„Kriptokanalas potencialiai gali būti, kaip instrumentas, naudojamas priešiškų valstybių, siekiant apeiti sankcijas. Lietuvos bankas atkreipia mūsų reguliuojamų finansų rinkos dalyvių dėmesį, kad būtų itin atsargūs ir stebėtų situaciją“, – antradienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo S. Krėpšta.
Šalies centrinio banko valdybos nario teigimu, kriptokeityklų ir piniginių veiklą šiuo metu prižiūri Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tačiau pats S. Krėpšta sako matąs virtualaus turto reguliavimo stiprinimo poreikį.
„Norėčiau akcentuoti, kad kriptokeityklų ir kriptopiniginių reguliavimas Lietuvoje tikrai galėtų būti sustiprintas. Turime gerą Estijos pavyzdį, kur tie reikalavimai yra žymiai griežtesn, ir tai būtų tikrai gera priemonė tiek apskritai geriau reguliuojant šį sektorių, bet ir, žinoma, labai aktuali šiandieniniame kontekste“, – tvirtino jis.
Lietuvos banko atstovas mano, kad, siekiant reglamentuoti skaitmeninio turto reguliavimą, yra reikalingi ir tam tikri įstatymų pakeitimai.
„Galėtų būti suteikta daugiau instrumentų priežiūros institucijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Tokie reikalavimai, kaip didesnis įstatinis kapitalas, būtinybė kriptokeityklos vadovui reziduoti Lietuvoje, turėti pinigų plovimo prevencijos pareigūną ir kiti reikalavimai, kurie yra taikomi, pavyzdžiui, Estijoje“, – tikino S. Krėpšta.
ELTA primena, kad LB pirmadienį skelbė, jog, atsižvelgiant į taikomas sankcijas bei siekiant apsaugoti Lietuvos ir visos Europos Sąjungos (ES) finansų rinkas, jis imsis papildomai vertinti su Rusija sąsajų turinčių finansų rinkos dalyvių akcininkus ir vadovus, licencijų prašančias bendroves.
Šalies centrinis bankas paragino atsisakyti teikti paslaugas subjektams, susijusiems su kriptoturtu, jeigu nėra galimybių išsiaiškinti, kas yra naudos gavėjai.
