nespekuliuoti kainų tema, nes kainos nemažės“, – teigė jis.

A. Kubilius pabrėžia, kad siūlomos priemonės nieko konkretaus su kainomis Lietuvoje neturi, nes realūs pateikti duomenys rodo, kad kainos nemažės. Jis ragina kalbėti ne vien apie maisto produktų kainas, bet pažvelgti ir į kitus sektorius.

„Bandoma kalbėti apie maisto kainas ir kaip rūpinamasi, nors jos realiai nesikeis. Tuo tarpu elektros kainos, šilumos kainos nuo Naujų metų ar šildymo sezono pradžios gali ženkliai kilti dėl objektyvių priežasčių. Nekritikuoju Vyriausybės, bet tai realios temos ir gal čia reikėtų svarstyti vieno ar kito sektoriaus problemas, bet ne, Vyriausybė nori užsiimti sūrelių kainų reguliavimu“, – mano konservatorius.

DELFI primena, kad šiandien Vyriausybėje ministerijos pristatė dalį konkrečių priemonių. Dauguma jų nukreiptos į smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą. Taip pat kalbama apie didesnes baudas konkurencijos srityje, finansines paskatas mažas pajamas turinčioms šeimoms perkančioms būtiniausius maisto produktus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (592)