Vyriausybės ataskaitoje – džiuginantys duomenys. O kaip tai vertina opozicija?
Prabilo apie pasiųstą signalą
Laidoje DELFI diena – pokalbis su TS-LKD frakcijos nariu Andriumi Kubiliumi ir ekonomikos ir inovacijų ministru Virginijumi Sinkevičiumi.
„Gyvenimo kokybė šalyje tikrai gerėja ir tai rodo reitingai, o jeigu kalbėtume apie Vyriausybės ataskaitą, džiaugiuosi, kad prie žmonių gyvenimo kokybės prisidėjo ir Vyriausybė. Vienas prioritetų buvo senjorai, kurie labiausiai skurdo, mums pavyko senjorų pensijas padidinti, kitas dalykas – vaiko pinigai. Mes labai aiškiai pasiuntėme signalą, kad kiekvienas vaikas mums yra svarbus, nepaisant tėvų pajamų, nes tie pinigai pirmiausia skirti vaikams.
Jie taip pat padeda tėvams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių augina vaikus vieni, taip pat šešios struktūrinės reformos, kurios taip pat turėjo įtakos. Kai kurios reformos bus tęsiamos, o kai kurios turėjo įtakos pačiam gyventojų pajamų kiekiui. Džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė yra ta, kuri nuosekliai didino žmonių pajamas. Visada bus tokių kurie sako, kad nepakankamai didino, bet mes jas didiname. Ši Vyriausybė priėmė biudžetą, kuris turi rezervą, mes laikomės fiskalinės drausmės. Dė to esame minimi geru žodžiu EK“, – laidoje DELFI diena sakė V. Sinkevičius.
Kubilius mato daugiau minusų nei pliusų
A. Kubilius su tokiais ryškiais Vyriausybės nuopelnais nesutinka ir sako, kad pliusų valdžios darbe galima rasti, tačiau kai kurie teigiami pokyčiai vyksta be jos pastangų.
„Matote, kaip pažiūrėsime. Ataskaita yra toks žanras, tokia knyga, kuri nebūtinai turi realybės atspindėjimą. Realybė kartais būna kitokia. Ši knyga yra pasigyrimo.
Man, kaip premjerui, kuris dirbo per krizes, atrodo, kad nėra kuo tokiai Vyriausybei girtis, nes dažnai gyvenimas gerėja, nepaisant Vyriausybės pastangų. Kai vyriausybės stengiasi girtis, ne visada tai nuo jos priklauso. Yra dalykų, žinoma, kuo galima pasidžiaugti ir dėl Vyriausybės. Pavyzdžiui, vertinu ministro Sinkevičiaus veiklą labai gerai, pagerėjimas „Doing Business“ reitinge, fintech įmonių atėjimas, yra daug gerų požymių. Bet yra dalykų, kurie kelia mums susirūpinimą.
Pavyzdžiui, mokytojų streikas, kurio ataskaitoje nebuvo, nors jis buvo kai kurių finansinių sprendimų rezultatas. Ministrų, premjero kišenėse pinigų daugėja, o labiausiai pinigų mažėja biudžetuose, galimybių spręsti socialines problemas irgi mažėja. (…) Nematau realių, sisteminių būdų, kaip tas problemas spręsti“, – DELFI sakė A. Kubilius.
Rekordinių pasiekimų nematyti
V. Sinkevičius sureagavo į pasakytą pastabą, kad EK įvardijo nemažai silpnų Lietuvos vietų.
„Manau, kad nuoseklus Vyriausybės darbas yra labai svarbu, net jeigu įvyktų pasikeitimai, nebus atšaukti kai kurie darbai, pavyzdžiui, pensijų indeksavimas, vaiko pinigai. Tikimės, kad tai nuosekliai leis didinti gyventojų pajamas.
Kalbant apie mokytojus, jų atlyginimai didėjo 14 procentų. Aš suprantu, kad Vyriausybė per šį laiką negalėjo rekordiškai sukelti algų, bet visos pastangos yra dedamos. Padaryta mokesčių reforma, pensijų reforma, manau, tai ilgoje perspektyvoje duos vaisius. EK dokumentas svarbu, jis parodo, kad atskirtis yra svarbus iššūkis, investicijos į mokslinius tyrimus – taip pat svarbūs klausimai, kuriuos ši valdžia sprendžia, o rezultatus matysime vėliau“, – sakė V. Sinkevičius.
A. Kubiliaus nuomone, natūralu, kad didėja atlyginimai, nes Lietuvoje fiksuojamas darbo jėgos trūkumas.
„Yra dalykai, kurie vyksta savaime. Lietuvoje jau keli metai trūksta darbo jėgos, prieš tai buvo didelė emigracija, žinoma, atvažiuoja nemažai ukrainiečių, bet žmonių vis tiek trūksta. Tai natūralūs procesai. Trūkstant darbo jėgos, atlyginimai auga be jokių Vyriausybės pastangų. Verslas kitaip nebegali dirbti, žinoma, tai gerai, Vyriausybė aišku bando nuopelnus priskirti sau.
Yra pliusų ir minusų, bet kalbant apie mistiškas šešias reformas, ypač mokesčių reformą, noriu pasakyti, kad aiškiai suprastumėte. Iš tų pinigų, kurie nepateko į biudžetą, 60 procentų tų pinigų pasiliko žmonių kišenėse, kurie gauna didesnę nei vidutinę algą. Štai koks rezultatas. Sistemiškai žiūrint, pamatysime, kad skirtumai ir toliau didės, – DELFI sakė A. Kubilius.
A. Kubilius taip pat pakomentavo, ką mano apie Jakeliūną, kuris, panašu, kad truputį sušvelnino savo poziciją dėl bankų.
„Aš manau, kad Vyriausybė turi didelių problemų su Jakeliūnu, nežinau, kokios jo iš tiesų yra galios. (…) Jis užsipuolė Vitą Vasiliauską, tame užsipuolime dalyvavo ir ministras pirmininkas S. Skvernelis“, – sakė A. Kubilius.
Priekaištavo dėl supainiotos realybės
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė priekaištavo, kad susidaro įspūdis, jog egzistuoja dvi paralelinės realybės.
„Vienoje gyvena Lietuvos žmonės, kitoje gyvena Vyriausybė, įsivaizduodama, kad jai sekasi taip, kaip planuota, ypač vertinant ekonominę socialinę politiką ir jos rezultatus“, – ketvirtadienį plenarinių posėdžių salėje kalbėjo parlamentarė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai – liberalas Kęstutis Glaveckas ir konservatorius Mykolas Majauskas – BNS tvirtino, kad ir šįkart ataskaita buvo neobjektyvi, formali, premjeras nutylėjo „negatyvius dalykus“.
„Ataskaita formali, uždaviniai, formuoti anksčiau, sprendžiami, bet labai lėtai, tai rodo, kad politinė valia daryti reformas po truputį slopsta“, – pareiškė K. Glaveckas.
Jis apgailestavo, kad Vyriausybei pristatant veiklos rezultatus, išlaikomas „ataskaitos be pasekmių formatas“.
„Jeigu būtų nepritarimo koks nors institutas, galima būtų tikėtis, kad ji būtų kitokia. Dabar ataskaitai nepritarus, jokių pasekmių nėra, tai ir gali užsiimti savęs gyrimu“, – teigė jis.
Seimo narys pastebėjo, kad premjeras „nustojo kalbėti apie biurokratijos indeksą“, kuris, K. Glavecko teigimu, ne mažėja, o ima augti, nors investicijos į technologijas didėja.
„O kuo daugiau valdininkų, tuo daugiau korupcijos, nes jų algos yra žemos“, – sakė K. Glaveckas.
M. Majauskas, K. Glaveckas ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad nesutampa premjero Sauliaus Skvernelio ir Europos Komisijos (EK) pozicijos dėl Lietuvos pažangos.
M. Majauskas atkreipė dėmesį, kad būdamas euforijos būsenos dėl pritrauktų investicijų į Lietuvą, premjeras pamiršo, „kaip yra dusinamos galimos investicijos į bankinį sektorių“.
