Briuselyje bręstančios reformos, kuriomis norima pažaboti taip vadinamąjį socialinį dempingą, kai iš skurdesnių šalių atvykusi darbo jėga numuša vietos darbuotojų darbo užmokestį, lietuviams turėtų keleriopą poveikį.
© DELFI / Domantas Pipas

Iš vienos pusės, užsienyje uždarbiaujantys lietuviai patys susidurtų su griežtesnėmis socialinio draudimo įmokų taisyklėmis. Iš kitos, jos pažabotų trečiųjų šalių darbuotojų eksportu į Vakarus užsiimančias lietuvių įmones.

Macrono žygis

Vienas garsiausių socialinio dempingo reformos šalininkų – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Praėjusių metų vasarą jis netgi pareiškė, kad jos neįgyvendinus, Europos Sąjungai gresia griūtis.

„Viešoji nuomonė labiau išsivysčiusiose šalyse su didesniais darbo užmokesčiais nesitaikstys su dabartiniu sistemos formatu“, – jį cituoja naujienų agentūra AFP.

E. Macronas
E. Macronas
© Sipa / Scanpix

Kai kurie E. Macronui prieštaraujantys Rytų Europos verslininkai jo pastangas praminė šiuolaikiniu „kryžiaus žygiu“ ir teigia, jog jos remiasi populizmu, bet ne ekonomine logika.

Tuo metu Briuselyje vyksta Darbuotojų komandiravimo direktyvos persvarstymas. Šiuo viršnacionaliniu teisės aktu remiasi ir iš Lietuvos komandiruojamų darbuotojų taisyklės.

Kaip DELFI pasakojo pernai konferencijoje šia tema dalyvavęs Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas, rengiant pokyčius didžiausias dėmesys nukreiptas į kovą su tarpvalstybiniu socialiniu sukčiavimu ir piktnaudžiavimu socialine apsauga.

„Pagal galiojanti europinį reguliavimą, komandiruoti darbuotojai gauna siunčiančiosios šalies socialines garantijas. Taip pat jie dažnai gauna mažesnį atlyginimą nei priimančios šalies minimumas. Bet tai daug daugiau nei šalyje iš kurios jie yra“, – pasakojo jis.

Turi gauti pažymą

Į užsienį dirbti siunčiami Lietuvos darbuotojai privalo gauti A1 pažymėjimą, kurį išduoda „Sodra“. Šis dokumentas įrodo, kad žmogus Lietuvoje yra draustas socialiniu draudimu ir kitoje valstybėje už jį nereikės mokėti šio draudimo įmokų.

Tam, kad jį gautų darbuotojas ir jo darbovietė turi atitikti tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, nurodyta, kad siunčiantis darbdavys turi vykdyti didelę veiklos dalį Lietuvoje.

Kaip DELFI paaiškino „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis, ta dalis negali būti pripažinta didele, jeigu iki darbuotojų siuntimo dirbti į kitą Europos Sąjungos šalį darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių.

„Taip pat, jeigu po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje; Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą; darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Pastaroji nuostata nėra taikoma įmonėms, pradedančioms veiklą Lietuvoje“, – pasakojo jis.

Dar vienas reikalavimas – kad darbuotojui iki siuntimo laikinai dirbti pradžios bent mėnesį turi būti taikomi Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai, t.y. mokamos socialinio draudimo įmokos ar panašiai.

Reikalavimų yra ir daugiau, pavyzdžiui, darbuotojo komandiruotė negali trukti ilgiau nei 24 mėnesius, turi būti išsaugomas tiesioginis ryšis tarp siunčiamo darbuotojo ir darbdavio Lietuvoje ir t.t.

Raimondas Tamošauskas
Raimondas Tamošauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Nori keisti

R. Tamošauskas pasakojo, kad būtent A1 formos reikalavimus sugriežtinti nori kovotojai prieš socialinį dempingą. Pavyzdžiui, terminą iki darbuotojo siuntimo norima prailginti nuo 1 iki 3 mėnesių, komandiruotės trukmę sutrumpinti nuo 2 iki 1 metų.

Profsąjungų atstovas komentavo, kad šie pokyčiai skaudžiai atsilieptų Lietuvos transporto sektoriui, kuris pastaruoju metu užsiima savotišku trečiųjų šalių darbuotojų eksportu į Vakarų Europą.

„Lietuvoje šiuo metu stebimas ir naujas fenomenas – ne Europos Sąjungos piliečių įdarbinimas šalyje, nors realiai jie siunčiami dirbti į kitas šalis“, – sakė jis.

Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Vytautas Kleinauskas DELFI sakė, kad tikslių duomenų apie tai, kiek trečiųjų šalių piliečių dirba Lietuvos transporto įmonėse neturi, tačiau nurodė, kad jų daugėja ir jie sudaro ženklią dalį.

„Deja, bet Lietuvos darbo rinka „išsemta“, nebegali pasiūlyti tolimųjų reisų vairuotojų ir tenka įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Jei vairuotojų trūkumo nebūtų, sektorius plėstųsi.

Šiuo metu galime konstatuoti, kad vyksta užimamų pozicijų išlaikymas ir nedidelė sektoriaus plėtra. Jei nebūtų galimybės įdarbinti trečiųjų šalių piliečių, sektorius mažėtų ir nesugebėtų išlaikyti esamų pozicijų tarptautinėse rinkose“, – komentavo jis.

V. Kleinauskas nurodė, kad „Linava“ nepritartų A1 formos reikalavimo dėl 1 mėnesio socialinio draudimo įmokų Lietuvoje prailginimui iki 3 mėnesių.

„Transporto sektoriuje esant dideliam darbuotojų trūkumui, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, o įmonėms tenka įdarbinti užsieniečius.

Dėl transporto sektoriaus veiklos tarptautinio pobūdžio, toks reikalavimas įdarbintiems užsieniečiams 3 mėnesiams panaikintų galimybę dirbti pagal profesiją, kurios pagrindu jiems buvo išduoti viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos“, – aiškino jis.

„Kryžiaus žygis“ prieš pigią darbo jėgą lietuviams smogs dvigubai
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Linavos“ atstovas nurodė, kad komandiruočių trumpinimas iki 1 metų asociacijai nebūtų aktualus, nes transporto sektoriaus atstovų komandiruotės trunka nuo 1 iki 8 savaičių.

Vis dėlto, V. Kleinauskas sutiko, jog sukčiavimas mokant socialinio draudimo įmokas yra problema.

„Bet kokie pažeidimai yra problema, nes leidžia nesąžiningoms įmonėms turėti konkurencinį pranašumą prieš sąžiningai dirbančius vežėjus. Nepritariam griežtesniems reikalavimams, bet didesnė kontrolė ir priežiūra žalos nepadarytų.

Svarbiausia, kad atsirandančios iniciatyvos būtų nukreiptos prieš nesąžiningus vežėjus, o ne prieš visą sektorių. Pastaruoju metu susiduriame su įvairiais Vakarų Europos šalių reikalavimais, kurie papildomai aprauna administracine našta sąžiningus vežėjus, taip neturėtų būti“, – apibendrino jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Feisbuke plinta siūlymai, kaip užsidirbti iš „Maxima“ kortelės (50)

„Pinigai grįžta perkant“, – džiaugsmingai skelbia viena feisbuko grupė. Joje visi norintys...

Kodėl lietuviai mieliau renkasi lietuvišką prekę? (60)

Net 94 proc. Lietuvos vartotojų teigia teikiantys pirmenybę vietiniams produktams, didžiausias...

Nuo rugpjūčio brangsta dauguma pašto paslaugų (12)

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ( RRT ) informuoja, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d....

„TransferGo Lithuania“ gavo elektroninių pinigų įstaigos licenciją (1)

Lietuvos banko (LB) valdyba išdavė elektroninių pinigų įstaigos licenciją Lietuvių įkurtai...

Naujas JAV muitų padidinimo etapas Kinijos ūkiui smogs labiau negu ankstesnis (1)

Jungtinių Valstijų svarstomi papildomi importo muitai 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms...

Top naujienos

Vienintelė tokia Lietuvoje: bažnyčios rūsyje laukia šiurpi akistata su mirtimi (5)

Liškiava – senas dzūkų kaimelis, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas dar nuo XI a....

Feisbuke plinta siūlymai, kaip užsidirbti iš „Maxima“ kortelės (50)

„Pinigai grįžta perkant“, – džiaugsmingai skelbia viena feisbuko grupė. Joje visi norintys...

Charkoviečiai pageidauja pasiskolinti mūsų prezidentę: jos reikia Ukrainai (404)

Prieš lankantis pusantro milijono gyventojų turinčiame, antrame pagal dydį Ukrainos mieste...

Trumpas po susitikimo su Putinu: aš manau, kad dabar mes einame teisingu keliu (1206)

Pirmadienį Helsinkyje susitiko JAV ir Rusijos vadovai. Tai buvo pirmasis dvišalis Donaldo...

Neringa Venckienė vėl sulaukė palaikymo: iš Lietuvos – laiškas JAV teismui (302)

Ketvirtadienį, liepos 12 d., Jungtinių Amerikos Valstijų teismas paskelbė, kad Neringos...

Futbolo taktikos evoliucija: kodėl Kroatija pasaulio čempionate buvo balta varna? (3)

Kroatija nusipelnė neutralių gerbėjų simpatijų, bet ji nediktuoja globalių madų. Taip mano...

Lietuvos aukštuomenė parodė elegancijos ir gero skonio pavyzdį (132)

Tradiciškai liepos 14-ąją Turniškėse esančioje Prancūzijos rezidencijoje paminėta Bastilijos...

Gydytojai įspėja dėl naujos sparčiai lytiniu keliu plintančios ligos (71)

Gydytojai perspėja, kad kol kas mažai žinoma lytiniu keliu plintanti liga Mycoplasma genitalium...

Skulptorius Vladas Kančauskas: naujas Druskininkų ženklas – mano darbo plagiatas (62)

Vos spėjo Druskininkų kurortas papuošti žiedinę sankryžą prie įvažiavimo iš Merkinės...

Maradona atskleidė savo planus Breste: statys gigantišką „Paukščių tako“ stadioną (10)

Girgždančiu ir kiek nuvargusiu balsu, ramiai rinkdamas žodžius futbolo legenda atskleidė...