„Tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos atsirasti ir tokioms situacijoms, kai darbuotojai, gavę mažesnes pajamas, tačiau iš daugiau negu vieno pajamų šaltinio, privalėjo mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas nei darbuotojai, gavę didesnes pajamas, tačiau iš vieno pajamų šaltinio, kai tos pajamos viršijo įstatyme nustatytas maksimalias sumas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“, – skelbia KT nutarimas.
Šio išaiškinimo prašė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), nagrinėjantis dviejų odontologų skundą valstybei dėl pareigos mokėti įmokas, apskaičiuotas pagal kiekvieną draudėją atskirai.
Byloje nurodoma, kad iš vieno darbdavio gauto darbo užmokesčio daliai, viršijančiai įstatyme nurodytą metinę sumą, pritaikius nulinį tarifą, šios įmokos toliau skaičiuotos nuo darbo užmokesčio, gauto iš kitų darbdavių.
Dėl ginčijamų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų darbuotojai, kurių darbas buvo identiškas, gavo skirtingą darbo užmokestį.
KT taip pat įvertino, ar keliose darbovietėse dirbantys Lietuvos gyventojai nepraranda Konstitucijos garantuojamų teisingo darbo apmokėjimo teisių, kurias turi viename darbe dirbantys žmonės ir nustatė, jog lygiateisiškumo principo nebuvo laikomasi.
„Įstatymų leidėjas, darbuotojų, draudžiamų daugiau negu vieno draudėjo, atžvilgiu įtvirtino kitokį, mažiau palankų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo teisinį reguliavimą, nepaisė Konstitucijoje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, taip pat pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą“, – skelbia KT nutarimas.
Laukiant KT išaiškinimo bylos nagrinėjimą VAAT sustabdė.