Parlamentaro pateiktame rašte teigiama, kad šio projekto rėmuose sutartys dėl ES finansavimo turi būti pasirašytos iki 2020 metų pabaigos, o pinigai turi būti išmokėti ir panaudoti iki 2022 metų rugsėjo. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo Nacionalinio stadiono konkursui grįžus į pradinę padėtį, savivaldybė turės svarstyti projekto paraiškas bei dėrėtis su projekto vykdytoju, anot D. Krevio, egzistuoja rizika, kad juridinių formalumų Vilniaus miesto savivaldybė iki 2020 m. pabaigos atlikti nespės.
D. Kreivio teigimu, dėl Vilniaus miesto valdžios neveiklumo, kyla grėsmė prarasti numatytą ES finansinę paramą: „Savivaldybė vėluoja su daugelio infrastruktūrinių projektų įgyvendinimu Vilniuje. Jeigu Nacionalinio stadiono statybas dėl savivaldybės šališkumo skiriant projekto vykdytoją sustabdė teismas, tai savivaldybė aiškiai buksuoja ir įgyvendindama dar gausybę infrastruktūrinių projektų. Dėl nepakankamų miesto vadovybės gebėjimų bei politinės valios trūkumo, šiandien turime ne vieną pelkėjantį infrastruktūrinį projektą Vilniuje. O didžiausia bėda yra tai, kad dėl tokio neveiklumo kyla grėsmė prarasti šiuose projektuose labai svarbią ES finansinę paramą“, – teigė D. Kreivys.
Konservatoriaus rašte Centrinės projektų valdymo agentūros prašoma įvertinti, ar LAT priimtas sprendimas grąžinti bendrovę „Vilniaus nacionalinis stadionas“ į konkursą nepakenks Nacionalinio stadiono projekto įgyvendinimui ir ar dėl to nekyla pavojus Lietuvai prarasti šias europinės paramos lėšas.