Šiandien pažeidžiamiausi tie žmonės, kurie yra skolingi bankams, prekybos, aptarnavimo įstaigoms, o gaunamos pajamos vis mažėja. Atviras moters pokalbis paskatino pasidomėti, ar stipriai mes, gyventojai, šiandien esame prasiskolinę.

Skolos už vandenį didėja

UAB „Dzūkijos vandenys“ Abonentinio skyriaus viršininkė Ramutė Liudvinavičienė kalbėjo, kad daugiabučių namų gyventojų skolos auga, gal ne taip akivaizdžiai - ir įsikūrusiųjų privačiuose namuose: „Pastariesiems galime užsukti vandenį, tad, nenorėdami turėti nemalonumų, jie stengiasi už teikiamą paslaugą atsiskaityti laiku. Sunkiau sudrausminti daugiabučių gyventojus, vienas kitas butų savininkas užsiaugino skolas, siekiančias per tūkstantį litų. Yra skolininkų, kuriems skolos priteistos po kelis kartus. Butų gyventojai mūsų įmonei skolingi 27 tūkstančius, privačių valdų - 3,5 tūkstančio litų. Iš įmonių didžiausios skolininkės bankrutavusios bendrovės. „Alytaus tekstilės“ skola mūsų įmonei viršija pusę milijono litų. Iš veikiančiųjų didžiausia suma - 54 tūkstančiai litų - tenka Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninei. Dalis skolininkų yra pasirašę vekselius.“

„Gyventojų skolos jau pradėjo mažėti. Jos buvo šiek tiek didesnės dėl šalto sausio ir padidėjusių sąskaitų už šilumos energiją. Skolos augimas žiemą ir mažėjimas vasarą stebimas daug metų. Dauguma gyventojų sąskaitas apmoka laiku, kiti turi sunkumų, prašo atidėti, ir tik nedidelė dalis laukia paraginimų”, - teigė UAB „Litesko” filialo „Alytaus energija” Komercijos direktorius Antanas Krilavičius.

Dienai - trys litai

Septyniasdešimtmetė Julija gyvena viena. Gavusi pensiją, dar tą pačią dieną skuba mokėti mokesčių. Ją labai pykdo bendrijos pirmininkė, nesilaikanti lapelių gyventojams išdalijimo grafiko, dažnai juos vėluoja išrašyti. Senutė stengiasi nepraleisti nė vieno lito, kol neatsiskaito už paslaugas. Tada išskirsto likusius pinigus vaistams, vaikaičiams, bažnyčiai, taupyklei. Maistui skiria tris litus dienai. Ką už juos perka?

„Nusiperku batoną „Milžinas“, jo man užtenka. Mėgstu pieną, jo ieškau pas ūkininkus. Kartais pasilepinu dešrelėmis, už 2 litus ir 30 centų visą kilogramą per akcijas nusiperku. Kartais įsigeidžiu sriubos, tai susirandu pigių kauliukų. Klausiate, saldumynai? Jais pavaišina laidžios bičiulės, giminaičiai, jie duoda bulvių, morkų, kopūstų. Niekada nesu skolinusis pinigų, užtenka tiek, kiek turiu. Aš taip auklėta, kad geriau bažnytėlei paaukosiu negu riebų kąsnį kramsnosiu“, - net sueiliavo močiutė.

Alytaus butų ūkio direktorė Stasė Mikelionienė pastebi žmones dedant daugiau pastangų kuo skubiau susimokėti skolas, vengiant naujų: „Manau, krizė išmokė išskirstyti pinigus, juos taupyti. Taupiau vartoja ir elektros energiją, vandenį. Gyventojai jau planuoja. Aišku, šis teiginys netiktų kalbant apie tuos, kurie gyvena iš pašalpų. Jas gavus tokiems žmonėms svarbiausia linksmybės.“

Kad žmonės pradėjo taupyti, patvirtino ir kelių kirpyklų kirpėjos. „Dažniausiai ateina tik apsikirpti, plaukus klientės dažo pačios namie“, - teigė jos.

Atsiskaitančiųjų procentas didėja

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Rinkliavos skyriaus vadovas Povilas Turčinavičius informavo: „Vietinės rinkliavos mokėtojų Alytaus mieste yra 25 tūkstančiai 823, dar turime ir 824 juridinius asmenis. Mokestį pradėjome taikyti nuo praėjusių metų liepos. Pirmus vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus apmokėjo 62 procentai, antrus - 79, o trečius jau 87 procentai šio mokesčio mokėtojų.”

Analitikų teigimu, kalbėti apie šalies ekonomikos pakilimą dar anksti. Realius atsigavimo požymius pajusime geriausiu atveju tik įpusėjus metams. O kol kas mokesčių sistema keičiama kas mėnesį, naujų darbo vietų nekuriama. Nors dažnas sunkioje padėtyje atsidūręs alytiškis tikina, jog krizė jį taip paveikusi, kad be raminamųjų vaistų neužmiega, vaistininkai užtikrino, kad šių medikamentų paklausa išaugo nežymiai.