aA
Trečiadienį finansų krizę tiriančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje nuskambėjo ir kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos, jo rinkimų štabo vadovės Algės Budrytės, Ingridos Šimonytės pavardės.
Krizės tyrime – priekaištai Nausėdos štabo vadovei
© DELFI / Andrius Ufartas

Į komiteto narių klausimus atsakinėjęs Finansų ministerijos finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius pasakojo, kad dar 2004 metų pabaigoje turėjo duomenų, jog būsto rinka Lietuvoje kaista.

Viena iš politikams siūlytų priemonių buvo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimas. Jis turėjo suveikti kaip atsvara komercinių bankų dalinamoms paskoloms, galbūt būtų leidęs Lietuvai dar 2007 metais įstoti į euro zoną – sumažinęs infliaciją.

R. Kasperavičius pastebėjo, kad viena priežasčių, kodėl NT mokestis nebuvo įvestas buvo kai kurių ekonomistų makroekonominės situacijos vertinimas.

„Algė Budrytė, kuri tuo metu buvo SEB banko analitikė, viešai buvo pasakiusi, kad ji altruistiškai vertina situaciją: taip, NT mokestis būtų ne komercinių bankų interesuose, nes atgrasytų potencialių paskolų ėmėjų, bet tai yra gera priemonė. Tačiau ji taip pat teigė, kad ši priemonė nesusijusi su tikslu tenkinti infliacijos kriterijų.

Tuo metu ir Lietuvos bankas tokios pozicijos laikėsi, ir Gitanas Nausėda Seimo Europos reikalų komitete pasisakinėjo taip. Mano manymu, ši pozicija demotyvavo Seimo narius ir tokie pasisakymai neprisidėjo prie padrąsinimo (įvesti NT mokestį – DELFI)“, – sakė jis.

Įspėjo iš anksto

20 metų Finansų ministerijoje dirbantis R. Kasperavičius prieš 2009 metų finansų krizę dirbo makroekonomikos skyriaus vedėju, buvo atsakingas už ekonominės raidos scenarijaus rengimą.

Trečiadienį Seimo BFK posėdyje jis pasakojo, kad dar 2007 metų rudenį finansų ministrą ir viceministrus buvo įspėjęs apie artėjančią krizę. Optimistinis jo prognozuotas scenarijus – kad nuosmukis sieks 7,5 proc., o pesiministinis – 42 proc.

„Dėl stiprėjančio globalaus likvidumo trūkumo ir išskirtinės didelės Lietuvos privataus sektoriaus priklausomybės nuo užsienio finansavimo 2008–2010 metais iškils pavojus, kai staiga sumažės mokestinė bazė ir bus prarasta iki 4 mlrd. litų mokestinių metinių pajamų“, – savo rengtą pažymą citavo jis.

R. Kasperavičius tvirtino, kad remiantis šia informacija pareigūnai galėjo dar prieš krizę pasiskolinti kur kas pigiau. Tada būtų buvę galima išvengti didelių palūkanų mokėjimo ateityje.

BFK pirmininko Stasio Jakeliūno paklaustas, ar apie minimą pažymą žinojo Ingrida Šimonytė, R. Kasperavičius teigė negalintis to nei patvirtinti, nei paneigti.

„Pažymos dėl ūkio perkaitimo buvo parengtos, krizės parametrai buvo nustatyti 2007 metų rugsėjo mėnesį. Jos buvo su grifu „tarnybiniam naudojimui“, nebūčiau rekomendavęs tos informacijos teikti Seimui, nes jei ji būtų nutekėjusi, galėjo sukelti save išsipildančią pranašystę“, – pasakojo jis.

Ričardas Kasperavičius
Ričardas Kasperavičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Atskleidė gudrybę

R. Kasperavičius teigė, kad grifą „naudoti tarnyboje“ naudojo tam, kad ta informacija nepatektų į viešumą.

„Jei paleidi riboto naudojimo oficialius dokumentus, tai yra didelė tikimybė, kad nutekės informacija, o jei uždedi grifą „tarnybiniam naudojimui“ ir paleidi tam, kam reikia, gali būti saugus, kad nenutekės. Čia tokia senų valstybės tarnautojų gudrybė“, – sakė jis.

R. Kasperavičius Seimo BFK rekomendavo grįžti prie Stabilizuojamosios biudžeto politikos įstatymų paketo, kurį vadino gyvybiškai svarbiu.

„Tačiau jis dar nepriimtas, nors rengti pradėtas 2006 metais, Vyriausybei pateiktas 2012 metais“, – sakė Finansų ministerijos atstovas.

Parlamentinis tyrimas

Trečiadienį vyko antrasis parlamentinį tyrimą dėl finansų krizės atliekančio Seimo BFK posėdis.

Komitetas įpareigotas atsakyti į 7 klausimus, kaip antai, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.

Komitetas taip pat aiškinsis, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais ir kt.

Seimo BFK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas Seimui pateikti pavesta iki 2019 metų balandžio 15 dienos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvos gamyklose mažėja užsakymų: didžiausias iššūkis – ką daryti su darbuotojais (51)

Užsakymų mažėja, o kai kur stringa ir tiekimas. Su tokia realybe susiduria Lietuvoje veikiančios...

Naftos kainų karas: Putinas pasiruošęs tartis dėl nafots gavybos mažinimo (28)

Maskva pasiruošusi bendradarbiauti su Saudo Arabija ir Jungtinėmis Valstijomis, kad naftos...

Po ambasadorės pasibaisėjimo kaukių kainomis, „Norfa“ atkerta: gal galite padėti nupirkti pigiau? (782)

Ina Marčiulionytė , Lietuvos ambasadorė Kinijoje, savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo...

Vokietija siūlo naudoti Europos stabilumo mechanizmą atsakui į koronaviruso pandemiją

Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga...

Dėl koronaviruso gamybą laikinai stabdo „Corona“ alaus darykla (31)

Dėl sveikatos krizės, kurią sukėlė spartus naujojo koronaviruso plitimas, „Corona“ alų...

Top naujienos

Profesorius Ambrozaitis – apie karantino švelninimą: per anksti atleidus vadeles, epidemija persiris į antrą fazę (246)

Gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto Medicinos universiteto profesorius Arvydas...

Lietuvos gamyklose mažėja užsakymų: didžiausias iššūkis – ką daryti su darbuotojais (51)

Užsakymų mažėja, o kai kur stringa ir tiekimas. Su tokia realybe susiduria Lietuvoje veikiančios...

Po Šimašiaus pasipiktinimo – naktinis SAM paaiškinimas: mobilieji punktai bus uždaryti tik 2 dienas atnaujinta 00:10 val. (630)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle užsiminė apie dar vieną papiktinusį...

Klaipėdoje nuo šeštadienio apribojama universitetinės ligoninės veikla (28)

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vėlyvą penktadienio vakarą savo feisbuko paskyroje...

Po ambasadorės pasibaisėjimo kaukių kainomis, „Norfa“ atkerta: gal galite padėti nupirkti pigiau? (782)

Ina Marčiulionytė , Lietuvos ambasadorė Kinijoje, savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo...

Orai: termometrų stulpeliai šoktelės aukštyn (2)

Šeštadienio dieną vyraus nepastoviai debesuoti orai , giedresnis bus rytas ir vakaras, dieną...

Vilniuje nusileido specialus lėktuvas iš Londono (88)

Penktadienį prieš vidurnaktį Vilniuje nusileido specialaus lėktuvas su lietuviais iš Londono.

Baltarusijos žiniasklaida: užteks, situacija jau ir taip nukeliavo per toli (269)

„Niekas nepasikeis. Nekris naftos kainos. Nebus šuolių akcijų biržoje. Netgi ledynai nepradės...

Vašingtoną apkaltino piratavimu: „konfiskavo“ Vokietijai skirtą kaukių siuntą (52)

Jungtinės Valstijos perėmė Bankoko oro uoste į Vokietiją išsiųstų Kinijoje pagamintų...

Kita karantino pusė: tokių degalų kainų vairuotojai nematė jau seniai (132)

Nors karantino metu gyventojams patariama laiką leisti namie, o transporto srautai smarkiai...

|Maža didelių žinių kaina