„Lietuvos kredito rinka vis dar yra labai koncentruota. Matome, kad iš esmės trys, keturi bankai užima didžiąją dalį visos kredito rinkos ir čia norisi daugiau konkurencijos“, – trečiadienį žurnalistams sakė šalies centrinio banko atstovas.

„Iš to, be abejo, daugiau išloštų vartotojai“, – pažymėjo S. Krėpšta.
Vis dėlto, pasak LB valdybos nario, Lietuvos centrinis bankas įžvelgia pozityvių ženklų, kad šioje rinkoje pradeda įsitvirtinti mažesni bankai.
„Matome, kad mažesni bankai plečiasi – ketvirtas, penktas bankas žengia į šią rinką ir pradeda kredituoti būsto paskolas. Tačiau norime tam tikro proveržio“, – teigė S. Krėpšta.

Jo teigimu, 2022 m. konkurencija išaugo tarp vartojimo kredito davėjų.
„Matome, kad tikrai įvyko pokyčiai ir ta konkurencija smarkiai išaugo (...) vidutinė palūkanų norma per pastaruosius kelis metus sumažėjo gerokai“, – pabrėžė LB valdybos narys.

Kalbėdamas apie Lietuvos draudimo rinką, S. Krėpšta išskyrė, kad ji yra skaitmenizuota, o konkurencija joje – pakankamai aukšta, didesnė, nei tarp bankų.

Anot jo, LB šioje rinkoje vis tik pasigenda įvairesnių paslaugų: „trumpo laikotarpio draudimo paslaugų, teikiamų skaitmeninių būdu, kurių turime kitose Europos šalyse. Tikimės daugiau tokių paslaugų ir Lietuvoje.“

Lietuvos kredito rinkoje, pagal LB išduodamą licenciją, dalyvauja Lietuvos bankai, užsienio bankų filialai, užsienio bankų atstovybės, ES bankai, veikiantys neįsteigus filialo, taip pat dvi kredito unijų grupės (Jungtinė centrinė kredito unija „Kreda“ bei Lietuvos centrinė kredito unija) bei ES licencijuotos užsienio bankų kontroliuojamos finansų įmonės veikiančios Lietuvoje neįsteigus filialo.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją