aA
Rusija bando išstumti Švedijos bankus iš Baltijos šalių, pasitelkusi informaciją apie per juos vykdytą pinigų plovimą. Taip švedų laikraštyje „Dangens Industri“ teigia vienas jo redaktorių Peteris Magnusas Nilssonas.
Kremlius
Kremlius
© Itar-Tass / Scanpix

Vilniaus politikos analizės centro vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sako, kad tokia grėsmė labai rimta.

Savo ruožtu asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad įvairių sąmokslo teorijų gali prigalvoti kiekvienas.

Patys bankai P. M. Nilssono įžvalgų nekomentuoja.

Remiasi šaltiniais

Prieš kelias savaites paskelbtoje publikacijoje švedų žurnalistas remiasi savo šaltiniais valstybės žvalgybos tarnyboje.

„Žvalgybos tarnybos vadovai sako, kad vyksta Rusijos kampanija prieš „Swedbank“ ir SEB“, – rašoma joje.

Swedbank
Swedbank
© Reuters / Scanpix

Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai nurodė, kad, remiantis Žvalgybos įstatymu, žvalgybos objektų, būdų ir naudojamų metodų komentuoti negali.

„Remiantis tuo pačiu įstatymu, visuomenę apie grėsmes esame įpareigoti informuoti tik kartą metuose, viešuose metiniuose grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose“, – rašoma VSD atsakyme „Delfi“.

Naujausioje VSD ataskaitoje apie Rusijos pastangas išstumti Švedijos bankus nekalbama.

Tačiau rašoma, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Rusijos vykdoma užsienio ir saugumo politika, kurią lemia Kremliaus siekis užtikrinti režimo stabilumą ir įtikinti vidaus auditoriją, kad jis nepakeičiamas.

„Režimas efektyviai derina politinę ir diplomatinę veiklą su ekonominėmis ir karinėmis priemonėmis. Teikdamas ekonomiškai naudingus energijos žaliavų, ginkluotės tiekimo, prekybos ir kitus pasiūlymus užsienio šalims, Kremlius didina jų politinę priklausomybę nuo Rusijos ir įgyja daugiau svertų paveikti tose šalyse priimamus sprendimus.

Šiuos metodus Maskva naudoja bandydama silpninti NATO ir Europos Sąjungos vienybę, mažindama Vakarų politinių ir teisinių institucijų efektyvumą, užsitikrindama karinį buvimą kitose valstybėse ir kontinentuose“, – rašoma dokumente.

SEB
SEB
© Reuters / Scanpix

VSD ataskaitoje dar rašoma, kad 2019 metais didžiausią potencialių investuotojų srautą Lietuvoje sudarė asmenys, siekę investuoti finansų ir kredito sektoriuje.

„Buvo pastebėtas didėjantis investuotojų iš trečiųjų šalių susidomėjimas steigti finansinių technologijų, mokėjimų ir elektroninių pinigų įmones. Paaiškėjo, kad nemaža dalis trečiųjų šalių piliečių, siekusių investuoti finansų ir kredito sektoriuje, tiesiog tikrino savo galimybes bei užsienio investicijoms taikomus „saugiklius“.

Kai kurie investuotojai, sužinoję apie pradėtą patikrą dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams arba po neigiamo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo, nedelsdami atsisakydavo savo investicinių planų“, – rašoma dokumente.

Galimybės neatmeta

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius „Delfi“ sakė, kad finansų sistema yra kritinės valstybės infrastruktūros dalis.

Mantas Zalatorius
Mantas Zalatorius
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Tad kalbėti apie finansų sektoriaus situaciją neįmanoma atskirai nuo geopolitinio konteksto. Saugoti savo kritinę infrastruktūrą – kiekvienos valstybės interesas.

Neatmestina, kad Skandinavijos bei Baltijos šalių finansų sistemos yra Rusijos hibridinio karo taikinys. Trečiųjų šalių kišimosi, dezinformacijos bei kitų priešiškų veiksmų rizika yra reali ir vertintina labai atsakingai.

Negalima atmesti ir priešiškų jėgų bandymų paveikti gyventojus bei jų nuotaikas, pasitelkus žmogiškąjį veiksnį. Neigiamų nuostatų formavimas yra viena iš hibridinių atakų formų, skirtų sumenkinti pasitikėjimą institucijomis, tarp jų – ir finansinėmis“, – sakė jis.

„Swedbank“ atstovė spaudai Unni Jerndal „Delfi“ perdavė tokią poziciją: „Diskusijų apie geopolitiką Švedijos žiniasklaidoje vyksta nuolat. „Swedbank“ jas stebi, tačiau jose nedalyvauja.“

Mato jau seniai

M. Laurinavičius sakė, kad Rusija į Baltijos šalių bankus taikosi nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo.

„Galime žiūrėti į Latvijos pavyzdžius, Lietuvoje irgi su „Snoru“ ir Ūkio banku buvo daugybė sąsajų. Bet svarbi ne tik istorija. Pažiūrėkime, kas nutiktų, jei jiems pavyktų, jeigu Lietuvos rinkoje nebebūtų Skandinavijos bankų.

Akivaizdu, kad buvo bankų indėlis į mūsų ūkio augimą. Žinoma, ne tik tai lėmė, bet ir Europos Sąjungos parama, ir t. t. Bet be bankų ir be skandinaviško kapitalo būtų blogiau. Nesakau, kad gerai, jog yra tik skandinaviškas, bet taip jau yra. Bankų kapitalo ekonomikai reikia visada“, – sakė jis.

M. Laurinavičius pastebėjo, kad, išstūmus švediškus bankus, atsirastų sąlygų ateiti rusiškiems arba su Rusija susijusiems bankams.

Marius Laurinavičius
Marius Laurinavičius
© DELFI / Karolina Pansevič

„Jau dabar turime, pavyzdžiui, „Revolut“, mano galva, jis visiškai susijęs su Rusija. Bankas „Meridian“, mano nuomone, susijęs su Rusija.

Tai maži pavyzdžiai, bet jeigu skandinaviškų bankų Lietuvoje neliktų (o jų jau mažėja ir rinka gali atsiverti), tada gali ateiti. Žinoma, ir kažkokių kitų šalių bankų taip pat gali, bet Rusija akivaizdžiai taikosi į Baltijos šalių bankus“, – sakė jis.

M. Laurinavičius sakė, kad Rusija tai daro dėl įvairių priežasčių.

„Pradedant pinigų plovimu (ką ji daro valstybiniu mastu), baigiant ekonomikos kontrole. Bankai reiškia ekonomikos kontrolę“, – apibendrino Vilniaus politikos analizės centro vyriausiasis analitikas.

Jis dar pridūrė, kad net ir taikant užsieniečiams taikomus „saugiklius“, kai kurie įtartini investuotojai praslysta. Vienas tokių – įmonė „Settek“, kuriai Lietuvos bankas neseniai išdavė elektroninių pinigų įstaigos licenciją.

„Kur rusas investuotojas, kurio ryšiai susiję su Moldovos „Laundromat“. Dėl jo paties galima įvairiai svarstyti, bet jo bankinė aplinka versle yra susijusi.

Dar buvo apie latviškas investicijas iš žmonių, susijusių su „Parex“ banku. Ten irgi visi ryšiai rusiški“, – prisiminė M. Laurinavičius.

Riba tarp realybės ir fantazijų

Komentuodamas švedų dienraštyje pasirodžiusią mintį K. Kupšys pastebėjo, kad šiandien yra labai daug netikrų žinių ir jomis mėgstama mėtytis.

„Kiekvienas toks pasakymas turėtų būti vertinamas labai rimtai. Ar tai nėra kažkoks dėmesio nukreipimas?

Žiūriu atsargiai ir su tam tikra šypsena, nes prigalvoti įvairių sąmokslo teorijoms artimų idėjų gali kiekvienas.

Jei grėsmės tikros, tada jos sprendžiamos jų neafišuojant. Jei yra kokių nors išstūmimų į viešąją erdvę, kurie paskui tampa karikatūriški, vargu ar tai galima laikyti tikromis grėsmėmis“, – svarstė jis.

K. Kupšys sakė, kad šiuo atveju riba tarp realybės ir fantazijos jam neaiški.

Kęstutis Kupšys
Kęstutis Kupšys
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Ar iš tikrųjų čia matome problemą, ar ją tik išsigalvojame. Tada tuo išsigalvojimu gali bet kas pasinaudoti ir atitinkamai mus susilpninti.

Juk galima sakyti, kad Švedijos bankai yra dalis mūsų nepriklausomybės garantijos. Kad Švedija mus gelbės nuo kokios nors išorės grėsmės, nes turi čia kelis bankus.

Tačiau tai tam tikra karikatūra, tiesą sakant. Tas argumentas nueina... Diskursas tampa neracionalus, iš fantazijų srities“, – komentavo K. Kupšys.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(122 žmonės įvertino)
2.6066

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (71)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Automobilių gamintojas „Daimler“ gamybą Vokietijoje atnaujins balandžio 20 d.

„Mercedes-Benz“ automobilių gamintojas „Daimler“ trečiadienį pranešė balandžio 20 d....

PPO: dėl koronaviruso pandemijos pasaulio prekybos mastai šiemet gali smukti net trečdaliu (1)

Pasaulio prekybos mastai 2020 m. dėl koronaviruso pandemijos gali smukti net trečdaliu,...

Dėl atidėtų paskolų palūkanų kompensavimo jau kreipėsi beveik 100 smulkių ir vidutinių įmonių

Laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einančio Žygimanto Vaičiūno teigimu, dėl...

Vyriausybė: „Grigeo“ gali kviesti Vokietijos specialistus taisyti įrangą (3)

Higieninio popieriaus gamintojos „ Grigeo “ prašymu, Vyriausybė trečiadienį leido per...

Top naujienos

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (71)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Po grįžimo iš Londono laukė akibrokštas: tyrimo duomenys dingo, o kaip elgtis toliau niekas nepaaiškino (69)

Turbūt neginčijamai šiandien aktualiausia tema – testai dėl koronaviruso. Algoritmai...

Pranešė, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu: ėjo į darbus, apsipirkinėjo parduotuvėse, lankėsi vaistinėse (19)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko epidemiologinį tyrimą ir išnagrinėjo, kur...

Nustebino kainos degalinėje: kodėl kortelių naudotojams už kurą reikia mokėti brangiau? (2)

„Delfi“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo pastebėjimus apie kuro kainas...

Užkalnis. Gyvenimo jums niekas nekompensuos (217)

„Man pradingo kelionė, pinigus sumokėjau, kas man dabar viską kompensuos per tą karantiną?“,...

Paviešintos išvados dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės: ar miesto valdžia ir prokurorai gavo tą patį? (165)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vieną dieną prabilo apie galimai gresiančią...

Įspėja apie „dezinfekciją iš vidaus“: pasekmes gydytojai sprendžia priėmimo skyriuje (25)

Pasaulyje siaučiant koronavirusui , žmonės jo išvengti bando ir pačiais keisčiausiais būdais....

Parduodamas žinomas viešbučio kompleksas: kainą sumažino trečdaliu (68)

Vieniems šis kol kas dar neilgas sunkmetis yra pabaiga, o kitiems – galimybė. Ypač tiems, kurie...

Marijampolės sav. mįslingai dingo nepilnametis: išvažiavo dviračiu ir namo nesugrįžo

Marijampolės savivaldybėje be žinios dingo nepilnametis. Policija prašo visuomenės pagalbos.

|Maža didelių žinių kaina